Nėra nė vieno žmogaus, kurio nebūtų vienaip ar kitaip paveikusi per pasaulį nusiritusi koronaviruso pandemijos banga. Šis laikotarpis buvo netikėtas, tam nebuvo pasiruošusi nė viena pasaulio valstybė, įskaitant Lietuvą. Pasak R. Sinkevičiaus, kuris būtent karantino laikotarpiu tapo Ekonomikos ir inovacijų ministru, šis laikas buvo ir yra pilnas neeilinių iššūkių.

„Karantino metu vadovavau Seimo Ekonomikos komitetui, tad darbo, rengiant reikalingus sprendimus, netrūko, nes neturėjome įstatyminės bazės, kad galėtume operatyviai skirstyti paramą – tai buvo didžiausia problema. Vyriausybė ir Seimas galiausiai priėmė visus reikalingus pakeitimus ir padėjo pamatus, tad antrosios bangos atveju sprendimus būtų galima priimti greičiau. Kaip Ekonomikos ir inovacijų ministras kasdien rūpinuosi, kad verslas gautų valstybės paramą – ne tik ją skirstome, bet ir rengiame pagalbos priemonių sąlygas, jas koreguojame, atsižvelgdami į verslo išsakytą kritiką ar pageidavimus, siūloma idėjas, kokios dar priemonės gali būti įtrauktos į priemonių sąrašą“, – sako politikas.

Verslui ir gyventojams atsitiesti padėjo valstybės parama

Pirmoji banga atslūgo, europiniu lygiu pripažinta, kad Lietuva tvarkėsi gana neblogai. Visgi, gyventojai nuolat nerimauja dėl antrosios bangos, o verslo sektoriaus atstovai vis kartoja apie pandemijos padarytą žalą, kurią atstatyti pavyks dar negreitai. Apie iššūkių kupiną metą kalba ir R. Sinkevičius.

„Žinoma, pats verslas, galbūt, turėjo daugiau galimybių, turėjo taip vadinamų „lašinukų“, kurie leido sudėtingą periodą lengviau išgyventi. Bet turime pripažinti, kad valstybė prisidėjo – su pačiomis įvairiausiomis priemonėmis: nuo subsidijų, kurių nereikia grąžinti, iki milijoninių paskolų lengvatinėmis sąlygomis verslui. Žmonės tai vertina. Verslas sėkmingai naudojosi plačiai taikomomis priemonėmis: subsidijomis mikroįmonėms, turgaviečių mokesčių kompensavimu. Šios priemonės leido suteikti prieigą prie būtino finansavimo itin sudėtingu laikotarpiu ypač nukentėjusiems sektoriams ir smulkiausiam verslui. Išdirbtos procedūros leido operatyviai suteikti 200 mln. eurų lengvatinių paskolų. Socdarbiečiai, būdami valdančiosios koalicijos dalis, balsavo už reikalingus įstatymų pakeitimus, kad žmonės gautų socialines išmokas, kurias karantino metu gavo vaikai, darbo ieškantys asmenys, senjorai, individualia veikla užsiimantys asmenys“, – apie pagalbos ranką, kurią valstybė ištiesė gyventojams, kalba ilgametę patirtį turintis politikas.

Šalies ekonomikos vaizdas šiandien

Pasak ekspertų, po pirmosios bangos vidinis vartojimas šalyje auga ir jau grįžo į prieškarantininį lygį. Visgi, pasak LSDDP atstovo į Seimą, rekordiniai susirgimų skaičiai rodo, kad antroji banga jau čia, o valstybė turi reaguoti lanksčiau.

„Jau, turbūt, pastebėjote, kad draudimų mažiau, apeliuojama į žmonių sąmoningumą. Kai kurios paramos priemonės galioja iki šiol. Rugsėjo 1 d. paleidome priemonę, skirtą padėkoti medikams už jų sunkų darbą karantino metu, kovojant su koronavirusu. Po 200 eurų poilsiui Lietuvos SPA, kaimo turizmo sodybose, miestų viešbučiuose ir kituose objektuose skirti medikams, bet galiausiai pasiekia būtent turizmo sektorių, kuriam šiuo metu itin sunku, nes vis dar ribojami skrydžiai. Pasitaiko nepasitenkinimo kai kuriomis priemonėmis – gal kažkas nepateko į sąrašą, negavo kupono, tačiau tai nėra sisteminė klaida – kokius sąrašus gavome iš savivaldybių, tais remiamės įgyvendindami priemonę. Pati idėja iš esmės gera ir didžioji dalis ja pasinaudojusių medikų yra patenkinti, bet visuomet šaukštas deguto visą statinę pagadina“, – apie Lietuvos medikus pasiekusią paramą kalba R. Sinkevičius.

Pasak politiko, skirtingi verslo sektoriai – skirtingai greitai atsitiesia po pandemijos:

„Stengiamės išvengti buvusių klaidų, tobuliname priemones. Bet taip pat turi būti ieškoma balanso tarp efektyvaus ir atsakingo lėšų panaudojimo, juk skirtingi sektoriai atsigauna nevienodais tempais. Priemonės privalo nuolat evoliucionuoti, pavyzdžiui, tobulinome nuomos kompensavimo priemonės sąlygas, dabar dalinis nuomos kompensavimas leistinas ne tik prekybos, bet ir gamybos įmonėms, kaip pageidavo verslas. Iki metų galo veiks subsidijų mikroįmonėms priemonė. Jei rodikliai sparčiai prastės, galėsime peržiūrėti ir perskirstyti finansavimą.“

Ekonomikos ir inovacijų ministras sako, kad nudžiuginti galima ir mokytojus, kurie karantino metu susidūrė su nuotoliniu ugdymu bei stengėsi nenutraukti jaunosios kartos mokymo. Jau rengiama priemonė jų poilsiui, kurios galutinis tikslas, kaip ir medikų priemonės, ne tik padėkoti mokytojams, bet ir paskatinti turizmo sektorių.

„Nedžiugina padėtis kai kuriose įmonėse, kur darbuotojai vis dar prastovose, šiuo klausimu valstybė ruošiasi kompensuoti prastovas iki metų galo, jei prireiks, gal ir kitąmet“, – apie tai, kad gyventojai nebus palikti vieni tvarkytis su pandemijos padariniais, kalba R. Sinkevičius.

Svarbūs strateginiai žingsniai: „žaliasis koridorius“ ir vaiko pinigai

Tiek R. Sinkevičius, tiek kiti jo partijos bendražygiai nėra naujokai politinėje tribūnoje. Pasak ministro, dabartinėje kadencijoje jų partija nuveikė tikrai nemažai:

„Visi kalbėjo apie investicijų pritraukimą, bet realių žingsnių ėmėsi būtent mūsų LSDD frakcija Seime. Įregistravome „žaliojo koridoriaus“ investuotojams įstatymų projektų paketą, kuriam buvo pritarta ir tokiu būdu atvėrėme kelią investuotojams greičiau įsikurti ir pradėti savo veiklą Lietuvoje. Labai svarbu suprasti, kad čia kalbame apie stambias įmones, kurios mokėtų didesnį negu minimalų atlyginimą savo darbuotojui. Specialiu reguliavimu stambiems investiciniams projektams sumažinome jiems tenkančią administracinę naštą, būtinų procesų trukmę, sudarėme palankias sąlygas pritraukti vidaus ir užsienio investicijas. Net 85 proc. stambių projektų yra plėtojami ne Vilniaus mieste, todėl jie svariai prisideda prie regionų plėtros.

Kalbant apie smulkiuosius verslininkus, kai 2018 m. buvo paskelbta, kad smulkiesiems bus didinami mokesčiai, t. y., savarankiškai dirbantys asmenys turės mokėti mokesčius ne nuo pusės pajamų, bet nuo visų 100 proc., būtent mes – socdarbiečiai įregistravome įstatymą, kad sistema nesikeistų ir mokesčiai būtų mokami nuo 50 proc. pajamų. Tai yra pavyzdžiai, kurie rodo, kad esame aktyvūs ir kovojame už žmones, kurie dirba arba sukuria darbo vietų.

Rimantas Sinkevičius

Ir žinoma, esame pateikę ne vieną, socialinius klausimus sprendžiantį, įstatymo projektą. Vienas iš tokių reikšmingų ir visai šaliai žinomų – vaiko pinigų padidinimas. Būtent G. Kirkilo socdarbiečiai iškovojo, kad vaiko pinigai padidėtų iki 60 eurų kiekvienam vaikui, o neįgaliesiems iki 100 eurų. Ateityje sieksime, kad vaiko išmoka siektų 150 eurų. Kodėl kalbu apie šį klausimą prie ekonominės temos – todėl, kad šie pinigai yra išleidžiami perkant prekes ir paslaugas Lietuvoje, tokiu būdu skatinama ekonomika, o grąžą gauna valstybės biudžetas“.

Didesnės galimybės ekonominei infrastruktūrai ir progresiniai mokesčiai

R. Sinkevičiaus užklausus, kaip, būdamas naujojo Seimo nariu, jis sieks ekonominės gerovės, jis sako, kad labai svarbios dar dvi nišos: ekonominė infrastruktūra ir progresiniai mokesčiai.

„Didesnį dėmesį skirsime Laisvųjų ekonominių zonų plėtrai. Nors Europos Komisija yra nubrėžusi aiškias kryptis ateinančiai finansinei perspektyvai – daugiau dėmesio skirti žaliajam kursui ir skaitmeninimui – tačiau reikia sugebėti šiuos tikslus derinti su infrastruktūros plėtra. Žinoma, negalima aklai skirti lėšų pramoninio parko statybai, jei nežinai, ar realiai ten įsikurs verslas, svarbu, kas vėliau išlaikys šią infrastruktūrą ir rūpinsis išlaikymu. Tačiau tiems, kas rimtai domisi plėtra, kas realiai gali sukurti darbo vietų, turime suteikti galimybes“, – apie darbo vietų augimui įtakos turinčius sprendimus kalba politikas.

Pasak R. Sinkevičiaus, būtina kalbėti ir apie progresinius mokesčius: „Ilgus metus, kalbėję apie progresinius mokesčius, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) „dėjo į krūmus“, kai tik pasirodė pirmieji sunkumai valdančiojoje koalicijoje. Lietuvos socialdemokratų darbo partija – socdarbiečiai likę valdžioje pasiūlė pirmąjį žingsnį įvedant progresinius mokesčius. Taigi jau dabar progresiniai mokesčiai egzistuoja, tačiau progresyvumą ateityje ketiname didinti. Be to, planuojame mažinti PVM maisto produktams iki 9 proc., nes manome, kad tai sumažintų būtiniausių produktų kainas vartotojams“.

Mūsų ateitis – inovacijos visuose sektoriuose

Sakoma, kad šiai dienai Lietuvoje sukurti verslą nuo nulio yra labai sudėtinga, o tai sąlygoja bankų konservatyvumas, biurokratinė sistema ir kita. R. Sinkevičius tvirtina, kad valstybė ir jai tarnaujantys politikai turi rūpintis investicijų, inovatyvių, aukštą pridedamąją vertę kuriančių įmonių pritraukimu.

„Mūsų partija planuoja ir toliau gerinti investicinę aplinką, kurti palankias sąlygas stambiems investuotojams. Tai darysime keliomis kryptimis. Pirmiausia būtinas įmonių įsisteigimo proceso spartinimas, tobulinant teisinį ir administracinį reguliavimą. Be to, itin svarbios paskatos savivaldybėms vystyti teritorijas, siekiant pritraukti investicijas – tai teigiamai veiktų šalies regionus, jų konkurencingumą, gyventojų užimtumą.

Kitas svarbus žingsnis ir iššūkis ateinančiai valdžiai – aukštos profesinės kvalifikacijos darbo jėgos ir specialistų pasiūla. Skaitmeninimo procesas neišvengiamas, tad susidursime su gyventojų ir institucijų skaitmeninių įgūdžių lygio kėlimo būtinybe. Valstybės įstaigos privalės aptarnauti kokybiškiau. Jau šiandien Lietuvai trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, todėl turime stengtis pritraukti IT ir inžinerinių specialybių studentus mokytis ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Taip pat rimtai pergalvoti kaip sudaryti prieinamą perkvalifikavimą tiems, kurie nesuranda vietos darbo rinkoje“, – apie iššūkius kalba Ekonomikos ir inovacijų ministras.

Lietuva po ketverių metų

Kokia Lietuvos ekonomikos ateitis laukia po metų ar kelių – specialistai pateikia skirtingus scenarijus. Pasak kandidato į Seimą R. Sinkevičiaus, šiandien turime dėti viskas pastangas, kad po ketverių metų matytume tvirtą, stabilią Lietuvos ekonomiką.

„Mūsų šalis turi dvi įtakingas ekonomikos kryptis – vidaus vartojimą, kuris sudaro apie 40 proc., ir eksportą, kuris sudaro apie 60 proc. Svarbiausi klausimai yra, kaip paremti verslą, kad būtų išlaikytos darbo vietos, bei kaip skatinti vartojimą, jog verslas gautų daugiau pinigų ne dotacijomis, bet galėtų įdarbinti žmones ir sukurti pridėtinę vertę, užsidirbti. Pramonės įmonių skaitmeninimas ir perorientavimas, naujų investicijų pritraukimas, dirbančiųjų perkvalifikavimas aukštos pridėtinės vertės sritims, biotechnologijos, atsinaujinančių energijos išteklių diegimas – tai ilgalaikių investicijų sritys, kurios skatins šalies ekonomiką ir ilgainiui ją iš esmės pakeis. Technologijų poveikis visuomenei ir jos struktūrai turi tapti politinės darbotvarkės ašimi. Naujos technologijos skatins naujų darbo vietų kūrimą, nykimą mažiau kvalifikuotų darbo vietų, todėl, siekiant išvengti neigiamų padarinių ir pasinaudoti ketvirtąja pramonės revoliucija, reikia investuoti į žmogiškąjį kapitalą bei technologijas. Taip pat – siekti platesnės skaitmeninės ekonomikos transformacijos ir produktyvumo didėjimo“, – konkrečius veiksmus, kurių reikėtų imtis, siekiant tvirtos Lietuvos ekonomikos, nurodo Ekonomikos ir inovacijų ministras, R. Sinkevičius.

Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų darbo partijos PK sąskaitos, užs. nr. 20-073-DJ

Užsakymo nr.: PT_85379503