Kodėl šviečia Jūsų, kaip partijos vedlio reklama, jeigu buvo pranešta, kad pats nekandidatuosite į Seimą? Ar, visgi, dalyvausite 2020 m. Seimo rinkimuose?
Seimo rinkimuose formuojasi ne tik naujas Seimas, bet ir nauja Vyriausybė, todėl manau, kad savo kompetenciją galiu pritaikyti būtent Vyriausybės valdyme. Nuo mūsų partijos įsikūrimo pradžios, statute aiškiai esame įrašę, kad Seimo narys negali būti vykdomosios valdžios atstovas, todėl nesu kandidatas į Seimą. Tačiau pagrindinis mano uždavinys – atvesti kuo daugiau Darbo partijos narių į Seimą, ko pagrindu galėčiau tapti premjeru.
Kiek Jūs ir Jūsų šeima turi įmonių ir kiek tose įmonėse žmonės uždirba?
Naujausioje mano įmonėje vidutinis darbo užmokestis – 1400 eurų, neatskaičius mokesčių. Tai aukštesnis atlyginimas nei Lietuvos vidurkis, ir ne dideliame mieste, o rajone. Iš šimto tūkstančių įmonių Lietuvoje, mano valdomos patenka į 40-uką.
Nedideli miesteliai nyksta, juose nelieka net pensininkų. Labai skaudu į tai žiūrėti. Kaip planuojate regionų plėtrą ir jų atgaivinimą?
Regioninėje politikoje mes negalime apsistoti tik ties trimis didžiausiais šalies miestais. Regionuose, mažuose rajonuose esame pasirengę sukurti tokias sąlygas, kad ten investuoti būtų naudingiau nei didmiesčiuose, o čia atvykstantys specialistai turėtų galimybę ne tik dirbti, bet ir patogiai gyventi.
Turime duoti galimybę rajonų administracijoms dirbti su verslu, kurti objektus, skirtus eksportui ir konkurencijai vidaus rinkoje su importu. Įmonės galėtų statyti šiuos objektus, o tai finansuotų savivaldybės arba būtų garantijos iš bankų, kad įgyvendinus projektus, su išpirkimo galimybe, jie būtų perduoti verslui.
Kaip manote, kokie Lietuva bus po dviejų metų, o kokia po dešimties?
Viskas priklausys nuo to, kas bus premjeras. Jei aš tapsiu premjeru, po dviejų metų Lietuvoje išaugs investicijų skaičius, pradės klestėti regionai, masiškai sugrįš emigrantai, nes atsiras naujos ir gerai apmokamos darbo vietos. Negano to, atsiras paklausa paslaugų sferoj, padidės minimalus atlyginimas, kurio rezoliucija, mano iniciatyva, dabar yra svarstoma Europos Parlamente. Taip pat augs pensija, kuri pagal Darbo partijos programą turi būti maždaug 10 proc. didesnė nei minimalus atlyginimas.
Vėliau, jei man pavyks dvi kadencijas išbūti premjero poste, Lietuva pateks į patraukliausių investuoti valstybių penketuką pasaulyje. Taip pat bus viena ekologiškiausių šalių, nes miško kirtimas bus grįstas tik sanitariniu pagrindu, o ne verslo interesais.
Ar esate susijęs su taip vadinama „Alstom“ byla?
Londono prokuratūros buvau informuotas, kad vyksta tokie dalykai ir jei bus pakankamai duomenų ir įtarimų, būsiu iškviestas. Atsakiau, kad jei reikės, visada esu pasiruošęs atsakyti į klausimus ir bendradarbiauti. Tuo viskas ir baigėsi, daugiau jokios informacijos negavau. Todėl visa tai, kas kalbama žiniasklaidoje – tik išpūstas burbulas ir purvo pilstymas, žurnalistai ir oponentai mėgaujasi tokiais dalykais. Ir nuteisė ten Londone žmones, visų pirma dėl to, kad jie paėmė pinigus, o įrodyti nesugebėjo, kad kažkam atidavė. Tai žinomas dalykas, kai sukčiai nepasidalina tarpusavyje pavogtų pinigų, ir kad jų neatidavinėti, ieško „ant ko“ juos nurašyti. Tad jeigu būtų nors mažiausias įrodymas, aš būčiau pakviestas apklausai. Įtariu, kad liudininką saugo ne šiaip sau, o išėję į laisvę tie Londono žmonės, matyt, norės „susitikti“. Šiaip aš laukiau, kad Seime būtų sukurta komisija, todėl tylėjau, nes norėjau pasireklamuoti. Dėl to, kad ten yra tokių perlų, apie kuriuos būtų, ką pasakyti. Jau nekalbant apie tai, kad pagrindinis liudininkas kelis kartus teistas ir įtariamas pedofilija, o tai jau „rimtas priežastis“ alia bendradarbiauti su teisėsauga.
Ką gero padarėte liaudžiai, kai buvote Seimo narys?
Nors daugeliui atrodo, kad Viktoras Uspaskich valdžioje jau 30 metų, oficialiai su Darbo partija Seimo nariu buvau tik 2 su puse metų. 30 metų šalį valdė socialdemokratai ir konservatoriai, tad viskas, ką dabar turime, yra jų „nuopelnas“. Didžiausias mano įdirbis per darbą Seime – minimalaus atlyginimo didinimas. Man pavyko pasiekti, kad „Mažeikių Nafta“ sugrįžtų į Lietuvos rankas ir pagaliau pradėtų nešti pelną, inicijuoti įstatymą ir apriboti energetikų viršpelnius iki 5 proc., pinigine išraiška – Lietuvos gyventojams sutaupant 400 milijonų litų kasmet. Turėjome ir dar didesnių planų, tačiau dėl per mažo mandatų Seime skaičiaus, negalėjome jų įgyvendinti. Todėl šiais metais tikimės, kad rinkėjai pagaliau patikės mumis ir suteiks mums daugiau galių veikti ir priimti šaliai reikalingus sprendimus.
Kaip apsaugosite Lietuvos žmones nuo smegenų „plovimo“?
Įjunkite savo kritinį mąstymą. Tam, kad sudaryti nuomonę apie žmogų, mažų mažiausiai reikia su juo susitikti bent vieną kartą, pakalbėti, užduoti klausimų ir tik tada reikšti nuomonę. Jei žmogus klausosi tik kitų pasakojimų, bet nesigilina į problemą, jis tik kenkia pats sau. Todėl būtina mąstyti kritiškai.
Kokie verslai turi galimybę kurti pridėtinę vertę ir kaip valstybė prisidės prie investicinės aplinkos kūrimo?
Tai tokios sritys kaip lengvoji, maisto pramonė, finansinis tarpininkavimas, statyba. Tačiau turime suprasti, kad pasaulis nestovi vietoje, pramonė robotizuojasi, tad natūraliai yra reikalinga mažiau žmogiškųjų išteklių. Todėl valstybė turi užtikrinti, kad žmonės būtų užimti, nes, kitu atveju, kai žmogus nedirba ir gauna tik pašalpą, atsiranda blogų minčių: didėja nusikalstamumas, žalingi įpročiai.
Kalbant apie užsienio politiką, turime užtikrinti, kad iš mūsų pusės spinduliuotų taika. Esame puikioje geografinėje padėtyje, tarp Rytų ir Vakarų, tarp NATO bloko ir Rytų bloko. Tai reiškia, kad esame tinkami organizuoti taikos platformą, forumą, kuriame kitų valstybių vadovai galėtų aptarinėti konfliktus ir spręsti tarpusavio problemas. Kai pasaulis žinos, kad Lietuva yra taikos siekianti šalis, prie mūsų durų atsiras ir kitų šalių investuotojai. Verslas mėgsta stabilumą, saugumą ir gerą investicinę aplinką.
Jei negalėtumėte balsuoti už savo partiją, už kokią kitą politinę organizaciją balsuotumėte?
Manęs dažnai klausia, su kuo darytume koaliciją ir panašiai. Aš esu lyderis, o lyderiai neturi blaškytis, kol nepasiekia savo tikslo. Iki spalio 11 d. mūsų pagrindinis tikslas yra laimėti rinkimus ir viskas. Praėjus rinkimams, bus galima galvoti apie kitus dalykus. Todėl tokių minčių, už ką balsuočiau, jei ne už mūsų partiją, negali būti.
Ar sutinkate, kad Seimo nariams, prieš einant į Seimą, reikėtų išlaikyti IQ testą?
Kaip žaidimą, pažiūrėti rinkėjams, ką jie rinks į valdžią, galbūt, ir neblogas variantas. Tačiau reikėtų nustatyti prioritetus, kaip išmatuoti tą IQ. Jei klausimynas būtų sudarytas problemų, kurios yra aktualios Lietuvai pagrindu, kodėl gi ne, bet jei tiesiog iš kažkokių su politika nesusijusių klausymų apie istoriją, kapstymasis praeityje ir panašiai, tai kam to reikia? Tai neturi įtakos valdant valstybę.
Kokie, Jūsų nuomone, gero ir blogo politiko bruožai?
Geras politikas – tai sąžiningas ir ištikimas žmogus, blogas – išdavikas ir melagis. Dirbant Seime, teko sutikti ir vienų, ir kitų.
Kokios Darbo partijos kandidatų į Seimą pirmojo dešimtuko stipriosios savybės?
Pirmas numeris – profesorius, buvęs Žemės ūkio ministras, daug tarptautinės politinės patirties turintis Vigilijus Jukna. Tai ištikimas ir kompetentingas žmogus, kurio buvimu su mumis aš labai džiaugiuosi.
Antrasis sąrašo numeris – Valentinas Bukauskas, ilgametis Seimo narys, rinkėjų pasitikėjimą pats užsitarnavęs politikas.
Trečiuoju numeriu kandidatuoja Antanas Guoga – buvęs Europos parlamento narys, žmogus, kuris trykšta noru daryti viską, kad Lietuva klestėtų.
Ketvirtasis – Mindaugas Puidokas, kuris yra socialinių mokslų daktaras, gerai išmano vidaus ir užsienio politiką.
Penktoji sąraše – Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, kuri tapo jauniausia pasaulyje savivaldybės tarybos nare, taip pat yra buvusi Seimo pirmininko patarėja. Tai jauna, energinga trijų vaikų mama, kuria aš labai pasitikiu.
Šeštasis numeris – Viktoras Fiodorovas, ilgametis partijos narys, nuo jaunų dienų politikoje dalyvaujantis kėdainiškis, kuris yra tapęs jauniausiu Seimo nariu Lietuvos istorijoje.
Septintasis – Vytautas Gapšys, kuris, mano nuomone, yra visiškai pasiruošęs politikas, gali diskutuoti visais klausimais, turi sukaupęs labai didelį žinių bagažą visose politikos sferose.
Aštuntuoju numeriu kandidatuoja Andrius Mazuronis. Ne pirmą kadenciją Seime dirbantis politikas, kuris pasižymi šaltu protu, greitu reagavimu į problemines situacijas.
Devintas – Saulius Bucevičius, į mūsų partiją sugrįžęs politikas, ne vieną kartą laimėjęs vienmandatinėse apygardose, o tai rodo žmonių pasitikėjimą juo.
Dešimtuką uždaro Petras Čimbaras – visada rinkėjams dirbantis ir jų problemas sprendžiantis politikas, kažkokiu būdu sugebantis ne pirmą kartą laimėti savo apygardoje. Tačiau ir visi kiti likę mūsų kandidatai yra puikūs žmonės, kurie yra pasiruošę dirbti dėl valstybės.
Įvardykite kelis absurdiškiausius ir nelogiškiausius dabartinės valdžios sprendimus ir pateikite pavyzdžius, kaip būtumėte daręs pats.
Absurdas sveikatos apsaugos sistemoje. Nuo pat karantino pradžios paskelbimo buvau kitokios nuomonės, kaip reikia elgtis. Galiu tik pakartoti, ką tuo metu buvau viešai išsakęs. Tikrai nereikėjo uždarinėti paslaugų sferos ir taip žlugdyti mūsų ekonomikos. Nereikėjo kurti tokios socialinės politikos, atbaidant žmones nuo darbo, o atvirkščiai – motyvuojant juos dirbti. Tie 4 milijardai eurų buvo nukreipti skatinti bedarbystę, dėl ko šiandien 15 proc. bedarbystė, daugiau nei 50 tūkst. laisvų darbo vietų, ir nėra kam dirbti. O juk su tokiais pinigais galima buvo stipriai užsukti mūsų ekonomiką.
Niekada nepritariau privalomam kaukių dėvėjimui. Mokslininkai įrodė, kad po 2 valandų nešiojimo, kaukė ne tik kad nebeatlieka savo apsauginės funkcijos, bet ir pradeda kenkti žmogui. Nereikia gąsdinti visuomenės, nes tai žmonėms sukelia stresą, atsiranda kitų ligų tikimybė. Po karantino paskelbimo mirčių ne dėl koronaviruso, o kitų ligų, skaičius Lietuvoje išaugo, nes žmonės negalėjo patekti pas gydytojus. Tai yra ne tik klaida, bet ir nusikaltimas prieš žmogų, kuris visą gyvenimą mokėjo už savo sveikatos apsaugą, o kai atėjo laikas tuo pasinaudoti, sveikatos apsaugos sistema jį pasitinka užvertomis durimis.
Jokiu būdu nepritarčiau privalomiems skiepams. Tikrai nesu prieš skiepus, tačiau patys žmonės turi apsispręsti, ar jiems to reikia. Dabar tie, kurie atsisako skiepyti savo vaikus, yra diskriminuojami. Taip tikrai neturėtų būti. Svarbiausia – laisva žmonių valia. Negano to, rinkoje jau yra ir naujos kartos skiepų, kurie neturi jokių šalutinių poveikių, tačiau pas mus jie nepatenka, nes jie yra 100 kartų pigesni, bet farmaciją valdo mafija. Man tapus premjeru, pažadu, kad tokie skiepai atkeliaus ir į Lietuvą, ir žmonės, jei tik norės, turės galimybę saugiau skiepytis.
Kitas nelogiškas sprendimas – įsivaizduoti, kad mes nors ir maža, tačiau supervalstybė. Visiškas absurdas buvo krizės metu tarptautinėse finansų rinkose pasiskolinti pinigų su 3-is kartus didesniais procentais ir taip padaryti krūvą nuostolių mūsų valstybei.
Laivo „Independence“ pirkimas – dar vienas nesuprantamas sprendimas. Permokėta 4-is kartus, pirkta per ofšorą, pirkimas įslaptintas, pinigai išplauti. Kažkas privalo už tai atsakyti. Maža to, šiandien šio laivo eksploatavimas energetikos srityje padidina galutinio produkto kainą nuo 10 iki 20 proc.
Ar Darbo partijai patekus į Seimą, 100 proc. užtikrinsite, kad dirbsite rimtai ir sąžiningai?
Dedu ranką prie širdies sakydamas, kad jaučiu didelį norą tarnauti tai šaliai, kuri man suteikė galimybę. Lietuva man suteikė išties daug: aš čia užaugau kaip asmenybė, sukūriau šeimą, įkūriau verslą, pradėjau politinę karjerą ir, svarbiausi, tapau laimingas. Todėl noriu, kad ir visi Lietuvos gyventojai būtų laimingi, gyventų saugiau ir oriai.
Užsakymo nr.: PT_85415909