Pasak Z. Balčyčio, nors Lietuvos ekonomika, išlaikydama pakankamai spartaus augimo kryptį, bendrame pasaulio ekonomikos kontekste atrodo neblogai, tačiau ateityje situacija gali blogėti.

„Žemės ūkis, statybos, krovinių pervežimas – pagrindiniai sektoriai, kuriuose šalies ekonominiai rodikliai yra pakankamai aukšti. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad spartų investicijų augimą Lietuvoje iki šiol lėmė Europos Sąjungos fondų finansiniai srautai, kurie ateityje – mažės. Manau, situacija turėtų kisti ir Lietuvos krovininio kelių transporto sektoriuje – ES įvedus mobilumo paketą. Tai tikrai paveiks ir ekonomikos augimo rodiklius“, – sako politikas.

Didžiausias pavojus – dėl nedarbo

Nors pastaruoju metu gyventojų darbo užmokestis augo, didėjo namų ūkių pajamos, neapibrėžtumo akivaizdoje žmonės linkę labiau taupyti, mažinti vartojimą. Tai neigiamai veikia vidaus rinką, lemia mažmeninės prekybos apyvartos sulėtėjimą.

Nemažą susirūpinimą kelia ir dabartinis nedarbo lygis. Pasibaigus karantinui, darbo jėgos poreikis Lietuvoje augo, tačiau bedarbystės rodikliai toliau didėjo. Šiuo metu darbo neturi daugiau nei 200 tūkst. darbingo amžiaus šalies gyventojų.

Nors bendros ekonomikos augimo prognozės Lietuvai iš esmės – palankios, yra nemažai rizikų tarptautinėje plotmėje, galinčių nulemti kitokią ūkio raidą. Visų pirma, turiu omenyje JAV ir ES prekybos nesutarimų situaciją, naftos kainų nestabilumą dėl politinių konfliktų Artimuosiuose Rytuose, augančią įtampą JAV bei Kinijos santykiuose, pagaliau – pastaruosius įvykius kaimyninėje Baltarusijoje.

Pandemijos akivaizdoje – tiek Lietuvos, tiek Europos ekonominis nuosmukis

Daugelio Europos Sąjungos šalių ekonominę raidą stipriai paveikė koronaviruso pandemijos situacija ir vyriausybių sprendimai dėl įmonių veiklos ir judėjimo apribojimų. Buvęs europarlamentaras neabejoja – tiek mūsų šalies, tiek visos Europos laukia dar ne vienas iššūkis, susijęs su ekonominiu atsigavimu.

„Atsirado net kai kurių tarptautinės prekybos suvaržymų. Ekonominis aktyvumas ypač krito įvedus karantiną. Mažmeninė prekyba Europos Sąjungoje per mėnesį sumažėjo 10,4, o apdirbamoji gamyba – 11,1 procento. Daugiausiai krito ilgalaikio vartojimo ir investicinių prekių gamyba. Šiuo metu – antrosios bangos akivaizdoje – tvyro didelis neapibrėžtumas ypač paslaugų sektoriuje, tačiau sprendžiant iš šiuo metu turimos informacijos, Europos šalių ekonomikos aktyvumas pradeda atsigauti. Tai iš dalies pavirtina šiek tiek padidėję elektros vartojimo ir gyventojų mobilumo rodikliai didžiosiose ES valstybėse. Vis dėlto, ilgalaikes išvadas daryti sunku, nes tebėra daug veiksnių, ribosiančių ūkio aktyvumą. Turiu omenyje padidėjusį namų ūkių taupymą, blogėjančią padėtį darbo rinkose“, – sako Z. Balčytis.

Vis dėlto, politikas pastebi ir kitą faktą, kad metų pradžioje padėtis Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, buvo geresnė. Per pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika susitraukė vos 0,3 proc., tuo tarpu ES realusis BVP sumažėjo 3,3 proc.

„Nors šie skaičiai teikia vilties, tačiau džiaugtis labai nereikėtų, nes antrą ketvirtį mūsų ekonomika patiria kur kas didesnį nuosmukį. Nors buvo taikomos įvairios paramos priemonės, skatinančios išlaikyti darbo vietas ir amortizuoti gyventojų pajamų kritimą padėtis išlieka įtempta. Jeigu pasaulyje koronaviruso židinių nepavyks visiškai suvaldyti, tai neabejotinai lėtins ekonomikos atsigavimą. Pagal Lietuvos banko prognozes mūsų ekonomika šiemet turėtų kristi 9,7 proc., o esant didesnei COVID-19 bangai – net 17 proc. Tai rimta krizė, iš kurios išeiti gali prireikti ne vienerių metų“, – statistika paremtomis prognozėmis dalinasi LSDDP narys ir kandidatas į LR Seimą.

Pandemija priminė, kaip svarbu ES šalims veikti išvien

Visgi, visai neseniai Europos Sąjungos valstybių lyderiai pasiekė susitarimą dėl ekonomikos gaivinimo plano bei naujo biudžeto. Ekspertai nuogąstauja, ar neprasidės valstybių varžytuvės – kas „nusirėš“ didesnį pyrago gabalą.

„Mane labai pozityviai nuteikė Europos Komisijos pirmininkės U. Von der Leyen metiniame pranešime išsakyti teiginiai, jog Europos Sąjunga ir jos valstybės narės ėmėsi precedento neturinčių reagavimo į tokio masto krizę priemonių. Europos Komisija daro viską, kad europiniai fondai ir valstybės pagalbos taisyklės būtų lankstesni. Patvirtinta 3 trln. eurų viršijanti parama įmonėms ir pramonei. Pirmą kartą – tokiu ypatingu metu – Europa ėmėsi bendrų priemonių nacionalinėms finansų stabilizavimo priemonėms papildyti. Reikia tikėtis, jog antrąjį ketvirtį BVP kritus 12 proc., ES šalių ekonomika vėl pajudės iš taško“, – Europos sąjungos indėlį kovoje su nuosmukiu po pasaulinės pandemijos patvirtina Z. Balčytis.

Zigmantas Balčytis

Pasak pašnekovo, pandemija mums priminė, kad mūsų šalių ekonomika tarpusavyje yra susijusi ir kokia svarbi mūsų gerovei yra sklandžiai veikianti bendroji rinka: „Manau, kad dabarties iššūkių akivaizdoje Lietuva turi visas galimybes palankiausiai išnaudoti bendras Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo iniciatyvas“, – sako politikas.

Pasak Z. Balčyčio, Lietuvai labai svarbus ir Europos Komisijos pirmininkės U. Von der Leyen pasakymas, „kad svarbu stiprinti Europos socialinę rinkos ekonomiką ir apsaugoti darbuotojus bei įmones nuo išorės sukrėtimų“. Ji pažadėjo pasiūlyti teisinę minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo sistemą. Pirmininkė sakė, kad būtina imtis veiksmų, jog būtų stiprinta bendroji rinka ir ekonominė bei socialinė sąjunga, Šengeno erdvė vėl sklandžiai veiktų, būtų atnaujinta ES pramonės strategija ir būtų pritaikyta jos konkurencijos sistema.

„Tai reiškia ir naujų finansinių instrumentų atsiradimo būtinybę. Kita vertus, Lietuva turi būti pasiruošusi Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimui. Ypač turiu omenyje ekologišką statybą ir 1 mln. elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimą. Europa turi tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu“, – įsitikinęs pašnekovas.

Lietuva turi būti lankstesnė ir greitesnė

Pasak Z. Balčyčio, nors Lietuvoje turime puikių specialistų, kurie tai ekonomikai padeda atsigauti, tačiau mūsų šalis turi būti lankstesnė ir greitesnė.

„Naujausi duomenys rodo, kad įgyvendinant Ekonomikos skatinimo plano priemones panaudota trečdalis lėšų. Iš šio plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų šiuo metu panaudota 1,66 mlrd. eurų, o tai sudaro 33,7 proc. Skaičiuojant tik ekonomikos, verslo ir užimtumo sektoriams skirtų papildomų lėšų 2020 m. panaudojimą, iš viso jau panaudota 1,58 mlrd. eurų, arba 42 proc.“, – sako politikas ir pabrėžia, kad pakankamai ilgai Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) neturėjo ministro.

„Atėjus kolegai Rimantui Sinkevičiui, jam teko tikrai nelengvas darbas dabarties iššūkių akivaizdoje, tačiau jis tvarkosi gerai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija telkia socialinius parnerius aptarti šiuo metu aktualiausius Lietuvos ekonomikos klausimus, koordinuoja pagalbos priemones nuo pandemijos nukentėjusiam verslui, prognozuoja politinės situacijos Baltarusijoje poveikį verslui Lietuvoje. Tai labai svarbu“, – kalbėdamas apie EIMIN darbą šiuo neeiliniu laikotarpiu, sakė Z. Balčytis.

Tvarumas ir ekologija

Prieš kurį laiką viename interviu Z. Balčytis sakė, kad žemės ūkis, statybos, krovinių pervežimas – pagrindiniai sektoriai, kuriuose šalies ekonominiai rodikliai yra pakankamai aukšti. Pasak pašnekovo, tos pačios tendencijos išlieka ir šiandien.

„Tradicija ir gebėjimas inovatyviai keistis lėmė, kad Lietuva išlaikė pakankamai gerus rodiklius minėtuose sektoriuose. Tačiau nenoriu sakyti, kad jiems yra lengviausia. Kaip jau minėjau, vežėjų laukia tikri išbandymai dėl ES priimto taip vadinamo Mobilumo paketo įgyvendinimo. Žemės ūkis turi gaminti ir plėtoti perdirbamąją pramonę, atlaikydamas milžinišką konkurenciją. Statybų sektorius auga, tačiau r patiria darbo jėgos trūkumą ir aukštos kvalifikacijos inžinierių stoką. Kita vertus, reikėtų nepamiršti, kad pastatai, kuriuose gyvename ir dirbame išmeta 40 proc. viso mūsų išmetamųjų teršalų kiekio. Jie turi tapti taupesni, pigesni ir tvaresni, todėl statybos sektoriui taip pat reikės persiorientuoti į organinių statybinių medžiagų naudojimą ir daugiau dirbtinio intelekto atsiradimą šiame sektoriuje“, – tvirtina politikas.

Zigmantas Balčytis

LSDDP rinkiminėje programoje teigiama, kad Lietuvai reikalinga ilgalaikė tvarios ekonominės plėtros strategija. Pasak Z. Balčyčio, Lietuvos ekonomika turi užtikrinti stabilų mūsų žmonių pragyvenimą ir sudaryti sąlygas kurti socialinius centrus, kuriuose būtų patogu gyventi.

„Pramonė turi būti ta varomoji jėga, kuri būtų mūsų konkurencingos, aukštą pridėtinę vertę kuriančios, į ekologiją ir skaitmenizaciją orientuotos bei į Europos Sąjungą integruotos ekonomikos stuburas“, – išsamiau partijos siekį paaiškina buvęs europarlamentaras.

Sritis, kurioje Lietuva galėtų būti lydere

Didžioji dalis Z. Balčyčio darbų Europos Parlamente buvo susiję su strateginiais Lietuvos energetiniais projektais. Pasak politiko, esama patirtį jis neabejotinai pritaikytų ir įgalintų, jei šiais metais patektų LR Seimą.

„Visada pabrėžiau, kad Lietuva turi daugiau gaminti. Jeigu patys neplėtosime gamybos ir neskatinsime savo verslo įmonių, jas paprasčiausiai nukonkuruos globalios kompanijos. Kai kuriose srityse tikrai reikėtų išlaikyti stabilumą ir tęstinumą. Esu įsitikinęs, kad energetikoje mes negalime blaškytis į kraštutinumas ir sau kelti nerealius tikslus. Turime Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, Būtingės naftos terminalą – juos reikia efektyviai naudoti. Taip pat būtina stiprinti globalaus „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą. Jį užbaigus, pamatysite, kaip neįtikėtinai pasikeis Lietuvos galimybės.

Taip pat – būtina efektyviai panaudoti sukauptą gerąją Ignalinos atominės elektrinės uždarymo praktiką. Lietuva galėtų tapti pilotine valstybe, pajėgia įgyvendinti kitų atominių elektrinių uždarymo projektus. Mūsų mokslininkai ir specialistai galėtų dalyvauti atominių jėgainių uždarymo konkursuose Vokietijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ar Rusijoje. Europoje veikia apie 400 reaktorių, kurių kiekvieno tarnavimo resursai baigsis po 40–60 metų. Reikia nepamiršti, kad branduolinio kuro atliekų saugojimas – labai brangus, sudėtingas ir, galima sakyti, amžinai trunkantis dalykas. Būtent Lietuvos parlamentas turėtų inicijuoti gilesnį šios problemos sprendimą visos Europos Sąjungos mastu“, – apie Lietuvos galimybes kalba politikas.

Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų darbo partijos PK sąskaitos, užs. nr. 20-073-DJ