„Tos atliekos, kurios būdavo išmetamos kaip pinigai, bus perdirbamos ir grįš kaip pinigai ir duos naudos. Jausis daugiau Skandinaviškas gyvenimo būdas, miestas taps švaresnis ir leisime Lapių sąvartynui pailsėti“, – kalbėjo meras V. Matijošaitis.

Ir prasidėjo – į netoli Kauno Dainavos mikrorajono esantį Kauno MBA pradėta vežti šiukšles iš 5 aplinkui esančių savivaldybių. Tik paleidus įmonę, pradėti fiksuoti smarvės protrūkiai. Į tai nedelsiant reagavo gamyklos apylinkėse išsidėsčiusių Ramučių, Palemono ir kitų gyvenviečių bendruomenės.

Pavojų lygina su „Grigeo Klaipėda“ ir Alytaus padangų gaisru

Tuometinė Kauno MBA vadovybė savo iniciatyva bandė taisyti padėtį. Diegė technologinius sprendimus, turėsiančius sumažinti smarvę – pastatytas kaminas, pakeisti filtrai, pradėta naudoti probiotikus, chemines medžiagas. Deja, anot Kauno miesto tarybos nario Pauliaus Lukševičiaus, papildomos investicijos ir, svarbiausia, valdžios dėmėsys, buvo nepakankami – smarvė tęsėsi, o nuo šių metų pradžios padėtis tapo katastrofiška:

„Vien per šiuos metus turėjome milžiniškus Alytaus padangų bei Klaipėdos „Grigeo Klaipėdos“ skandalus, tačiau Kauno MBA ir iš ten sklindanti, galimai, nuodinga smarvė liudija jog išvadų atsakingi pareigūnai nepasidarė – jau penkerius metus politiniai sprendimai vėluoja, gyventojų skundai ignoruojami“, – teigė P. Lukševičius.

Valdžiai problemos buvo žinomos nuo pat atidarymo momento

Politiką stebina, jog nepaisant to, kad Kauno MBA ir iš jos sklindančios smarvės problemos miesto valdantiesiems nuo pat pradžių buvo gerai žinomos, šiuo klausimu jie susidomėjo tik prieš rinkimus:

„Žiūrėkime į faktus: smarvė pasklido vos 2016 m. meras perkirpo gamyklos atidarymo juostelę. Švelniai tariant, keista, jog penkerius metus vietos valdžia stūmė šį klausimą į pašalius ir tik prieš rinkimus pradėta demonstruoti neva susirūpinimą – tikino P. Lukševičius – Tokia valdančiųjų taktika liudija, jog nei sprendimų, nei noro spręsti jie neturi ir, tikėtina, jog galiausiai Kauno MBA klausimas vėl bus „užšaldytas“ iki kitų rinkimų“, – tęsė politikas.

P. Lukševičiaus teigimu, Kauno valdantieji imituoja problemų sprendimą:

„Jau tapo įprasta, kad meras ieško ant ko „sukarti šunis“, nors faktų nepakeisi – internete pilna fotografijų, kuriuose V. Matijošaitis puikuojasi užkuriant šią ekologinę bombą, o tinkamai neprižiūrima įstaiga veikia jau penktus mero valdymo metus“, – kalbėjo politikas.

Aukščiau jau nebėra kur kreiptis

Kauno r. Ramučių piliečių teisių gynimo asociacijos „Mūsų teisė“ pirmininkės Gretos Varnaitės-Venskienės teigimu, gyventojai dar 2016 metais pajutę smarvę nedvejodami kreipėsi į visas atsakingas institucijas:

„Kreipėmės visur, kur tik galėjom: į savivaldą, į įmonę, į Aplinkos departamentą, Seimo Aplinkos Apsaugos komitetą, Aplinkos ministeriją, Vyriausybę, Prezidentūrą. Susitikimų ir raštų turime begales. Aukščiau jau nebeturime į kur kreiptis. Dar 2017 buvo sudaryta darbo grupė iš specialistų šioms problemoms spręsti. Įmonė tikrai žinojo viską, ką jiems reikia susitvarkyti. Pažadų ir norų buvo daug, deja, rezultate ne viskas buvo įgyvendinta, kas turėjo būti, kad smarvės protrūkius galima būtų suvaldyti. Ir tai jau pačių dalininkų problema ir keistas nenoras iki galo sutvarkyti šį reikalą“, – kalbėjo G. Varnaitė-Venskienė.

Įtaria nešvarų interesą

„Nesiimsiu spėlioti, kas vyksta, kadangi visą medžiagą apie Kauno MBA savivaldybės vadovybė kruopščiai slepia. Pavyzdžiui, dar šių metų rugpjūčio mėn. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos buvo nurodęs Kauno m. savivaldybei paskelbti gamyklos apylinkėse ekstremalią padėtį, tačiau viskas buvo kruopščiai paslėpta „po kilimu“. Kaip tarybos nariai net nebuvome supažindinti su Aplinkos apsaugos departamento išvadomis! Sužinojęs, paprašiau Aplinkos apsaugos departamento jas pateikti man asmeniškai, bet atsakymo dar irgi negavau“, – teigė P. Lukševičius.

Politikas nesiryžta dalintis įtarimais, kas slypi už tokio Kauno valdančiųjų elgesio, tačiau spėlioja, jog tokiu būdu meras V. Matijošaitis galimai konfrontuoja su Kauno rajono valdžia arba siekiama įmonę privesti prie uždarymo.

„Mano kalbintų ekspertų teigimu, Kauno MBA smarvę galima pašalinti per 1 – 2 mėn., o kasmet investuojant į įrangą (kas, beje, numatyta projekto sutartyje), užtikrinti jog smarvės protrūkiai nepasikartotų. Smarvės problemos suvaldymas kardinaliai pertvarkant įmonę būtų daug greitesnis ir pigesnis sprendimas. Kauno MBA atidaryta Europos Sąjungos finansavimo rėmuose, ją uždaryti užtruktų daug ilgiau, o finale išaugusias šiukšlių tvarkymo išlaidas iš savo kišenės turės padengti visi Kauno regiono gyventojai“, – teigė politikas.

Jam antrina ir Ramučių bendruomenės atstovė G. Varnaitė-Venskienė:

„Galvojome, kad įvyko stebuklas ir 2019 vasarą dėl smarvės praktiškai neturėjom jokių problemų (išskyrus, kai įvyko avarija 2019 rugpjūtį). Supratome, kad smarvę vis tik įmanoma kažkiek valdyti. [...] Tačiau 2020 metų vasara prasidėjo su smarvės protrūkiais. Vėl kilom į kovą su ta problema iš esmės, nes rodos, jog tai niekada ir nesibaigs ir pagerėjimai bus tik laikini. [...] Netikėtai sužinojome ir tai, kad l.e.p direktorė Ingrida Valavičienė buvo pašalinta, o jos vietą 2020 pradžioje užėmęs dabartinis direktorius nieko nesigaudė, ir problema tik gilėjo. Kyla labai daug klausimų ir pamąstymų, kad smarvė galbūt dabar tyčia leidžiama, kad sukeltų gyventojų nepasitenkinimą, kurie reikalautų šią įmonę uždaryti?“, – teigė moteris.

Metas dėti tašką

Gyventojai pavargo laukti – jei įmonė nesusitvarko, jos darbą gali atlikti kitos Lietuvoje veikiančios, panašios įmonės:

„Būtina laikinai sustabdyti įmonės veiklą, kad susitvarkyti technologinius / statybinius procesus pilnai ir smarvė nesklistų už teritorijos ribų. Antra, įmonė nuslėpė teršalus ir jau penkti metai dirba su neteisingai išduotu TIPK leidimu, kur nepaminėti tokie teršalai kaip merkaptanai, sieros vandenilis, kiti lakūs organiniai junginiai, kurie būtent ir sukelia tą smarvę. Kai jų nėra leidime – kontroliuojančios institucijos negali jų ir patikrinti ar taikyti sankcijų už jų viršijimą. Išduodant naują TIPK – reikalaujam ypatingai atidžios kontrolės, nes galimai ši vieta iš principo nebus tinkama tokiai veiklai vykdyti. Taip pat tikimės, kad naujajame TIPK bus aiškūs reikalavimai kvapų kontrolei, kuriuos įmonės privalės įgyvendinti arba priimti sprendimą savo šiukšles atiduoti tvarkyti kitoms Lietuvos MBA, kurios puikiai moka tą daryti, nežalodami aplinkinių gyventojų sveikatos“, – kalbėjo Ramučių piliečių teisių gynimo asociacijos „Mūsų teisė“ pirmininkė Greta Varnaitė-Venskienė.

Reaguodamas į gyventojų skundus, P. Lukševičius siūlo nepermetinėti kamuolio iš vienos institucijos į kitą, o artimiausiu metu įsteigti įmonės dalininkų, nepriklausomų ekspertų bei vietos bendruomenių narių koordinacinę tarybą tam, kad priimti atitinkamus sprendimus dėl Kauno MBA ateities.

„Dainavos, Ramučių, Neveronių, o galiausiai ir viso Kauno gyventojai vedžiojami už nosies jau penketą metų – metas dėti tašką ir tam, kad eilinį kartą valdininkai neišsisuktų nuo atsakomybės, į sprendimų priėmimą įtraukti bendruomenių atstovus ir nepriklausomus ekspertus“, – teigė P. Lukševičius.

Politinė reklama bus apmokėta iš Pauliaus Lukševičiaus PK sąskaitos.