Antrą kadenciją dirbantis Kaišiadorių rajono savivaldybės taryboje, LSDP Kaišiadorių skyriui pirmininkaujantis A. Radvila sako, kad didelis pasitikėjimas partijos vertybėmis ir noras kovoti už savo kraštiečių bei visos Lietuvos šviesią ateitį yra būtent ta priežastis, dėl kurios jis šiais metais nusprendė kandidatuoti į Seimą.

„Lygios galimybės visiems, socialinis teisingumas bei solidarumas – tai man priimtinos vertybės ir tikslai, kuriais vadovaujasi ir mūsų partija. Tokiomis pačiomis vertybėmis grindžiu tiek savo verslą, tiek ir asmeninį gyvenimą, todėl partijos bičiulių paskatintas priėmiau sprendimą, kad metas savo įsitikinus ir socialdemokratines vertybes atstovauti ir Seime“, – teigia A. Radvila.

Per didelė rajonų atskirtis

Pokyčiai, pasak A. Radvilos, neabejotinai yra reikalingi regioninėje šalies politikoje. Dabar LSDP nario teigimu, nacionalinis ir regioninis strateginis planavimas nėra pakankamai orientuotas į ekonomikos plėtrą, dalinai ribojant potencialų ES fondų programų poveikį ekonominės aplinkos gerinimui šalyje.

„Didėjančią atskirtį regionuose ir tarp regionų, manau, kad lėmė tai, jog didžioji dalis regioninės plėtros funkcijų centralizavimo galimai turėjo neigiamos įtakos regionų ekonominei ir socialinei raidai. Regionuose nepakankamai skiriama dėmesio darbo vietoms išsaugoti ir kurti, verslo sąlygoms gerinti bei verslo plėtrai skatinti. Norėtųsi, kad būtų skatinamas įmonių kūrimasis, kuriose galėtų dirbti kvalifikuotą darbą dirbantys žmonės. Tenka pastebėti, kad nors, pavyzdžiui, Kaišiadorys įsikūrę labai patogioje geografinėje vietoje, tačiau žmonės dėl ribotų darbo pasiūlymų pasirenka kitus miestus gyvenimui, arba gyvena mūsų rajone, tačiau važiuoja į darbus, esančius Kaune ar Vilniuje. Taip pat, mano nuomone, finansuojami sąlyginai nekokybiški projektai, lėšos panaudojamos nerezultatyviai ir tai, žinoma, trukdo pasiekti aukštus regioninės politikos tikslus“, – teigia pašnekovas.

Kalbėdamas apie savo rajono problemas, A. Radvila sako, kad nepaisant verslo ir urbanistinės plėtros galimybių Kaišiadoryse ir Elektrėnuose, šie miestai susiduria su tokiomis problemomis kaip nedarbas, socialinė atskirtis, darbingo amžiaus gyventojų emigracija bei nedirbantis, nestudijuojantis ir nesimokantis jaunimas.

„Gyventojų pragyvenimas iš socialinių pašalpų, rodantis prastą ekonominę gyvenimo kokybę, yra viena aktualiausių Kaišiadorių ir Elektrėnų miestų problemų. Todėl aktualu ne tik kurti naujas darbo vietas ir suteikti daugiau galimybių užsidirbti, bet ir stiprinti bei palaikyti socialinėje atskirtyje esančių gyventojų socialinius įgūdžius“, – teigia kandidatas į Seimą.

Švietimas – prigimtinė visų teisė

Kaip pasisako A. Radvila, visi Lietuvos vaikai turi teisę į kokybišką ikimokyklinį ir mokyklinį ugdymą bei neformalųjį švietimą, todėl jiems turi būti suteikiamos žinios, gebėjimai, įgūdžiai tam, kad visapusiškai būtų užtikrintas sėkmingas mokymasis ir profesinis tobulėjimas visą gyvenimą.

„Laikmečio edukacinė misija reikalauja, kad kiekvienam žmogui būtų kuriamos tokios mokymosi aplinkos, kurios įgalintų asmenį nuolat mokytis, tobulėti, sėkmingai gyventi ir dirbti savo sociakultūrinėje aplinkoje, jai darant įtaką ir tobulinant. Tai dideli iššūkiai Lietuvos švietimo valdymo institucijoms ir kiekvienam žmogui, tačiau mūsų partija yra pasiruošusi padėti juo įveikti“, – teigia A. Radvila.

Pasak jo, nepaisant deklaracijų apie mokyklos svarbą ir mokytojo profesijos prestižiškumą, ši sritis išlieka apleista ir prastai valdoma.

„Matome, kad tai daugiau norai, o ne sistemiškai siekiami tikslai. Egzistuoja dideli skirtumai tarp šalies ugdymo įstaigų ir jų auklėtinių pasiekimų. Daug metų ypatingas dėmesys skirtas mokyklų tinklui optimizuoti, tačiau ignoruotos kitos esminės problemos. Tai netinkama ir nekompetentinga švietimo įstaigų vadovų vykdoma atranka, ikimokyklinio ugdymo programos finansavimas, netobulas išorinis mokyklų vertinimas, pedagoginio personalo atnaujinimo politika ir kita.

Švietimo sistema gali paskatinti demografinį stabilizavimąsi ir ekonomikos augimą. Tai galėtų būti pasiekta, reikalaujant, kad bendrojo ugdymo mokyklų ir aukštojo mokslo įstaigų rezultatai būtų aukštesnio lygio nei anksčiau, o moksleivių kalbos, gamtos mokslų ir matematikos gebėjimai būtų geresni, kad būtų rengiami profesinei veiklai pasirengę, naujovių siekiantys kvalifikuoti specialistai“, – sako pašnekovas.

Žmonės – svarbiausias valstybės pamatas

Socialinė politika – dar viena sritis, kurioje A. Radvila kartu su partija ruošiasi imtis rimtų permainų.

„Kartu su bičiuliais sieksime sukurti tokią pajamų apsaugą, kad kiekvienas žmogus – nepaisant socialinių rizikų, kurios gali pasitaikyti jo gyvenime, – nebūtų paliktas nuošalyje ir toliau dalyvautų, kuriant visuomenės gerovę. Liga, nedarbas, senatvė ir kitos socialinės rizikos, tokios kaip vieniša motinystė/tėvystė ar šeimos narių slauga, kai žmogus tam tikru metu negali pakankamai užsidirbti, ištinka kiekvieną. Sieksime deramai kompensuoti prarastas pajamas dėl šių rizikų. Žinoma, kalbant ne tik apie šeimos politiką, bet apie socialinę politiką plačiąją prasme – manome, kad visi, kas gali, – turi dirbti. Turi būti skatinamas asmenų užimtumas, bedarbių ir ilgamečių bedarbių grąžinimas į darbo rinką“, – teigia politikas.

Šnekėdamas apie šiandienines pensijas, A. Radvila teigia, kad nebeužtenka vienkartinių priedų, kurie yra tik trumpalaikė nauda ir realios problemos nesprendžia. Pasak jo, turime galvoti, kaip pagerinti senjorų ir neįgaliųjų, dirbančiųjų padėtį.

„Žmogus neturi galvoti, kaip jam išgyventi, jis turi oriai gyventi savo valstybėje. Apmaudu, bet pensijos Lietuvoje mažiausios Europoje. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kurie patiria skurdo ir socialinės atskirties riziką, yra net 42 proc. Vertinant valstybių ekonominę galią, pensijoms Lietuvoje skiriama mažiausiai lėšų Europos Sąjungoje. Siūlome įteisinti vienišo asmens priedą prie pensijos. Tokį, kuris nežemintų vienišų žmonių. Taip pat įteisinti universalias nacionalines senatvės pensijas, tokias, kurios būtų kasmet indeksuojamos ir užtikrintų bent minimalų pragyvenimo lygį“, – sako Kaišiadorių rajono savivaldybės Tarybos narys.

Ekonomika pandemijos akivaizdoje

Vertindamas Lietuvos pastangas susitvarkyti su pandemija, A. Radvila neieško kaltų, o teigia, kad dabar turime galvoti apie tai, kaip sugrąžinti šalies ekonomiką į prieškrizinį lygį.

„Karantinas nebuvo lengvas išmėginimas visiems: tiek medikams, tiek pedagogams, tiek senjorams, tiek neįgaliesiems, tiek darbuotojams ir įmonių vadovams, visi susidūrė su dideliais išbandymais, kurių pasekmės jausis dar kurį laiką. Dabar prieš akis laukia dar viena viruso banga ir tik po jos bus galima spręsti, ką padarėme gerai, o ką ne. Labai sunku vertinti ar sakyti, kaip turėjo būti, kai su tuo susiduriama pirmą kartą. Nesu linkęs ieškoti kaltų ar badyti pirštais į padarytas klaidas, žinoma, kad tų klaidų neišvengta, tačiau manau šiuo metu bendromis jėgomis reikia žiūrėti į priekį ir stengtis įveikti šį virusą“, – sako pašnekovas.

Koronaviruso protrūkis, pasak LSDP kandidato į Seimą, buvo ne tik didelis iššūkis Europos ir pasaulio ekonomikai, bet ir atskleidė spragas mūsų sveikatos apsaugos sistemoje.

„Turime stiprinti sveikatos apsaugos sistemą: užtikrinant jos adekvatų finansavimą, sprendžiant jos darbuotojų ir medicinos priemonių trūkumą. Taip pat tobulinti sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumą ir kokybę kiekvienam Lietuvos gyventojui. Siūlau mažinti neigiamą krizės poveikį užimtumui, didinant aktyvios darbo rinkos politikos finansavimą ir taip užtikrinti socialinės apsaugos sistemos adekvatumą bei gerinti mokesčių, išmokų sistemą, siekiant apsaugoti žmones nuo skurdo“, – teigia A. Radvila.

Didelį dėmesį LSDP partija pasiruošusi skirti ir energetikai. Kaip teigia A. Radvila, pagrindinis tikslas šioje srityje – energetiškai savarankiška bei pilnai save energetiniais ištekliais aprūpinanti valstybė.

„Pilnai aprūpindama save energetiniais ištekliais, Lietuva ne tik sustiprins savo energetinį saugumą, bet kartu laimės ir ekonomiškai. Įgyvendindami energetikos ir klimato kaitos įsipareigojimus, numatytus tiek Paryžiaus susitarime tiek ES planuose, didžiausią dėmesį skirsime „energetinio skurdo‘‘ mažinimui. Tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai neturi jausti energetinio skurdo ir tuo labiau jis negali didėti dėl bet kokių kitų įgyvendinamų priemonių“, – sako LSDP narys.

Spalio 11 d. vyksiančiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose A. Radvila kviečia visus Lietuvos piliečius aktyviai dalyvauti ir išreikšti savo valią balsuojant už Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą Nr. 17, A. Radvilos numeris 41.

Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos PK sąskaitos