Vienas realiausių kandidatų į premjerus kandidatuoja Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje, todėl rinkėjus ypač domina jo planai, nukreipti į užsienio politiką. Kaip Lietuvos užsienio politika atrodo šiandien ir ko galime tikėti po LR Seimo rinkimų? Ką Lietuva gali pasiūlyti užsienio lietuviams? Kuo gerovės Lietuvos vizija, kurią akcentuoja LSDDP, susijusi su užsienio politika?
Esame patriotiška tauta
Pasak ministro, nors lietuviai dažnai skundžiasi, kad kitur, kitose šalyse, gyventi yra geriau, tačiau, visgi, esama labai susitelkianti, susivienijanti tauta tada, kai to labiausiai reikia:
„Ar tai būtų prie Seimo barikadų, ar Baltijos kelyje, ar neseniai vykusiame Laisvės kelyje žmonės susirenka bendram tikslui be jokių raginimų. Kalbant apie emigrantus, pastebiu, kad ta meilė savo šaliai padidėja, kai tas atstumas yra didesnis. Daugelis, gyvendami svetur, dar atidžiau, dar jautriau žvelgia į savo tėvynę ir jos realijas. Kiek kitaip nei gyvenantys čia. Esame patriotiška tauta, nepaisant to, kad yra ir tų, kurie mažiau domisi, kai kuri net ir dirbtinai bando atsiriboti, visokių yra. Kalbant apie pilietybės atkūrimo, išsaugojimo reikalus, labai palaikau tuos žmones, nes jie nori išsaugoti saitus su tėvyne ir turėti lietuvišką pasą, kuris jiems nėra tik simbolis“.
Pasak užsienio reikalų ministro, labai svarbu įsisąmoninti, kad nesame tokia didelė tauta, kad skirstytumėmės į ateivius, išeivius: „Turime suvokti, kad esame visi kartu, nesvarbu, ar Lietuvos teritorijoje gyvename, ar ne. Net ir tuos, kuriems nepavyko įsilieti į mūsų šalies gyvenimą, turime paskatinti, palaikyti“.
Ką Lietuva šiandien gali pasiūlyti išeiviams?
L. Linkevičius tikras, pirmiausia reikia atliepti jų lūkesčius: „Priminsiu, kad kai įstojome į Europos Sąjungą, maždaug 2004 metais, Europos pragyvenimo lygis buvo maždaug 48 procentai. Taip pat į šią sąjungą stojome, kad žmonės, o ypač jaunimas, galėtų keliauti, mokytis. Tada prasidėjo priekaištai: kodėl jie išvažiavo? Viskas paprasta – todėl, kad atsirado galimybės, dėl palankių sąlygų. Dabar tie skaičiai paaugo iki 78 procentų, o grįžtančių fiksuojame daugiau nei išvykstančių. Lozungais žmonių neprikviesime. Svarbūs kiti dalykai: darbas, padorus atlyginimas, tinkamas požiūris į žmones. Daugeliui net ne atlyginimas pirmame plane, o požiūris, pagarba.“
Pasak politiko, visa tai po truputį atsiranda, todėl dabartinė Lietuvos valdžios užduotis – atsakyti į klausimus tiems grįžtantiems: kaip jie gali įsilieti į tą gyvenimą; kokios socialinės garantijos; kaip dėl jų vaikų mokslų.
„Padėkime patarimais, atsakykime į klausimus, atliepkime jų lūkesčius. Visgi, ne visi ir turi grįžti. Kiti, gyvendami svetur, padeda Lietuvai. Kasmet apdovanojame Globalios Lietuvos lyderius. Tai žmonės, kurie gyvena, dirba, daug pasiekė užsienyje. Dalis jų net ir neplanuoja čia grįžti, tačiau jie prisideda prie Lietuvos vardo garsinimo, populiarinimo, yra žymūs savo projektais visoje Europoje. Šiandien sienos nebėra tokios svarbios, tai ne pokario metai. Žmonės migruoja, o mūsų tikslas jiems sudaryti tas pačias šaknis, ir mes turime tam suteikti sąlygas“, – emigraciją ne vien kaip problemą vertina ministras.
Pasaulio lietuvių apygarda – iššūkis sau
L. Linkevičius šiuose Seimo rinkimuose kandidatuoja Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje. Pasak politiko, tai savotiškas iššūkis, nes šią apygardą jis pasirinko pirmą kartą.
„Pralaimėtas teisine prasme, tačiau laimėtas morališkai referendumas dėl dvigubos pilietybės, prie kurio teko stipriai prisidėti, leido išjudinti tautiečius, paskatinti jų aktyvumą. Šiuo metu šioje apygardoje yra užsiregistravusių apie 40 tūkst. rinkėjų, kas rodo, kad šią apygardą galima išsaugoti (jei balsuos apie 32 tūkst.), nesvarbu, kas joje laimėtų. Man šie dalykai svarbūs. Būdamas užsienio reikalų ministru, aš visada aktyviai domėjausi šiomis realijomis. Visada daug keliavau, stengdavausi susitikti su mūsų tautiečių bendruomenėmis. Žinau tų žmonių lūkesčius, problemas. Kandidatuojat tokioje apygardoje, būtina turėti patirties, išmanymo, suvokimo tų žmonių gyvenimo realijų. Aš kažkada ir pats priklausiau Belgijos Lietuvių bendruomenei. Taigi, esu įsitikinęs, kad pasaulio lietuviams galiu būti labai naudingas kaip jų atstovas Seime“, – savo pasirinkimą argumentuoja ilgametę patirtį turintis politikas.
Balsavimas internetu – grėsmės nėra didesnės nei praktinė nauda
Pasak L. Linkevičiaus, nuomonės dėl internetinio balsavimo galimybės užsienio lietuviams išsiskiria, tačiau teisios abi pusės: ir tie, kas sako, kad iškyla daug kibernetinio saugumo rizikų, ir tie, kas teigia, jog tai padidintų piliečių galimybes atiduoti savo balsą bei atlikti pilietinę pareigą.
„Visgi, nepaisant visų rizikų, gyvename 21-ame amžiuje, tad turime nuo kažko pradėti, internetinė erdvė visur plačiai naudojama. Įvertinus specifiką, lietuvių gyvenančių užsienyje, taip pat – pandemijos realijas, turime link to judėti. Pavyzdžiui, virš 90 proc. tų, kurie užsiregistravo Pasaulio lietuvių apygardoje, pageidauja balsuoti paštu. Tai, mano nuomone, rodo, kad panašus skaičius būtų norinčių balsuoti elektroniniu būdu. Esu įsitikinęs, kad tai reikėjo padaryti jau ir šiuose Seimo rinkimuose. Pradžioje galima pabandyti su viena apygarda, o vėliau pritaikyti didesniu mastu“, – sako Užsienio reikalų ministras ir pabrėžia, kad mato daugiau praktinės naudos nei grėsmių, kalbant apie balansavimą internetu.
Socialdemokratinė dimensija Seime turi būti
LSDDP politinė partija, su kuria L. Linkevičius pretenduoja į Seimą, tačiau nėra šios partijos narys, pasak ministro, nors ir nėra šiandien labai populiari pagal reitingus, tačiau turi itin daug patyrusių žmonių.
„Vietos savivaldoje kandidatuojantys net aštuoni politikai yra dirbę Vyriausybėse – tai nėra paprasta. Vykdomoje valdžioje reikia turėti gabumų, patirties, čia labai dideli reikalavimai. Nesakau, kad jie mažesni įstatymų leidžiamojoje valdžioje, tačiau pripažinkime, kad ta kokybė „gaminamų“ įstatymų parlamente – nėra gera, ta gausa neatspindi kokybės, ir daugelis tai pastebi. Esu įsitikinęs, kad tie žmonės, kurie galėtų ateiti dirbti į Seimą su LSDDP partija, tikrai būtų naudingi Lietuvai. Jie su savo patirtimi atneštų daug naudos“, – sako politikas.
Kita priežastis, kodėl ministras pasirinko LSDDP – jų socialdemokratinė pakraipa: „Tai visų jėgų balansas. Europos komisijos arba Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos vertinimais mūsų ekonomika yra sveika – ji geros būklės. Visgi, vienas iš didžiausių trūkumų – socialinė atskirtis. Nemažai mūsų gyventojų yra netoli skurdo ribos, todėl ta socialdemokratinė dimensija turi būti. Valstybė privalo padėti verslui kūrybiškai atsiskleisti, nesukurti kliūčių, turime padėti tiems, kurie nesugeba konkuruoti. Pavyzdžiui: vienišos mamos, neįgalieji, pagyvenę žmonės – jie objektyvia prasme yra užribyje. Taigi, tokio pobūdžio politinė jėga kaip LSDDP turi patekti į Seimą ir tas būtų naudinga būtent šioms visuomenės grupėms“.
Pragmatiška, tačiau į mūsų vertybes orientuota užsienio politika
Kalbant apie užsienio politikos siekius LSDDP programoje, L. Linkevičius sako, kad esminis siekis šiuo metu yra įsitvirtinti tose sąjungose, į kurias esame įstoję. „Mums svarbu pasiekti brandžios veiklos ir naudos savo šaliai dėl narystės Europos Sąjungoje, NATO, Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijoje. Taip pat labai svarbūs santykiai su kaimyninėmis šalimis. Mūsų šalies užsienio politika turi būti pragmatiška, tačiau jokiu būdu negalime atsisakyti vertybinio pagrindo. Tai darome ir dabar. Netylime, kai matome, kad yra pažeidžiamos žmogaus teisės, netylime, kai pažeidžiamos šalių teisės į teritorinį vientisumą. Tuo, beje, nesam išsišokę iš kitų šalių. Baltarusijos pavyzdys rodo, kad Lietuva vertinama kaip lyderė, ir ne tik Europos, bet ir pasaulio mastu. Tuo noriu pasakyti, kad nesame tik nominalūs politikos dalyviai, tačiau esame garsūs finansinėmis, gyvybės mokslų technologijomis. Čia nereikia revoliucijų, čia reikia tęstinumo. Tą patirtį įgijau tiek užsienio politikos, tiek krašto apsaugos srityse“, – tvirtina L. Linkevičius.
Tikslai Užsienio reikalų ministerijoje ir galimybė tapti premjeru
Pasak politiko, užsienio dimensija taip pat kuria valstybės įvaizdį, pagarbą, dabar jau tikrai negėda užsienyje sakyti: „aš iš Lietuvos“, visgi pati ministerija sulaukia per mažai dėmesio.
„Mes pernelyg esame nuvertinę diplomatinę tarnybą. Dėl to pradėsiu nuo to, kad šiuo metu labai svarbu skirti daugiau nei 2 proc. gynybai. Šiuo metu esantis finansavimas yra per mažas. Diplomatai nors ir negintų mūsų apkasuose, tačiau, kariniu atveju, jų vaidmuo būtų itin svarbus. Manau, kad šiai sričiai reikia skirti ir daugiau pajamų, ir dėmesio. Taip pat, kaip ir minėjau, svarbu įsitvirtinti ir gauti naudos iš organizacijų, kuriose esame. Taip pat – santykiai su kaimyninėmis šalimis. Jei kalbant apie iššūkiu, norisi tų normalesnių santykių, ypač kalbant apie konkrečias šalis: Rusiją, Baltarusiją“, – tvirtina pašnekovas.
„Aš Vyriausybėse dirbu jau 15 metų, ten, kur esu dabar – man labai įdomu, tačiau sukaupiau nemažai patirties ir premjero postui. Visgi, pamatysime, kaip susiklostys situacija“, – apie galimybę tapti premjeru sako užsienio reikalų ministras, LSDDP partijos kandidatas į premjerus L. Linkevičius.
Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų darbo partijos PK sąskaitos, užs. nr. 20-073-DJ
Užsakymo nr.: PT_85438805