Tačiau šiandien, praėjus 16 metų narystės Europos Sąjungoje, ima atrodyti, jog kai kur sustojome pusiaukelėje, o valdančiuosius apėmė nuovargis ir apatija pokyčiams. Ryškėja ir vizijos trūkumas. Nuolat žadamos reformos vykdomos tik formaliai, kai vykdantiesiems labiau rūpi procesas, o ne pasiekti rezultatai.
Tokia valdžia yra tuščiavidurė, be prasmės ir be turinio. O tokio valdymo pasekmės atsispindi sparčiai didėjančiame „užmirštų žmonių“ skaičiuje – ant skurdo ribos esančių vienišų mamų su vaikais, senjorų, neįgaliųjų. Esu tikras, jog šiandien ne laikas trypčioti vietoje – ar vaikai Lietuvoje gyvens geriau nei jų tėvai, priklauso nuo atkaklaus ir kryptingo institucijų darbo.
Pastarųjų pusės metų neapibrėžtumas ir valdžios negebėjimas išsaugoti sunkiai sukurtų darbo vietų parodo, jog kompetencija ir valia veikti politikoje yra būtini. Šiandien privalome siekti teisingesnės ir rūpestingesnės valstybės kūrimo, ypatingą svarbą skiriant kokybiškoms ir visiems vienodai prieinamoms viešosioms paslaugoms. Nesvarbu, kur žmogus gyvena Vilniuje ar Varėnoje – kiekvieno Lietuvos piliečio galimybės gauti kokybiškas sveikatos apsaugos paslaugas, įgyti gerą išsilavinimą, naudotis kitomis reikalingomis valstybės paslaugomis, privalo būti lygios.
Siekdami kokybiškų ir vienodai prieinamų viešųjų paslaugų, privalome skatinti ir ekonominį patriotizmą. Krizė parodė, kad Lietuvos verslas kelių dienų bėgyje gali mobilizuotis ir gaminti valstybei reikalingas sveikatos priežiūros prekes. Todėl skirdami paramą mokslui ir tyrimams, naikindami perteklinius biurokratinius apribojimus, sukursime paspirtį kurti, gaminti ir teikti paslaugas Lietuvoje. Privalome tai daryti ne tik dėl saugumo, bet ir dėl darbo vietų Lietuvos piliečiams.
Nepaisant okupacijų ir įvairių kitų geopolitinių transformacijų Lietuva išliko tik todėl, kad yra gyva pirmiausia kaip kultūrinė bendruomenė. Lietuvos valstybė – tai praeities, dabarties ir ateities kartų sąjunga. Praeities laisvės kovos įkvepia ir primena, kokia didžiulė yra nepriklausomybės kaina, taip pat tradicijoje išsaugotos išminties pažinimas leidžia nekartoti klaidų. Istorinė atmintis, kalbos, tradicijų ir tautinės tapatybės puoselėjimas visada liks Lietuvos valstybės gyvybės ir stiprybės šaltinis. Todėl privalome kelti sau tikslą galutinai atsikratyti okupantus šlovinančių paminklų ir pavadinimų, taip nepaliekant abejonių dėl istorinio pasakojimo ir teisingumo.
Šiais metais Lietuvą ir pasaulį sudrebinusi viruso krizė nėra tik nuopuolis. Ši krizė privalo tapti atspirties tašku kuriant stipresnę valstybę – modernią, bet kartu ir rūpestingą Lietuvą. Tam šiandien Lietuvai reikia daugiau jėgos!
Politinė reklama bus apmokėta iš L.Kasčiūno rinkiminės sąskaitos.
Užsakymo nr.: PT_85415367