Geras įvaizdis – ir nacionalinio saugumo klausimas

S. Anholtas atviras – šalys, turinčios stiprius ir teigiamus įvaizdžius, savo paslaugas, produktus gali parduoti aukščiausiame lygmenyje, didesne kaina. Kita vertus, šalys, kurių įvaizdis silpnas ar net neigiamas, turi prekiauti su nuolaida.

„Tad, net jei žiūrėsime vien iš ekonominės perspektyvos, geras įvaizdis pritraukia daugiau verslo ir laisvalaikio turistų, investuotojų, talentų, svarbiausių renginių, teigiamos tarptautinės žiniasklaidos. Taip pat suteikia galimybę šalies eksportuotojams parduoti savo produktus ir paslaugas didesnėmis maržomis“, – kalba specialistas.

Tačiau gero įvaizdžio nauda matoma ne tik ekonomikoje – jis reiškia, kad kituose kraštuose gyvenantys žmonės pasitiki šalimi, jos gyventojais, politikais. O tai lemia draugiškesnius diplomatinius, kultūrinius santykius, todėl paprasčiau įgyti tvirtesnes pozicijas, kai kyla bet kokio pobūdžio tarptautiniai nesutarimai ar net konfliktai.

„Įvaizdis yra ir nacionalinio saugumo problema: kitų šalių vadovai žino, kad gali išsisukti nepalaikydami silpnų ar neigiamą įvaizdį turinčių valstybių. Tačiau jei jie neparems šalies, kuria žavisi jų pačių gyventojai, kils problemų“, – aiškina Simonas Anholtas.

Lietuva prisideda prie kitų šalių gerovės

Valstybių įvaizdžio formavimo specialistu virš 20 metų dirbantis S. Anholtas konsultavo ne vieną prezidentą, premjerą, monarchą, vyriausybę ir padėjo jiems pasiekti norimų rezultatų. Tačiau ko reikia, norint sukurti pozityvų šalies įvaizdį?

„Svarbiausia – drąsa ir vaizduotė. Šalies įvaizdžio kūrimas nėra susijęs su žinutėmis ar rinkodara, veikiau – su veiksmais, kurie padėtų žmonėms pasaulyje jaustis laimingais, kad jūs egzistuojate. Politikos formuotojams reikia vaizduotės, kad rastų naujų būdų suderinti savo vidines savybes ir tarptautines pareigas. Jie turi ne tik teisingai elgtis su savo valstybės gyventojais, bet ir padėti žmonėms, gyvenantiems už šalies sienų“, – įsitikinęs pašnekovas.

Jis išskiria ir dar vieną aspektą, svarbų kuriantiems valstybės strategiją.

„Reikia aiškiai suvokti dabartinę ir būsimą šalies vietą pasaulyje. Taip pat svarbu žinoti, kam reikalinga jūsų šalis: kodėl kažkas pasaulyje turėtų džiaugtis, kad egzistuojate? Ką ketinate daryti ateinančiais metais ir dešimtmečiais, kad tarptautinėje bendruomenėje taptumėte nepakeičiamais?“ – priduria Simonas Anholtas.

Simonas Anholtas (P. Aleksandravičiaus nuotr.)

Tuo besivadovaujančias valstybes specialistas vadina „Gera šalimi“ (angl. Good Country). Tai jis kasmet vertina gerų šalių indekse – Lietuva šiuo metu užima 37 vietą iš 150 valstybių.

„Įvertinus Lietuvos ekonomikos lygį, dydį, Lietuva neabejotinai labiau nei daugelis kitų šalių prisideda prie pasaulio gerovės už savo sienų ribų. Vis tik, tai nėra paprasta – norint pasiekti pusiausvyra tarp savos ir kitų šalių gyventojų gerovės, reikia didelio kūrybingumo bei drąsos“, – šypsosi valstybių įvaizdžio formavimo specialistas.

S. Anholtas pažymi, kad Lietuva labiausiai prie pasaulio gerovės prisideda moksle ir technologijų plėtros srityse, atsižvelgiant į didesnį nei vidutinis mokslo žurnalų, tarptautinių leidinių eksportą. Daugiau informacijos galima rasti čia.

Tarp stipriausiai su įvaizdžiu dirbančių šalių – ir Estija

Kitos šalys, esančios šio reitingo topuose, paprastai jau ilgą laiką yra turtingos, galingos ir taikios.

„Tai, turbūt, nieko nestebina. Situacija su žemiau pirmojo dešimtuko esančiomis šalimis – įdomesnė. Duomenų analizė rodo, kad valstybės, kuriomis labiausiai žavisi žmonės, labiausiai prisideda prie žmonijos ir planetos gerovės. Ir tai neturi nieko bendro su jų ekonomikos, armijos, sausumos ploto ar populiacijos dydžiu“, – aiškina pašnekovas.

Pasak Simono Anholto, pastaraisiais metais su savo įvaizdžiu stipriai padirbėjo Pietų Korėja, Čilė, Naujoji Zelandija, Kosta Rika, Estija. Šios šalys pelnė žmonių susidomėjimą ir pagarbą visame pasaulyje.

Strategijoje – keturios pagrindinės sritys

Rugsėjo mėnesį visuomenė supažindinta su jau minėta Lietuvos prisistatymo užsienyje 2020–2030 m. strategija. Valstybei svarbios sritys ir vertybės susietos į bendrą pozicionavimą „Open for Co-creation“, reiškiantį, kad Lietuva – atvira kurti kartu.

Ši strategija nukreipta į keturias pagrindines sritis: ekonomiką, kultūrą, valdymo ir talentų pritraukimą. Tikimasi, kad strategija padės didinti Lietuvos žinomumą tikslinėse užsienio šalyse. Didesnis šalies žinomumas užsienyje ilgalaikėje perspektyvoje pritrauks daugiau naujų investicijų, tarptautinių verslų, talentų ir turistų, kels užsienio šalių pasitikėjimą Lietuvos eksporto produktais.

Į strategijos rengimą buvo įtrauktos šalies institucijos, aktyviausiai vykdančios šalies pristatymo veiklas užsienyje: Vyriausybės kanceliarija, Užsienio reikalų ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Kultūros ministerija, VšĮ „Versli Lietuva“, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos kultūros institutas, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“.