Bet ar žinojote, kad neigiamų padarinių klausai turi ir priežastys, su šiuo pojūčiu tiesiogiai niekaip nesusijusios, ir kai kurios jų lydi dalį mūsų netgi kasdien? Pavyzdžiui, netinkama mityba, per mažai miego ar per daug streso.

Numojus į jas ranka, kokybiškai mėgautis gyvenimu darosi sudėtinga – juk šie veiksniai glaudžiai susiję su fizine būkle apskritai. Ką jau kalbėti, jei vieninteliu išsigelbėjimu klausos sveikatai pagerinti tampa klausos aparatai. Jų įvairovė Lietuvoje didžiulė, novatoriškų ir patikimų sprendimų siūlo ir „Philips“. Atsiradus poreikiui klausą protezuoti, labai svarbu prieš įsigyjant klausos gerinimo įrenginį pasitarti su specialistais. Jis turi būti priderintas prie individualaus klausos sutrikimo lygio, parenkant klausos aparatą kruopščiai atsižvelgiama į kitus žmogaus poreikius.

Tad kokios tos „tyliosios“ priežastys, dėl kurių gali gerokai nusilpti ir klausa?

Netinkama mityba

Su klausos problemomis susiduria ir žmonės, turintys viršsvorio arba kenčiantys dėl valgymo sutrikimų. Prastai maitinantis, pavyzdžiui, vartojant per daug riebalų ir cukraus arba į racioną neįtraukiant viso organizmo funkcijoms reikalingo vitamino B12 turinčių maisto produktų (kiaulienos ir paukštienos, kiaušinių, pieno produktų ir kt.), sutrinka kraujotaka, ypač ausyse. Daugiau dėmesio savijautai skirti rekomenduojama vegetarams ir veganams, kurie atsisako minėtųjų augalinės kilmės produktų.

Per didelis fizinis krūvis

Taip, išmintis „kas per daug, tas nesveika“ galioja net ir kalbant apie fizinį aktyvumą. Sportas ir bet kokia aktyvi veikla garantuoja gerą fizinę ir emocinę būklę, bet persistengiant galima pakenkti ne tik raumenims. Per didelis aktyvumas gali sukelti lengvą galvos svaigimą, spengimą ar net pažeisti vidinės ausies membraną. Laimei, sumažinus treniruočių tempą ir pailsėjus šis sutrikimas dažniausiai praeina.

Lėtinis stresas

Rasti tokį, kuriam niekada gyvenime neteko susidurti su streso priepuoliais kuriuo nors gyvenimo momentu, greičiausiai neįmanoma – taip organizmas reaguoja į įvairius fizinius, psichologinius ir socialinius aplinkos veiksnius. Nedidelis streso kiekis netgi naudingas, nes skatina tobulėti, ugdo kūrybiškumą ir kitas savybes.

Taigi gydytojo verdiktas, jog dėl visko kaltas stresas, tikrai nereiškia, jog jis aplaidžiai žiūri į jūsų problemą ar tingi dirbti – nuolat stresuojant tikrai ima kamuoti rimti sutrikimai. Kūnas nebegauna signalo, kada grįžti į normalią būseną, todėl susergama širdies ligomis, diabetu, pakyla kraujospūdis. Ilgainiui tai atsiliepia ir klausai. Pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis gali sukelti kraujavimą ausyse, kuris klausą laikinai arba visam laikui pažeidžia.

Nemiga

Miegas – dar vienas būtinas gyvenimo kokybės elementas, suteikiantis kūnui ir protui galimybę pailsėti ir įsikrauti. Pažįstamas jausmas, kai po nakties atrodo, kad labiau pavargote nei pailsėjote? Kai kurie taip jaučiasi nuolat, o nemiga gali turėti tokių šalutinių reiškinių kaip depresija, insultas, diabetas, širdies ligos ar aukštas kraujospūdis.

Bene didžiausia sąsaja tarp nemigos ir susilpnėjusios klausos yra poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai. Nepakankamai išsimiegojus, kaip ir dauguma pirmiau minėtųjų atvejų, sutrinka kraujotaka visame kūne, įskaitant ir ausis. Mažos plaukelių ląstelės, aptinkančios garso bangas ir jas perduodančios smegenims, priklauso nuo stiprios kraujotakos, tad bet kokie sutrikimai trapias ląsteles pažeidžia ir girdime blogiau.

Maždaug 43 proc. žmonių, sergančių nemiga, taip pat vargina ir apnėja – sutrikimas, kai miegant protarpiais nutrūksta ir vėl atsinaujina kvėpavimas. Su ja susiduriančių žmonių kraujagyslėse, pasak tyrimų, dažnai būna daugiau apnašų, tad ši būklė gali dar labiau susiaurinti kraujotaką į plaukelių ląsteles.

Elektroninės cigaretės

Vis dar nėra vieningo sprendimo dėl įprasto rūkymo alternatyvos – elektroninių cigarečių – žalos klausai, tačiau manoma, kad jai gali būti kenksmingas alkoholio pagrindo tirpiklis, vadinamasis propilenglikolis. Tai medžiaga, esanti kvapiuose, spalvotuose ir skirtingas skonines savybes suteikiančiuose elektroninių cigarečių užpilduose.

Šių metų vasarį JAV Nacionalinės sveikatos bibliotekos atlikto tyrimo duomenys parodė, kad rūkant įprastas cigaretes kyla daug didesnė rizika kentėti nuo triukšmo sukelto klausos praradimo. Ne išimtis ir buvę rūkaliai. Jautresniais garsui tampama net ir rūkant pasyviai, tai yra kvėpuojant cigarečių dūmais, tik čia mokslininkai įžvelgia nepalyginamai mažiau pavojaus.

Tačiau net jei kuriame nors punkte ar keliuose atpažinote save, ekspertai nuramina – užkirsti kelią didesnėms problemoms galima tiesiog pakoregavus gyvenimo būdą. Anksti pastebėjus neigiamus pokyčius, nustačius tikrąją priežastį įmanoma sulaukti efektyvios pagalbos.