Vienas iš būdų sužinoti partijų programines nuostatas ir pozicijas svarbiausiais šalies valdymo klausimais yra Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) organizuojamos diskusijų laidos. Šios laidos turi iš anksto nustatytas taisykles – joms keliami reikalavimai, padedantys užtikrinti dalyvių lygiateisiškumą (pavyzdžiui, kalbėtojams skiriama tiek pat eterio laiko). Reikalavimai bei ribojimai taip pat taikomi ir politinei reklamai, jie nustatyti įstatymu.

Visa likusi informacija – kur kas mažiau apribota. Be abejo, komunikuojant draudžiama šmeižti, kurstyti neapykantą, nesantaiką, tačiau turiniui kokybės reikalavimų nėra, todėl jo patikimumą skaitytojas turi įvertinti pats.

Didelę dalį rinkėjui aktualios informacijos galima rasti socialiniuose tinkluose, kurie reikšmingai prisideda prie politinių ir pilietinių procesų. Pakanka prisiminti Arabų pavasarį, Brexit kampaniją Jungtinėje Karalystėje ar 2016 m. prezidento rinkimus Jungtinėse Amerikos Valstijose, visiems šiems įvykiams didžiulę įtaka turėjo „Facebook“.

Socialiniai tinklai tikrai pasitarnauja informacijos sklaidai, tačiau kartu su naudinga ir tikslia informacija juose plinta ir apgaulingos žinutės. Kartais tokia informacija atrodo kaip nekaltas pokštas, bet iš tiesų veikia žmonių nuomonę ir kenkia politikų reputacijai.

Pavyzdžiui, praėjusiais metais „Facebook“ buvo platinama suklastota Seimo narės nuotrauka, kurioje akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ pavadinimas ant dėvimų marškinėlių buvo pakeistas į užrašą „Šioje šalyje tau nėra vietos. Emigruok“. Šiandien nuotrauka jau pažymėta kaip klaidinga informacija, tačiau ja socialiniame tinkle pasidalinta net tūkstantį kartų.

Propagandą ir informacinius karus tyrinėjantys mokslininkai pastebi, kad pasitaiko atvejų, kuomet siekiama paveikti visuomenės nuomonę apie šalies sąjungininkus bei valstybės vystymąsi. Spręsdami, kaip elgtis su tokia informacija, valstybiniai ir privatūs veikėjai turi rasti jautrų balansą – išlaikyti saviraiškos laisvę (nenuslysti į cenzūrą), bet tuo pačiu stengtis sumažinti klaidinančios informacijos daromą žalą.

„Facebook“ socialinis tinklas laikosi nuomonės, kad visos reklaminės žinutės turi sklisti laisvai ir pasiekti piliečius. Nors buvo įgyvendinti apribojimai susiję su JAV prezidento rinkimais (pvz. nebus priimamos politinės reklamos savaitę iki jų), anot Marko Zuckerbergo, ne privačios kompanijos turėtų spręsti, kas pasiekia vartotojus. Taip išvengiama bet kokios cenzūros, bet kartu ir nusikratoma atsakomybės už atvejus, kai feisbuke pasklinda tikrovės neatitinkančios reklaminės žinutės ar manipuliuojama informacija. Feisbukas apie savo vartotojus renka daug duomenų, kurie po to leidžia juos profiliuoti ne tik į stambias grupes (pagal gyvenamąją vietą, lytį ar amžių), bet pagal kitus, jautresnius duomenis. Tai leidžia ypač taikliai parinkti reklamines žinutes ir pasiekti reikšmingų politinių rezultatų.

Tuo tarpu „Twitter“ socialiniame tinkle 2019 m. buvo uždrausta politinė reklama. Apie tai pranešė įmonės generalinis direktorius Jack‘as Dorsey, rašydamas: „Reklama internete yra nepaprastai galinga ir labai efektyvi, tačiau ta galia kelia rimtų grėsmių politikai, kurioje ji gali būti naudojama paveikti balsavimą ir kartu – milijonų gyvenimus“. Socialinis tinklas laikosi pozicijos, kad politinės informacijos sklaida turėtų priklausyti nuo žmonių susidomėjimo ir dėmesio, o šiems neturėtų daryti įtakos pinigai.

Didelis informacijos kiekis reikalauja įgūdžio atsirinkti. Sprendimas, kuo pasitikėti ir kuo grįsti savo sprendimus, krenta ant skaitančiojo pečių.

• Atkreipkite dėmesį, kas yra žinutės autorius ir kokių tikslų bei interesų jis gali turėti. Patikrinkite paieškų sistemas. Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius primena: „Svarbu ne tik tai, ką mes perskaitome, bet ir kas tą informaciją paruošė. Rinkiminis laikotarpis taip vyksta – visi siekia suformuluoti savo pozicijas, o tie kurie konkuruoja, siekia perinterpretuoti kitų pasisakymus (jei tik yra galimybė), kad parodytų savo konkurentus tokius, kokius norėtų patys matyti, parodytų visuomenei neigiamas kitų puses“.

• Taip pat svarbu – kur žinutė publikuojama. Ar tai žiniasklaidos priemonė, politiko socialinio tinklo profilis, tinklaraštis. Atkreipkite dėmesį į šaltinio ir jo autorių populiarumą. „Jei vienas iš pagrindinių jūsų informacijos šaltinių yra toks, kuris turi mažą auditoriją, kyla pagrįstas klausimas, kodėl taip yra. Jei tai būtų patikimas, profesionaliai dirbantis informacijos šaltinis, tai ir daugiau žmonių turbūt sektų ir domėtųsi. Paslėptų perlų žiniasklaidoje nelabai pasitaiko“, – sako M. Baltrukevičius.

• Įtarimą turėtų sukelti žinutės, kur sudėtingi pasaulio ar visuomenės procesai aiškinami labai paprastai. Kartais reiškinių priežastys išties būna elementarios, tačiau gerokai dažniau visažiniški vertinimai ar utopiniai receptai signalizuoja apie norą paveikti jus. Kritiškai vertinkite plačius apibendrinimus.

• Būkite atidūs aptikę informaciją, keliančią stiprias emocijas. Baimė, pyktis, pasibjaurėjimas – svarbūs kūno ir proto mums siunčiami signalai, tačiau, taikantis į juos, skaitytoją galima gerokai paklaidinti. Emocijų paveiktas žmogus gali prarasti budrumą bei gebėjimą kritiškai vertinti, ir mintimis nukeliauti ten, kur jį veda rašantysis.