Darbo partijos kandidatai į Seimą diskutuoja – ko Lietuvai ir jos regionams trūksta, kad čia žmonės galėtų oriai gyventi, kurti šeimas, dirbti?

Viskas prasideda nuo kokybiško ikimokyklinio ugdymo

Kalbos apie didžiulę miestų ir kaimų atskirti – reali problema ar išpūstas burbulas? Darbo partijos vicepirmininkas profesorius, biomedicinos mokslų daktaras, Vigilijus Jukna tvirtina, tai tikrai nėra tuščios kalbos – atskirtis labai didelė.

„Statistika rodo, kad kaimiškose vietovėse skurdo rizika siekia apie 30 procentų. Tuo tarpu didžiuosiuose miestuose – tik apie 17 procentų. Iš tiesų, jei peržvelgtumėme visas sritis, pradedant švietimu, baigiant verslo sąlygomis, viešosiomis paslaugomis, – mes galime pastebėti, kad regionuose gerokai prasčiau ir daugelis dalykų tiesiog užprogramuota. Kaip pavyzdį paminėčiau ikimokyklinį ugdymą. Regionuose net 70 procentų vaikų negauna ikimokyklinio ugdymo. Egzistuoja daug tyrimų, parodančių didelį ryšį tarp ikimokyklinio ugdymo ir tolimesnių vaiko pasiekimų. Vadinasi, mes nuo pat pirmų dienų užprogramuojame, kad vaikas neturės galimybių gauti žinių ir reikalingų gebėjimų“.

Profesorius pabrėžia, kad mokymasis jungtinėse klasėse taip pat didina atskirtį. Taip pat – švietimo specialistų pagalba, kuri kaimiškose vietovėse – sunkiai prieinama. „Mieste jų gerokai daugiau ir paslaugos gerokai kokybiškesnės. Toliau, jei kalbėtume apie viešąsias ir medicinines paslaugas – jos taip pat sunkiai prieinamos. Susisiekimas – viena didžiausių problemų regionuose, nes žmonės galėtų važiuoti dirbti kituose miestuose. Iš tiesų, egzistuoja begalė problemų. Todėl Darbo partija labai aiškiai savo programoje numačiusi, kad būtina įdiegti investicijų ir regioninės politikos paketą, kad pagaliau regionai po trisdešimties metų gautų tinkamą dėmesį, o žmonės ten kurtųsi ir gautų tinkamą dėmesį, kurtų šeimas, verslus ir gyventų“, – apie regionus kamuojančias problemas kalba V. Jukna.

Lietuva negali būti kelių miestų valstybė

Kolegai antrina ir Seimo narys, visuomenės veikėjas, 2019 m. kandidatas į prezidentus doc. dr. Mindaugas Puidokas. Pasak jo, viena esminių problemų – tai, kad Lietuva pamažu virsta kelių miestų valstybe.

„Žmonės, kurie neemigruoja, – keliasi į didmiesčius: Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Jeigu mes norime situaciją pakeisti – turime gerinti infrastruktūrą, susisiekimą, nes jaunimas galėtų didesniuose miestuose dirbti iš priemiesčių. Kalbama ir apie Vilniaus bei Kauno apjungimo projektą. Žinoma, tai nereiškia, kad šie miestai susijungs, tačiau galėtų atsirasti greitasis traukinys, ženkliai geresnis greitkelis. Žmonės norėtų gyventi priemiesčiuose, nes ten daug ramiau, gražesnė gamta, vaikams būtų galima sudaryti tikrai geras mokymosi sąlygas. Jauniems žmonėms nereikėtų keltis gyventi į didžiuosius miestus“, – konkrečiomis regionų gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo idėjomis dalinasi Seimo narys.

Gyvenimui ir darbui pasirinko gimtuosius Kėdainius

Buvęs Seimo narys, TV laidų prodiuseris, Darbo partijos centrinės būstinės ir rinkimų štabo vadovas, Darbo partijos Kėdainių rajono skyriaus pirmininkas Viktoras Fiodorovas sako, kad pats gyvena ne viename iš didmiesčių, o Kėdainiuose.

„Ne nuo pat pradžių pasirinkau gimtuosius Kėdainius. 10 metų gyvenau tarp Kauno ir Vilniaus, daugiausiai laiko praleidau Vilniuje. Vis dėlto, būdamas pirmoje Seimo nario kadencijoje nusprendžiau, kad su šeima tikrai norėčiau gyventi Kėdainiuose. Mano sprendimas pasiteisino, nes dirbti šiame mieste ir vykti į kitus miestus bei važiuoti juokingai trumpus atstūmus man tikrai nesudarė jokio sunkumo. Gyvenimu sąlyginai nedideliame mieste esame labai patenkinti. Tai buvo ne ekonominis sprendimas, o noras sugrįžti ten, kur praleidau vaikystę ir baigiau mokyklą. Žinoma, savų privalumų turi ir gyvenimas be automobilių spūsčių“, – tvirtina V. Fiodorovas, 25 metų tapęs jauniausiu Seimo nariu Lietuvos istorijoje.

Apie tai, kad jaunos šeimos bijo kurtis nedideliuose miestuose, nes čia mažesnės galimybės, kalba ir V. Jukna. Pasak jo, didžiausios problemos čia susisiekimo, švietimo, verslo kūrimo srityse.

„Būtina daryti esminius žingsnius, kad verslo kūrimas regionuose būtų patrauklus. Todėl Darbo partija darbų plane ir programoje labai aiškiai numačiusi, kad turi būti sudarytos tokios sąlygos verslui, kad būtų patraukliau nei didžiuosiuose miestuose. Tada mes išspręsime ne tik tiesiogines verslo kūrimo problemas, bet ir infrastruktūros, susijusios su verslu. Tai reiškia, kad aplink medicinines paslaugas, švietimo sistemą ir kultūrą bursis visa kita infrastruktūra. O jeigu mes nesudarysime išskirtinių sąlygų investicijoms regionuose, nesukursime galimybių verslui ateiti – regionai ir toliau merdės. Būtina regionuose kurti gerai apmokamas darbo vietas. Taip užtikrinsime, kad ne tik jaunimas nenorės iš jų išvažiuoti, bet sugrįš ir emigrantai“, – sako profesorius.

Kodėl vis dar tiek lietuvių laimės ieško svetur

Statistika rodo, kad Lietuvoje daugiau žmonių miršta negu gimsta (pvz.: 2019 m. gimė 27 729, o mirė 38 281). Lietuva pagal emigraciją pirmauja Europos Sąjungoje. Iš 720 tūkstančių emigravusių 73,6 procentai buvo 15–44 metų amžiaus. Kodėl lietuviai renkasi mokytis, dirbti, auginti vaikus užsienyje? Ką tos šalys pasiūlo, ko nėra Lietuvoje?

Pasak V. Fiodorovo, tokios tendencijos visai nestebina, nes žmones tiesiog masina didesnio atlyginimo galimybės.

„Kalbant apie jaunus žmones – mokinius, studentus – mūsų švietimo sistema, remiantis šių metų rezultatais, užprogramuoja mokinius ir studentus rinktis užsienio šalis. Pažiūrėkite į matematikos egzaminų rezultatus – apstu neišlaikiusių. Vadinasi, jie turi rinktis mokamas studijas, kurioms neturi lėšų. Jaunas žmogus, kaip taisyklė, neretai negali sau leisti sutaupyti arba prašyti pinigų iš tėvų. O štai Danijoje – mokslas nemokamas. Pasirinkti išvykti – itin lengva. O grįžti, žinote, praleidus nemažai laiko užsienyje, nežinant, kas laukia Lietuvoje – psichologiškai sunku. Todėl šių metų rinkimų programoje tikrai atkreipiame dėmesį į regionų plėtros paketą, nes sakome, kad 180 tūkst. gerai apmokamų darbo vietų turėtų būti priemonės, kurios tikrai skatintų grįžti į Lietuvą, nes šiandien sugrįžti priežasčių nėra daug. Nors daug kas šiemet dėl karantino pakoregavo planus ir grįžo, atrodo, kad Lietuvoje gyventi gera, tačiau čia jie neturi, ką veikti, iš ko gyventi ar įsigyti būstą“, – didelės emigracijos iš Lietuvos priežastis įvardija Darbo partijos kandidatas į Seimą.

Laikas kurti geresnę investicinę aplinką ne tik sostinėje

Pasak M. Puidoko, jei norime matyti tvirtus regionus, turime skatinti tradicinių bei alternatyvių verslų augimą. Svarbiausia, pasak pašnekovo, kad tiems verslams kurtis būtų sudarytos tinkamos sąlygos.

„Darbo partijos programoje kalbama apie tai, jog turi atsirasti atitinkamos mokestinės lengvatos, kad smulkus ir vidutinis verslas galėtų kurtis regionuose. Šiandien, jaunam žmogui, grįžtančiam iš užsienio, nėra jokios realios pagalbos, kad jis galėtų kurti verslą ir sukurti darbo vietas šiose vietovėse. Kodėl tas pats jaunimas ar investuotojas iš užsienio, turėtų rinktis investuoti ne Vilniuje, o kokiame mažame miestelyje? Natūralu, kad valstybė, kuri turi rūpintis visa šalimi, privalo turėti kryptingą politiką šioje srityje. Mes turime sukurti geriausią investicinę aplinką, kad investicijos ateitų į regionus ir verslininkai bei investuotojai būtų paskatinti ten kurti gerai apmokamas darbo vietas. Tai gali būti įvairios sritys: restoranai, amatitinkų, namūdininkų veikla. Visos šios veiklos kurtų gyvybingesnį ir aktyvesnį kaimą, regionus ir mažus miestelius. Tokiu būdu visa Lietuva imtų keistis ir nebūtų kelių miestų valstybė“, – tvirtina pašnekovas.

Jaunųjų ūkininkų skatinimas

Ne vienas Darbo partijos programos punktas, susijęs su ūkininkų potencialo auginimu, ypač – jaunųjų. Pasak prof. V. Juknos, jei norime auginti regionus, ūkininkams tiesiog būtina sudaryti patrauklias sąlygas.

„Dar 2016 metais, dirbant šešioliktos Vyriausybės žemės ūkio ministru, svarstant naują 2014–2020 metų kaimo plėtros programą, numatėme didesnius balus ir didesnį intensyvumą būtent jauniesiems ūkininkams, siekiant skatinti ūkių kūrimąsi. Tai – iš tiesų pasiteisino. Taip pat viena didžiausių problemų jaunam žmogui ar ūkininkui kuriantis kaime – paskolos. Realiai, iš bankų gauti paskolą labai sunku, daugeliu atvejų – neįmanomą. Jie ypač skeptiškai žiūri į žemės ūkio verslą. Todėl šioje vietoje reikėtų plėsti žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklą, taip pat sudaryti sąlygas gauti kreditus su dar didesne garantija, kad žmogus, kurdamas ūkį, turėtų būtiną kiekį lėšų, kad galėtų vėliau gauti ir europinę paramą bei įkurti verslą kaime“, – apie vieną stipriausių nišų, leidžiančių žmonėms pragyventi regionuose, kalba V. Jukna.

Pasak V. Fiodorovo, Kėdainiai yra pramoninis miestas, todėl daug žmonių čia dirba didžiojoje, eksportuojančioje pramonėje. Politikas mano, kad tai išsprendžia daugelį, su nedarbu susijusių, problemų. Visgi, smulkiam verslui šiame mieste nėra taip lengva.

„Kėdainiams tikrai pasisekė, nes tikrai darbo vietų yra, verslai pakankamai įleidę šaknis. Ko aš pasigendu, važiuodamas ir žvalgydamasis per visą Lietuvą, yra smulkusis verslas. Panašu, kad šiam verslui Kėdainiuose kurtis nėra labai lengva. Kitas dalykas – žiūrint į 23–24 metų jaunuolį, reikėtų pagalvoti, kad ne tik paskolos būstui jam reikia, bet ir investuojant į verslą, gaunant paramą, reikia turėti turtą ir jį užstatyti. Sąlygų ir priemonių nebuvimas yra stabdis. Grįžtant į Kėdainius, jis tikrai ūkiškas rajonas – jame yra jaunų ir vyresnių ūkininkų, kaip minėjau, ir pramonė klesti, bet smulkaus verslo ten tikrai pasigendu“, – savo gimtojo miesto situaciją įvertina V. Fiodorovas.

Paskola būstui jaunoms šeimoms – būtinybė

Pasak M. Puidoko, reikia kalbėti ne tik apie mažesnius miestelius, bet ir apie visą mūsų šalį:

„Lietuva yra maža, ji nėra tankiai apgyvendinta valstybė. Reikia pabrėžti, kad šiandien mūsų šalyje susidariusi ydinga situacija bankų sektoriuje, kai keli bankai turi monopolinę situaciją, tikrai nėra suteikiamos geros sąlygos jauniems žmonėms pasiimti kreditus ir ne tik verslui, bet ir būstui. Matome, kad kai susidariusi tokia situacija valstybėje, valstybinis bankas turėtų atlikti platesnes funkcijas. Šiuo atveju – beprocentinė paskola būstui jaunoms šeimoms yra būtinybė. Aš manau, kad pati geriausia investicija yra į jaunas šeimas, kad jos norėtų čia likti, nes kiek teko bendrauti gyvai su žmonėmis – jaunimas neturi pinigų įsigyti būsto. Įvedus eurą, ženkliai išaugo kainos ir pragyvenimas. Atlyginimai, ekonominė situacija, kuri atnešė daug pridėtinės vertės pačiai valstybei, nejaučiama Lietuvos žmonėms. Darbo partijos programoje numatytos priemonės, kurios padėtų valstybės ekonominį augimą pajausti kiekvienam žmogui“.

Tą patį patvirtina ir V. Fiodorovas. Pasak politiko, jaunoms šeimoms gauti paskolą tikrai nėra lengva: „Perkant būstą, pradinis įnašas didesnis net penkiais ar dešimčia procentų. Tai neskatina grįžti į regioną, nes didmiesčiuose gauti paskolą paprasčiau. Renkantis gyvenamąją vietą didesniuose miestuose ar kaimuose, atsižvelgiama į įsidarbinimo galimybes, infrastruktūrą ir vietą. Jaunam žmogui turime sudaryti sąlygas įsigyti būstą ar bent jį išsinuomoti, nes mažesniuose miestuose, tarkime, Kėdainiuose, išsinuomoti butą ar namą – misija neįmanoma. Norint, kad žmonės grįžtų į regionus, turi būti ir gerai apmokama darbo vieta. Žinoma, svarbu ir infrastruktūra – darželiai, mokyklos, medicinos įstaigos. Neužtenka tik gerai asfaltuotų gatvių, nors tai irgi yra svarbu, reikia ir visų kitų paslaugų, leidžiančių turiningai leisti laisvalaikį ar užtikrinti tinkamą vaikų išsilavinimą, gerą darbo vietą ar tinkamą būstą“.

Galimybė studijuoti – paskata, kuri jaunimą motyvuotų likti gimtinėse

V. Juknos paklausus apie tai, ar motyvaciją gyventi rajonuose didintų daugiau švietimo įstaigų, leidžiančių gyventojams savame krašte įsigyti išsilavinimą, jis atsako, kad Darbo partija turi vieną tokių tikslų.

„Profesinis ugdymas regionuose yra labai svarbus. Dabar daugelyje regionų buvo atsisakyta nemažai itin reikalingų specialybių, nueita lengvesniu keliu dėl ydingo finansavimo. Vis dėlto, savivaldybėms turėtų būti atiduoda didesnė įtaka, kad jos galėtų formuoti būtent tam regionui reikalingų specialistų poreikį. Taip, barmenus ir padavėjus, turbūt, ruošia kiekviena profesinė mokykla. O tų specialybių, kurios reikalingos regionui, deja, nerengia. Šiuo atveju, tai ir sakome Darbo partijos programoje, pirmiausia turėtume decentralizuoti profesinį rengimą ir atiduoti daugiau galių savivaldai. Kalbant apie aukštąjį mokslą – kiekvienai studijų pakopai turėtume suformuoti aiškius tikslus, – tiek universitetiniam, tiek aukštajam neuniversitetiniam ir profesiniam išsilavinimui. Tada viskas atsistotų į savo vietas. Dabar ši sistema Lietuvoje yra išbalansuota ir iškreipta“, – įsitikinęs Darbo partijos vicepirmininkas.

M. Puidokas prabyla ir apie universitetus, kurių nuotolinio mokymo galimybės labai stipriai išsiplėtė: „Manau, kad kalbant bendrai apie universitetų tinklą – ne tik Kaunas bei Vilnius, bet ir Klaipėda, Šiauliai gali išlaikyti universitetinį mokslą. Natūralu, kad centrinis universitetas, ar tai būtų Vilniaus, ar kažkoks kitas stiprus Lietuvos universitetas, prisiima globoti regioninį universiteto padalinį. Jis tikrai gali padėti tiek gerinant ir auginant mokslo kokybės lygmenį, kad jaunimas ne tik įgytų diplomą, bet šis turėtų ir vertę. Aš manau, kad šiuo keliu ir būtina eiti. Tikrai negalima visų universitetų jungti į vieną Kaune ar Vilniuje, nes universitetai nenusako mokymosi kokybės. Šiuo atveju, Lietuva turi pasirinkti optimalų modelį, kuris yra tiek Suomijoje, tiek kaimyninėje Lenkijoje – šalyse, kurios turi kokybišką aukštąjį išsilavinimą“.

Lietuva be kaimų – neįmanoma

Sparčiai nykstant kaimams, vienkiemiams, vis dažniau galime išgirsti, kad Lietuvoje laukia visiškas kaimų išnykimas. Darbo partijos kandidatų pasiteiravus, ką jie mano – ar toks scenarijus yra realus, visi trys buvo vieningi, kad Lietuva be kaimų neįsivaizduojama, tačiau grėsmės tame įžvelgia.

Pasak V. Fiodorovo, rajonai buvo, yra ir bus labai svarbi Lietuvos dalis: „Karantinas parodė, kad visi, kai buvome uždaryti namuose, ieškojome pabėgimo į gamtą, kaimą, sugrįžome prie mūsų tradicijų. Viskas mūsų kraujyje, o lietuviams kaimas reikalingas. Lietuvių identitetas ir kaimas yra labai svarbus dalykas“.

V. Jukna taip pat neabejoja, kad Lietuva be kaimų neįsivaizduojama ir net negali būti minties, kad jie kažkada išnyks. Politikas įvardija, ką turime daryti, kad taip nenutiktų: „Privalome stabdyti emigraciją. Kitas dalykas, apie kurį šiandien nekalbėjome, – valstybės apsirūpinimas maistu. Pandemijos metu, kai buvo uždarytos sienos, pamatėme, kiek svarbu pačiai valstybei aprūpinti savo gyventojus maistu. Jeigu mes sunaikinsime kaimą, vidutinius ir smulkius ūkius, padarysime didžiules latifundijas, kur chemizuotas ūkis ir pramoninė gamyba – valgysime nesveiką maistą ir nesukursime pridėtinės vertės. Todėl Darbo partijos programoje aiškiai sakome, kad turi būti remiamas vidutinis ir smulkus šeimos ūkis, kuris gamina kokybišką, ekologišką produkciją ir ją tiekia gyventojams. Ypač reikia skatinti trumpųjų grandinių modelį, kai tiesiogiai vykdomi pardavimai, o ne per tarpininkus – didžiuosius prekybos centrus. Tikrai labai smagu matyti, kai vis daugiau jaunų žmonių įsijungia į tokią prekybos formą“.

M. Puidokas sako, kad visiems pirmiausia reikėtų pradėti nuo savo šeimos: „Esu įsitikinęs, kad tam, jog būtų stiprūs kaimai, miestai ir miesteliai, mes privalome turėti stiprias šeimas – joms teikti realią pagalbą, o ypač toms, kurios augina mažus vaikučius bei vienišiems tėveliams. Netgi kalbant ir apie mūsų visuomenės narius, kurie augina neįgalius vaikus, jiems pagalba mūsų valstybėje nėra pakankama. Mes labai stipriai atitrūkę nuo to, ko reikia demokratiškoms šalims. Aš taip kalbu ne tik iš savo patirties, nes auginu du mažus sūnelius, bet ir bendraudamas su žmonėmis matau, kad jei valstybė ateitų jiems į pagalbą, jie jaustųsi visiškai kitaip. Mikroklimatas būtų draugiškesnis, žmonės vieni kitiems būtų geranoriškesni, jei pati valstybė būtų su žmogiškuoju veidu. Neturime būti kažkur už stiklinės sienos ar ant pjedestalo. Politikai turi būti tam, kad tarnautų žmonėms. Mes, Darbo partija, to ir sieksime Seime“.

Politinė reklama bus apmokėta iš Darbo partijos PK sąskaitos. Užsakė UAB „Arena Media“, užs. nr. 20-051-DJ-1

Užsakymo nr.: PT_85369159