Kita vertus, egzistuoja nemažai skeptikų, tvirtinančių, kad uždarbiavimas internetu gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Lenkijoje buvo atskleista milžiniška finansų piramidė, išviliojusi pinigus iš tūkstančių patiklių žmonių. Tai pavyko padaryti dėl įstatymų spragų bei griežtų sutarčių, apribojusių paprastų investuotojų galią. Taip pat, dar prieš prasidedant pasaulinei pandemijai, JAV institucijos pastebėjo neįprastą finansų piramidžių augimą, kuris neretai reiškia prieškrizinio laikotarpio grėsmę.

Finansų piramidės, dar žinomos kaip Ponzi schemos, yra jau gerą šimtmetį populiarus pasipelnymo būdas, besiremiantis pastoviu naujų narių įtraukimu. Kitaip tariant, tai yra sukčiavimo būdas, kurio metu pritraukiamos lėšos nėra skiriamos realiai investicinei veiklai, o neįprastai didelių palūkanų išmokėjimui pirmiau į Ponzi schemą patekusiems žmonėms – tol, kol sukčiai nusprendžia dingti visai arba pradanginti surinktus pinigus.

Pasak „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos maklerė Greta Šiaučiulytė, Ponzi schemos pradžioje milžiniškų palūkanų išmokėjimu parodoma, kad šis neva investicinis projektas vyksta puikiai, o gavę palūkanas ir skleisdami žinią apie tai žmonės padaro meškos paslaugą kitiems.

„Finansinę piramidę paprasta identifikuoti pagal tai, kokią grąžą jums siūlo. Jeigu deklaruojama grąža siekia nuo 20 proc. ir tokius pinigus siūloma užsidirbti per mėnesį, tikrai neverta tuo pasitikėti. Net jeigu kažkas prieš jus gavo tokią grąžą, nereiškia, kad pavyks ir jums, nes sukčiai gali bet kada susivynioti meškeres. Elementarus palyginimas – ilgametė investicijų grąža į JAV akcijų rinką siekia apie 8 procentus“, – sako G. Šiaučiulytė.

Neretai sukčiai savo tikruosius tikslus slepia po oficialiais ir skambiais lozungais, skelbiančiais apie tarptautinę projekto veiklą bei ilgametę sėkmę. Nenuostabu, kad gana patikimai atrodanti schema pritraukia daug žmonių, kurie dažniausiai nėra nė karto investavę.

Apgaudinėjami gali būti ne tik fiziniai asmenys, bet ir verslai. 2016-aisiais Lietuvoje nuaidėjo atvejis, kai skambiais pareiškimais socialiniuose tinkluose garsėjęs vyras žadėjo unikalius verslo mokymus internete, kurie esą turėjo padėti bet kuriai kompanijai tapti pelningesne. Susirinkęs keturženklį mokestį už seminarų seriją, šis vyras paprasčiausiai dingo, taip ir nepristatęs savo programos investuotojams. Po kurio laiko jis buvo suimtas ir nuteistas laisvės atėmimo bausme.

Viešai girdint nemažai informacijos apie negatyvias patirtis gali susidaryti įspūdis, kad virtualioje erdvėje sėkmingai užsidirbti yra kone neįmanoma. Tačiau tai nėra tiesa. Tradiciniai investavimo būdai sėkmingai keliasi į internetą. Pavyzdžiui, susidomėję papildomo uždarbio galimybėmis gali investuoti į akcijų biržas ar vertybinius bei prekiauti tiesiog virtualioje erdvėje – toks būdas yra visiškai legalus.

G. Šiaučiulytės teigimu, čia irgi reikia sugebėti išvengti sukčių, nes internete apstu tiesiog fiktyvių ar nereguliuojamų investavimo platformų, pavyzdžiui, kriptovaliutų biržų.

„Investicijoms geriausia rinktis žinomų ir laiko patikrintų finansinių institucijų platformas. Nereikėtų susižavėti egzotiškomis, vos keliais pelės paspaudimais gerą uždarbį siūlančiomis svetainėmis ar platformomis. Auksinė taisyklė – prieš investuojant įsitikinkite, kad platforma ir jos paslaugų teikėjas yra prižiūrimi Lietuvos ar kitų ES šalių reguliavimo institucijų“, – sako G. Šiaučiulytė.

Investicijos, padedančios nesunkiai užsidirbti internete, gali kelti daug klausimų. Net ir sėkmingai atskyrus teisėtai veikiančias platformas nuo sukčiavimo schemų, svarbu nepamiršti ir kitų detalių, kurios padės investuoti atsakingai bei apsisaugoti tiek nuo materialių, tiek nuo moralinių nuostolių. Pavyzdžiui, dėl įvairių faktorių akcijų ar pinigų vertė gali sparčiai pakisti. Tai reiškia, kad tiek pelnas, tiek nuostolis investicijų rinkoje gali būti sunkiai prognozuojamas, o siekiant saugumo reikėtų rinktis konservatyvesnes investicijų kryptis.