LSDDP kandidatas į Seimą Nr. 2, Seimo pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas sako, kad socialinėje politikoje per ketverius metus pavyko nemažai pasiekti, tačiau „socdarbiečių“ tikslas artimiausioje ateityje – sustiprinti viduriniąją klasę ir pasirūpinti silpnesniaisiais.
Kalba tik apie realiai įgyvendinamus siekius
Ne vieną politologą nustebino solidi vienos iš mažųjų šalies partijų rinkiminė programa. Pasak G. Kirkilo, tai neturėtų šis faktas neturėtų stebinti: „Esame rimta partija, rimtai ir ruošiamės rinkimams. Ar gali būti kitaip? Komanda patyrusi, nors partija nauja, bet mūsų žmonės niekada nepasižymėjo populizmu. Ko imamės – įgyvendiname, taip ir šįkart, rinkimų programoje išdėstyti siekiai ir tikslai yra realiai įgyvendinami“.
LSDDP šūkis skelbia – „Už solidarią ir laimingą Lietuvą“. Pasak pašnekovo, partija nori, kad žmonės būtų vieningi, palaikytų vieni kitus, gerbtų: „Sieksime gerovės valstybės ir kūrybingos Lietuvos plačiąja prasme: visuomenės, atviros naujovėms ir inovacijoms, siekiančios kūrybinių žmogaus galių išlaisvinimo“.
Ypač didelis dėmesys socialinėms realijoms
G. Kirkilas įvardija, kad šiais laikais tiesiog būtina remtis naujausiais mokslo pasiekimais visose srityse: ekonomikoje, kultūros, švietimo, socialinėje politikoje, aplinkosaugoje ir energetikoje. Tačiau mokslas ir inovacijos iš esmės turi būti įrankis, kad pavyktų įgyvendinti LSDDP programą, kuri yra labai socialdemokratiška, socialiai orientuota. Tai, ką pavyko pasiekti, anot G. Kirkilo, turi būti nuosekliai tęsiama ir siekiama geresnių rezultatų.
„Lietuva daug metų Europos Komisijos ir tarptautinių institucijų yra kritikuojama dėl didelės socialinės (pajamų) nelygybės, mažo BVP perskirstymo per valstybės biudžetą ir mažos valstybės paramos socialinėms reikmėms dalies. Pajamų nelygybę būtent dabartinei Vyriausybei pavyko pastebimai sumažinti. Skirtumas tarp 20 proc. turinčių didžiausias pajamas ir 20 proc. turinčių mažiausias pajamas sumažėjo nuo 7,1 iki 6,4 kartų. Kaip tai mums pavyko? Kasmet didinome vaiko pinigus, pensijas. Didėjo mėnesio alga, tikslinės kompensacijos žmonėms, kuriems nustatytas nuolatinės priežiūros ar slaugos poreikis. Pradėjome indeksuoti bazinius socialinių išmokų dydžius, kad infliacija nesuvalgytų senatvės ir šalpos pensijų, neįgaliųjų išmokų ir kt., patvirtinome bazinį paslaugų šeimai paketą.
Taip pat padidėjo ir pradėta ilgiau mokėti nedarbo socialinio draudimo išmoka, įvesta dalinio darbo išmoka, padidintos valstybės remiamos pajamos. Pirmą kartą įvesta taisyklė, kad duodant, negali būti atimama: jei žmogus prašo socialinės pašalpos ar šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų, taip pat socialinės paramos mokiniams, tai vaiko pinigai ir 15–35 proc. darbo pajamų neįskaitomi į šeimos pajamas“, – apie gerąsias dabartinės Vyriausybės praktikas kalba Seimo narys.
Sritys, į kurias gręžtųsi pirmiausia
Nors socialinė nelygybė, esant dabartinei Vyriausybei, mažėjo, tačiau esama ir skaudulių: mažas BVP perskirstymas per valstybės biudžetą ir maža dalis valstybės paramos socialinėms reikmėms. Dabartinis Europos reikalų komiteto pirmininkas sako, kad tai sritys, kurių imtųsi pirmiausia, jei ir šiais metais patektų į Seimą.
„Mūsų programoje yra du esminiai dalykai: pirma – valstybės paramos didinimo programa, siekiant, kad socialinėms reikmėms skiriama valstybės biudžeto dalis pasiektų Europos vidurkį (18 proc.), antra, didinsime BVP perskirstymą per biudžetą iki 35 proc.
Ir žinoma, toliau didinsime gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą, mažinsime mažiausias pajamas gaunančių asmenų apmokestinimą – kad minimalioji mėnesinė alga nebūtų apmokestinama pajamų mokesčiu, o neapmokestinamųjų pajamų dydis užtikrintų mokesčių sistemos progresyvumą. Be to, sumažinsime pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maistui iki 9 proc.
Įveikdami socialinę atskirtį ir skurdą Lietuvoje, pritraukdami investicijas, didindami geriau apmokamų darbo vietų skaičių, skatindami smulkųjį ir vidutinį verslą sieksime, kad iki 2024 m. vidutinis mėnesinis atlyginimas (VDU) padidėtų iki 2000 eurų. O viduitinė senatvės pensija siektų 60 proc. VDU ( dabar pensijos dydis siekia 45 proc. VDU, kuris šiuo metu yra 79 eurai). Minimali mėnesio alga pasiektų 1000 eurų. Šeimoms ir vienišiems žmonėms, gyvenantiems žemiau skurdo ribos, bus užtikrintas minimalus gyvenimo lygis“, – apie didelius užmojus, siekiant gerovės šalies gyvenimo sąlygų Lietuvoje, kalba G. Kirkilas.
Paklausus, ar visiems šiems dalykams užteks pinigų, pašnekovas pateikia pavyzdį: „Prieš ketverius metus MMA buvo 350 eurų iki mokesčių, dabar MMA dydis 607 eurų, taigi ji padidinta beveik dvigubai. Artimiausių ketverių metų tikslas yra realiai pasiekiamas. Svarbiausia, kad biudžeto pinigai būtų skirstomi atsakingai ir pasiektų silpniausiuosius ir viduriniąją klasę“.
Daugiausiai dėmesio – pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms
LSDDP rūpi kiekvienas Lietuvos žmogus, tačiau, pasak partijos lyderio – antruoju numeriu sąraše į Seimą kandidatuojančio G. Kirkilo, šiuo metu daugiausia dėmesio turime skirti tiems, kurie gauna mažiausias pajamas. Politikas atviras – būtent dėl to daugiausia priemonių partija ruošia pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms: pensininkams, neįgaliesiems, vienišiems skurstantiems žmonės, vaikams.
„Be to, mūsų tikslas sustiprinti ir išplėsti viduriniąją klasę. Kelsime mokytojų, kultūros darbuotojų, medikų algas, kad jų pajamos, ne tik statusas ir prestižas atitiktų viduriniosios klasės lygį. Be abejonės, mokesčių progresyvumo didinimas yra klasikinė priemonė, kurios imsimės, kad visa vidurinioji klasė Lietuvoje gyventų oriai. Juk būtent mūsų frakcija žengė pirmąjį realų žingsnį ir įvedė progresninius mokesčius Lietuvoje. Dėmesį skirsime ir smulkaus bei vidutinio verslo atstovams, nes manome, kad žmones, kurie užsidirba patys ir greta sukuria, kad ir kelias darbo vietas, reikia skatinti tą daryti“, – siekius, orientuotus į didžiausią Lietuvos visuomenės grupę, pristato G. Kirkilas.
Ciniškas požiūris į paramos dalijimą – nepriimtinas
Visuomenėje ne kartą nuskambėjo neigiami pasisakymai dėl dabartinės valdžios pandemijos metu dalijamų subsidijų ir paramos. Pasak ilgametę patirtį turinčio politiko, cinikai yra tie, kurie senjorams gaili lėšų, jiems skirtų sudėtingu periodu ir paaiškina, kodėl.
„Šie pinigai iš senjorų rankų toliau pasiekė parduotuves, paslaugų teikėjus, tuo pačiu grįš į valstybės biudžetą. Dalis žmonių Lietuvoje jau seniai gyvena gerą gyvenimą, kaip ir tie patys bankų ekonomistai, ir jie tiesiog nemato, nepažįsta tų, kurie skaičiuoja kiekvieną centą nuo algos iki algos, nuo pašalpos iki pašalpos... Tačiau nepamirškime, kad, galbūt, tie žmonės tiesiog negali dirbti dėl sunkios ligos, juk gyvenimo istorijų yra labai skirtingų. Nustokime 100 proc. atsakomybę krauti ant individualaus žmogaus – egzistuoja struktūrinės sąlygos, kurias ištaisyti ir yra valstybės pareiga.
Kad ir kaip atrodo paradoksalu, tačiau, kaip jau minėjau, tarptautinių organizacijų, ne stambiajam verslui tarnaujančio LLRI ekspertų ar suinteresuotų bankų ekonomistų, tyrimai ir skaičiavimai rodo, kad iš tiesų Lietuva skiria labai mažai toms socialinėms pašalpoms. Jas gauna iš tikrųjų nedaug žmonių, ir jos pačios yra mažos. Todėl tos papildomos išmokos vieniems buvo išgyvenimo dalykas, kiti gal labiau atsikvėpė, tačiau niekas iš tų 200 ar 300 eurų tikrai nepralobo. Esminės skurdo problemos išlieka ir jas esame pasiryžę spręsti po rinkimų, jei žmonių valia dirbsime Seime“, – sako Seimo pirmininko pavaduotojas.
Reitingų lentelių rezultatų nestato ant pjedestalo
Reitingų lentelės G. Kirkilui ir jo vadovaujamai LSDDP rinkimuose nėra itin palankios. Politologai kalba, kad rinkimų baigtį šiemet apskritai sunku prognozuoti. Politikas sako, kad šių skaičių nevertina kaip nuosprendžio ir mano, kad reitingų lentelės ir prognozavimas kažkuria dalimi yra būrimas iš kavos tirščių.
„Pasitikiu mūsų visuomenės nuomonės tyrimų bendrovėmis, kad jos remiasi moksliniais metodais, atlikdamos apklausas, tačiau apklaustųjų skaičius kai kuriais atvejais būna itin menkas, tad sunku vertinti, ar atspindi didelės dalies žmonių nuomonę. Be to, su prognozėmis būta įvairių dalykų.
Pamenu, 1992-aisiais viena Vakarų reitingų kompanija darė apklausą prieš Seimo rinkimus – turėjo didžiausia persvara laimėti būsimieji konservatoriai (tuo metu – Lietuvos krikščionys demokratai), o galiausiai daugumą laimėjo Lietuvos demokratų darbo partija (LDDP), kurios net rinkimų sąrašo neužteko gautoms Seimo vietoms užpildyti“, – teigia pašnekovas.
Politika – tai nuolatinės derybos
Ilgametę patirtį Seime turintis politikas sako, kad politika pirmiausia yra derybos. Pats G. Kirkilas dalyvavo septyniose derybose dėl valdančiosios koalicijos Seime, Vyriausybės sudarymo (2000, 2001, 2004, 2006, 2012, 2016, 2017 metais). Pasak jo, tie, kurie nors kažkiek išmano apie derybas, puikiai supranta, kad statymai pradžioje visada yra didesni.
„Kalbant apie žmonių lūkesčius, dirbant šioje valdančioje koalicijoje su valstiečiais žaliaisiais, LSDDP siekė ir du kartus pasiekė vaiko pinigų padidinimą, taip pat – minimalios algos pakėlimą. Būtent dėl mūsų pastangų pensijų priemoka susieta su turimu darbo stažu ir minimaliuoju vartojimo poreikių dydžiu (MVPD), kuris 2020 m. yra 257 eurai, padidintos šalpos pensijų žemutinės ribos neįgaliesiems ir našlaičiams. Dėl visų šių sprendimų beveik dvigubai didėjo vidutinis darbo užmokestis ir senatvės pensijos. Visa tai – nuolatinių derybų valdančioje koalicijoje rezultatas.
Kai buvau Lietuvos premjeras 2006–2008 metais, mano svarbiausias prioritetas buvo socialinė politika: kova su skurdu, socialinės lygybės didinimas ir demografinių problemų sprendimas per paramą šeimai. Mano ministrų kabinetas įvedė vaiko pinigus visiems vaikams ir nemokamą maitinimą visiems darželinukams ir pradinukams, triskart didinome motinystės (tėvystės) išmokas, įsteigėme Vaikų išlaikymo fondą vaikams, negaunantiems alimentų iš tėvų (mokėjimus iš šio fondo, deja, po to sustabdė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė)“, – apie nuveiktus darbus kalba G. Kirkilas.
Septintojo dešimtmečio Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentas Hubertas Humphrey teigė, kad apie vyriausybę geriausiai galima spręsti pagal tai, „kaip ji rūpinasi tais, kurie yra gyvenimo aušroje – vaikais, tais, kurie yra gyvenimo saulėlydyje – vyresniaisiais, tais, kurie yra gyvenimo šešėliuose, sergančiaisiais, skurstančiaisiais ir neįgaliaisiais“. Pasak G. Kirkilo, ši citata geriausiai atspindi ir LSDDP siekius – pasirūpinti silpnesniaisiais bei labiau pažeidžiamais žmonėmis.
Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų darbo partijos PK sąskaitos, užs. nr. 20-073-DJ
Užsakymo nr.: PT_85286679