Pablogėjusi klausa atsiliepia žmogaus socialiniams įgūdžiams, psichologinei būklei, ji gali paskatinti kitų ligų, pavyzdžiui, senatvinės silpnaprotystės, vystymąsi. Kūdikiams bei vaikams gebėjimas girdėti padeda pažinti pasaulį, o dėl klausos problemų ši jų raida sutrinka – tai nulemia tolesnę gyvenimo kokybę. Todėl neignoruoti susilpnėjusios klausos ir taikyti tinkamas reabilitavimo priemones yra esminiai žingsniai, siekiant užkirsti kelią panašiems padariniams.
Minėtieji klaidinantys faktai reikalus nemenkai apsunkina. Pavyzdžiui, prasčiau girdintiems žmonėms kreiptis pagalbos dažnai trukdo psichologinis barjeras: „Juk man vos 35, nešiodamas klausos aparatą atrodysiu senas ir neįgalus.“ Neretai atsitinka ir taip, kad užvilkinama per ilgai, nes ilgainiui su lengvesnio laipsnio klausos sutrikimu iš dalies apsiprantama. Tačiau nors žmogui ir atrodo, kad „labai pasistengęs“ jis gali išgirsti supančius garsus, iš tiesų pagrindinis klausos organas – smegenys – pakankamai nestimuliuojamas. Dėl šios priežasties pojūtis tik dar labiau silpsta ir atkurti klausą vis sunkiau.
Taigi laiku nepastebėtas klausos sutrikimas gali pridaryti negrįžtamos žalos arba priešingai – žmogus per greitai ir nepagrįstai paskiria sau diagnozę, nors problemą galima gana nesunkiai išspręsti. Tad labai svarbu kiek įmanoma aiškiau ir teisingiau suprasti situaciją: tiek problema besiskundžiančiajam, tiek jį supantiems brangiems žmonėms. Mitų, susijusių su klausa, daugybė tačiau verta pabandyti paneigti bene didžiausius, kuriais vadovaujamasi iki atpažįstant problemą, su ja susitaikius bei pasiryžus ją spręsti ir galiausiai pritaikius vieną iš klausos gerinimo sprendimų: klausos aparatus.
Klausos sutrikimu skundžiasi tik vyresnio amžiaus žmonės
Sunkesnio ar lengvesnio laipsnio klausos sutrikimai Lietuvoje kamuoja iki 3 proc. vaikų iš 1000. Pasak Amerikos medicinos asociacijos žurnale paskelbto tyrimo, 1 iš 5 jame dalyvavusių 12–19 metų asmenų pasireiškė tam tikri vienos arba abiejų ausų klausos nusilpimo požymiai. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija patvirtina, kad 1,1 mlrd. paauglių ir jaunų suaugusiųjų gresia klausos nusilpimas dėl priežasčių, kurios aktualizavosi tik pasauliui sumodernėjus. Tai yra nesaugaus asmeninių garsą skleidžiančių prietaisų, pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų, naudojimo ir žalingo garso lygio triukšmingose pasilinksminimo vietose: naktiniuose klubuose, baruose ar masiniuose sporto renginiuose.
Klausos aparatai – akivaizdžiai pastebimi ir nepatrauklūs
Pastaruosius 20 metų įmonės, kuriančios klausos gerinimo sprendimus, orientuojasi ne tik į technologinį jų pažangumą. Lygiai taip pat joms rūpi ir tai, kaip kasdien klausos aparatus dėvintiems jų savininkams užtikrinti kuo geresnę savijautą bei maksimalų komfortą. Taigi dabartiniai klausos aparatai – daug mažesni, lengvai naudojami ir estetiški. Neseniai rinkoje pasirodę „Philips HearLink“ prekės ženklo gaminiai – vieni tokių, sukurti atsižvelgiant į skirtingus klientų poreikius ir gyvenimo būdą. Asortimente yra modelių, kurie beveik nepastebimi, nes telpa ausies kanalo viduje, tačiau veikia taip pat efektyviai kaip ir kabinami už ausies. Išsirinktą aparatą galima derinti ir pagal odos ar plaukų toną, tad nebelieka poreikio jaudintis, kad jis atkreips kitų dėmesį. Tiems, kuriems turimas sutrikimas nekelia jokių nepatogumų aplinkinių atžvilgiu ir patinka drąsesnis įvaizdis, klausos aparatas gali tapti žaismingu spalvotu aksesuaru.
Klausos aparatai veikia kaip akiniai – užsidedi ir išgirsti
Jie yra priemonė, sustiprinanti klausą, o ne magiškas vaistas nuo to. Užsidėjus akinius regėjimą pakoreguoti akimirksniu galima, tačiau klausai tai negalioja, mat smegenims reikia laiko prisitaikyti prie klausos aparato perduodamo garso. Be to, dėl kiekvieno žmogaus unikalios audiogramos (grafiko, parodančio ausų klausą ir sutrikimo laipsnį) skiriasi gebėjimai girdėti įvairius dažnius. Klausos aparatas turi būti užprogramuotas atsižvelgiant į paciento klausos galimybes, o koreguojant jo veikimą galimai prireiks pakartotinių vizitų pas audiologą ar kitą klausos sveikatos priežiūros ekspertą. Svarbu suvokti ir tai, kad net patys pažangiausi sprendimai klausos neatkurs 100 proc., todėl gali prireikti specialių treniruočių, kuriose smegenys mokomos garsą priimti ir jį apdoroti.
Šaukimas padės jus geriau suprasti
Anaiptol. Dėl signalo stiprumo iškreiptas garsas nebus aiškesnis, nes galimai sukels vadinamąjį foninį triukšmą ir garsus pokalbis taps ne tik nemalonus, bet ir pakankamai skausmingas. Bendraudami su žmonėmis įsitikinkite, kad esate veidu atsisukę į juos, prasčiau girdintieji puikiai įvaldę skaitymą iš lūpų. Žodžius tarkite aiškiai, kalbėkite tik šiek tiek garsiau. Dauguma atvejų tai yra viskas, ko iš jūsų tikimasi, paprašius pakartoti ištartus žodžius. Tikrai nereikia mažinti kalbėjimo greičio, lyg bendrautumėte su vaiku, ar pakelti balsą – abiem atvejais tai atkreipia dėmesį į situaciją ir kai kuriuos žmones gali gėdinti.
Aš girdžiu gerai, tai jūs kalbate neaiškiai
Žmonėms su klausos sutrikimais neretai sunku pripažinti, kad jie girdi prasčiau. Dažnai kaltina aplinkinius, neva juos sunku išgirsti todėl, kad kalba per tyliai arba neaiškiai. Iš tiesų pagrindinė priežastis yra nenoras pripažinti problemą, dėl kurios kyla daug nepatogumų. Be to, pats prasčiau girdintysis su laiku vis labiau nepasitikės savimi, ims jausti nerimą, kol galiausiai pradės intensyviai vengti bendravimo su kitais. O tai, kaip minėjome pradžioje, veda į prastesnę emocinę savijautą ir atsiliepia gyvenimo kokybei.
Užsakymo nr.: PT_85415185