Pasak Vyriausybės kanclerio pavaduotojo Almino Mačiulio, Lietuva turi nemažai į rezultatus orientuoto valdymo įrankių, kurių neturi net kai kurios kitos pažangios Europos Sąjungos šalys, tačiau jie nėra pakankamai išnaudojami.

„Daugelio procesų efektyvumas ir rezultatai priklauso nuo už strateginį valdymą atsakingų valstybės tarnautojų. Dėl to nusprendėme vykdyti projektą, kurio pagrindinis tikslas – sustiprinti į rezultatus orientuoto valdymo gebėjimus ir taip siekti efektyvesnių bei rezultatyvesnių strateginių sprendimų valstybės valdyme“, – teigia A. Mačiulis

Numatyta projekto trukmė yra treji metai. Tai – nemažai, tačiau iš tiesų kompetencijoms tobulinti toks laikotarpis nėra ilgas, nes tuo pačiu metu darbuotojai turi ir vykdyti savo funkcijas, ir stiprinti gebėjimus.

Siekiant pokyčių, buvo svarbu profesionaliai ir atvirai įsivertinti esamą situaciją. Šiuo tikslu 2019 metais atliktas Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų darbuotojų strateginio valdymo gebėjimų vertinimas.

„Nekyla abejonių, kad šių institucijų darbuotojai privalo turėti stiprius planavimo, analitinio mąstymo ir horizontalaus matymo gebėjimus. Dėl to projekte, įvertinę esamus gebėjimus, sistemingai juos stipriname per praktines veiklas bei pavyzdžius – dalindamiesi gerąja patirtimi, aptardami strateginio valdymo naujoves, ieškodami iškilusių problemų sprendimų būdų“, – sako projekto „Į rezultatus orientuoto valdymo gebėjimų stiprinimas“ vadovė, Vyriausybės kanceliarijos vyresnioji patarėja strateginio valdymo klausimais Agnė Ignatavičienė.

Vertinimo rezultatai atskleidžia, kad darbuotojai labiausiai pasitiki savimi atlikdami esamos situacijos analizę ir įgyvendinamų veiklų kontrolę. O tokios kompetencijos kaip prioritetų nustatymas, rodiklių pasirinkimas ir siektinų reikšmių nustatymas bei rezultatų įvertinimas, taip pat praktinių įrankių taikymas strateginio valdymo procese įvardintos kaip tobulintinos.

Remiantis šiuo vertinimu bei kitomis projekto veiklomis buvo parengtas metodinis dokumentas „Praktinės rekomendacijos valstybės strateginio valdymo procesuose dalyvaujančioms institucijoms“. Juo siekiama formuoti vieningą strateginio valdymo dokumentų rengimo praktiką, padėti institucijoms nepamiršti planavimo dokumentų rengimui, o vėliau ir nustatytų siekių įgyvendinimui aktualių procesinių žingsnių bei praktinių idėjų.

„Rekomendacijomis jau spėjome pasinaudoti, ruošdami 2019 m. ministerijos veiklos ataskaitą. Metodinis dokumentas ypač pravertė analizuojant vertinimo kriterijų pasiekimą, paskatino daugiau dėmesio skirti išorės veiksnių analizei. Rekomendacijos pravertė ir rengiant strateginio veiklos plano projektą – daugiau dėmesio skyrėme išmatuojamų kriterijų pasirinkimo pagrindimui, jų aprašymui“, – dalinosi įspūdžiais Krašto apsaugos ministerijos Gynybos planavimo departamento Plėtros skyriaus viršininkė plk. ltn. Vilma Vaičeliūnė.

Nors praktinių rekomendacijų dokumentas rengtas atsižvelgiant į ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos veiklas, tačiau jame pateikiamą informaciją, praktinius įrankius gali pritaikyti ir kitos valstybės institucijos. Tai yra puiki priemonė, padedanti parengti strateginius planus ir įvertinti jų įgyvendinimo rezultatus. Šis dokumentas iki projekto pabaigos dar bus naujinamas, pildomas projekto eigoje sukaupta informacija.

Gebėjimų vertinimas parodė, kad kompetencijas ugdyti valstybės institucijų darbuotojai linkę ir per bendras diskusijas, mažiau formalius susitikimus. Jie tampa puikia neutralia zona užmegzti ir sustiprinti dalykinius kontaktus. Žmonės gali pasidalinti gerąja patirtimi, pasimokyti vieni iš kitų.

Iki šiol įvyko keturios apskritojo stalo diskusijos. Dalis jų buvo labiau darbinės, aiškinantis esamą ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų gebėjimų lygį, diskutuojant apie praktinius įrankius jiems stiprinti, tarpusavio bendradarbiavimą. Paskutinė diskusija buvo skirta ilgalaikiam, t. y. ilgesniam nei dešimties metų, strateginiam planavimui, prisitaikymui prie aplinkos pokyčių ir scenarijų planavimo metodui. Šį rugsėjį taip pat vyks diskusija apie strategines sesijas, kurių metu įvairių grandžių institucijų darbuotojai gali išgryninti veiklos prioritetus ir tuo pačiu skatinti darbuotojų lyderystę.

Dar vienas būdas įtvirtinti ir išsaugoti įgytas žinias yra projekto naujienlaiškiai. Juose pateikiama aktuali informacija apie strateginio valdymo srityje vykstančius procesus, dalijimąsi ir gerais, ir blogais Lietuvos bei užsienio šalių strateginio valdymo pavyzdžiais, pristatomi ir primenami praktiniai įrankiai. Visa tai, ką žmonės jau aptarė tarpusavyje, jie po kurio laiko gali rasti savo pašto dėžutėse, o taip ne tik patys prisiminti, bet ir pasidalinti su kolegomis.

„Didžiausią naujienlaiškių naudą matau ne tame, kad juose pateikiama nauja informacija, nes mes, kaip strateginio planavimo specialistai, nuolat stebime pokyčius ir aktualijas. Jie naudingi visų pirma tuo, kad yra tarsi „aktualijų atmintinė“, kurioje ši informacija puikiai sukoncentruota ir kurią galima panaudoti komunikacijai su dalykinėse srityse dirbančiais kolegomis, mažiau įsigilinusiais į strateginio planavimo bei valdymo procesų pokyčius,“ – sako Teisingumo ministerijos strateginio planavimo ir stebėsenos grupės vadovas Artūras Dembskis.

A. Ignatavičienės teigimu, į rezultatus orientuotas valdymas nėra naujiena Lietuvos viešajame sektoriuje. Susijusių projektų jau būta ir anksčiau, tačiau institucijose keičiasi žmonės ir gerosios praktikos kai kur pasimiršta. Be to, viešajam sektoriui nuolat kyla nauji iššūkiai, institucijos turi progresuoti, todėl daugėja inovacijų ir strateginio planavimo, veiklų stebėsenos srityse.

Nors projektas dar tik įpusėjo, jame jau dalyvavo per 400 darbuotojų. Šis projektas labai dinamiškas, nes jame nėra vienų galutinių įžvalgų, besikeičianti situacija atkreipia dėmesį į vis kitas reikalingas kompetencijas. Į rezultatus orientuoto valdymo gebėjimai Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų lygiu privalo būti nuolat tobulinami sistemingai stiprinant gebėjimus, nagrinėjant praktinius pavyzdžius ir keičiantis gerąja patirtimi, aptariant strateginio valdymo naujoves bei ieškant iškilusių problemų sprendimų būdų.

Daugiau informacijos apie projektą galite rasti šioje nuorodoje. Projektas „Į rezultatus orientuoto valdymo gebėjimų stiprinimas“ finansuojamas iš Europos socialinio fondo.

Užsakymo nr.: PT_85212025