Kaip teigia VDU profesorius, biomedicinos mokslų daktaras, Darbo partijos vicepirmininkas Vigilijus Jukna, dabar Lietuvoje vykdoma neteisinga regioninė politika.

„Daugelis regionų yra nukentėję dėl emigracijos, jauni žmonės išvyko iš šalies. Pinigų paskirstymas, investicijų pritraukimas realiai neveikia. Šiai dienai visos investicijos ateina tik į didžiuosius šalies miestus, o regionai toliau traukiasi: nekuriamos naujos darbo vietos, žmonių mažėją, nyksta infrastruktūra, kultūros, švietimo, medicinos įstaigos, todėl, galima sakyti, atsiranda uždaras ratas: nėra žmonių, nėra ir darbo vietų, o darbo vietų nėra, nes nėra žmonių, kurie jas kurtų ar užimtų“, – sako V. Jukna.

Pasak jo, didžiausias socialinis atotrūkis, bedarbystė yra matomi Tauragės, Kelmės, Akmenės rajonų savivaldybėse, taip pat kitose nuo didžiųjų miestų nutolusiuose regionuose. To priežastis – prioriteto investicijoms nebuvimas ir centralizuota savivalda.

„Niekada nebuvo skiriama pakankamai dėmesio regionams, todėl dabar juose turime dideles tiek socialines, tiek materialines atskirtis nuo didžiųjų miestų. Negana to, Lietuvoje savivalda yra pakankamai centralizuota, todėl mes pasisakome už decentralizaciją, aiškų valdžios padalinimą, suteikiant daugiau galimybių pačioms savivaldybėms spręsti savo regiono problemas, nes savivalda geriausiai supranta gyventojų poreikius“, – sako profesorius.

Naujų darbo vietų kūrimas

Jo teigimu, vienas iš svarbiausių Darbo partijos programos siekių regionuose – savivaldybėms padidinti skolinimosi limitą, skirtą tikslinėms priemonėms.

Foto: Shutterstock

„Tai reiškia, kad verslui, kuris kuria darbo vietas, turi būti sukurta infrastruktūra, palengvintos įsikūrimo sąlygos. Mes puikiai suprantame, kad tokių užmojų įgyvendinti per vienerius metus neįmanoma, tačiau nuosekliai dirbant, per ketverius metus įgyvendinus visą ekonominį paketą, regionuose galime sukurti ne mažiau nei 180 tūkst. gerai apmokamų darbo vietų. Tada žmonės grįš iš emigracijos ir kursis pati infrastruktūra: regionų vaikams nereikės mokytis jungtinėse klasėse, nereikės uždarinėti medicinos, švietimo įstaigų, atsiras aptarnaujantis sektorius, regionai taps gyvybingi ir uždaras ratas bus išardytas“, – tikina V. Jukna.

Sukūrus reikiamą infrastruktūrą, pasak jo, regionai sulauktų ne tik vietinių, bet ir užsienio investuotojų, nes čia sąlygos investuoti būtų geresnės nei kaimyninėse valstybėse, negana to, prasiplėstų ir reikalingų profesijų spektras.

„Savivaldybė turi sukurti sąlygas verslui, o valdžia – užtikrinti, kad savivaldybės turėtų galimybę kurti infrastruktūrą ir palengvinti verslo integraciją. Kuo vieta yra patrauklesnė, tuo didesnė tikimybė, kad į ją ateis nauji verslai net ir iš kitų šalių bei čia kurs darbo vietas. Pačios profesijos gali būti pačios įvairiausios ir nebūtinai susijusios su žemės ūkiu. Kokių darbo vietų reikės, priklausys nuo regionų, ko jiems trūksta, kokios idėjos ten yra gvildenamos ir kokie nauji verslai ruošiasi kurtis“, – sako Darbo partijos vicepirmininkas.

Žemės ūkiui reikalinga ilgalaikė strategija

Ūkininkas, Darbo partijos Šakių skyriaus pirmininkas Ričardas Lekavičius, kalbėdamas apie žemės ūkio padėtį šalyje, nuogąstauja, kad Lietuvoje yra populiari tik viena žemės ūkio šaka – grūdininkystė.

„Einama lengviausiu keliu, kuris galop niekur nenuves. Užsiimant vien grūdininkyste, iš žemės bus išspausta viskas, kas geriausia ir po 10–20 metų, manau, kad turėsime grūdų trūkumą. Ir nors žmonės noriai investuotų į gyvulininkystę, iš valstybės nėra gaunamos garantijos ir vizija, kad jų ūkiai klestės ir iš to jie galės pragyventi“, – sako R. Lekavičius.

Jo teigimu, žemės ūkio rėmimas turėtų būti reguliuojamas pilnai, nes dabar yra akivaizdžiai matomas stabilios ir aiškios valdžios vizijos nebuvimas.

„Dabar pradedantys ūkininkai yra paremiami ir paliekami vadinamai laisvai rinkai, kuri tikrai nėra laisva, o užvaldyta produkcijos perdirbėjų bei prekybininkų. Vyksta žemdirbių skaldymas ir priešinimas, tad jei yra reguliuojama ir duodamos dotacijos, tai turėtų būti reguliuojama nuo... iki. Tuomet žmonės pajaustų, kad valstybė valdo situaciją, jais rūpinasi, pasiryžtų ūkininkauti ir kitose srityse“, – įsitikinęs ūkininkas.

Finansavimo spragos

Kita didelė problema, kurią įžvelgia R. Lekavičius – per trumpas finansavimo periodas bei sudėtingos sąlygos paskolai gauti.

„Dabar kreditai yra duodami tokie, kad per penkerius metus turi atiduoti skolą ir išvystyti ūkį. Žemės ūkis tokia sritis, kurioje sunku numatyti į ateitį. Jei kreditas duodamas penkeriems metams, tai dėl vienų blogų metų, jis turėtų prasitęsti dar trejiems, taip suteikiant galimybę ūkininkui išvengti didelių nuostolių.

Foto: Shutterstock

Negana to, dabar viešai kalbama, kad remiame, duodame, tačiau iš tų 40 tūkst. paramos gaunama tik pusė. Iškart jaunas žmogus yra nuginamas į banką, tačiau ir ten atsiranda nemažai reikalų – jei neturi stipraus užnugario, pavyzdžiui, tėvai nėra stambūs ūkininkai, bankas nesileidžia į kalbas. Tai turi keistis“, – sako ūkininkas.

Pasak jo, nors Lietuvoje jau yra susiformavę didieji ūkiai, kurių sumažinti nepavyks, tačiau yra galimybė veikti per paramą, kuri turėtų būti didinama.

„Regionuose labiausiai turėtų būti palaikomi mišrūs, vidutinio dydžio ūkiai. Tokiuose ūkiuose yra sukuriama daugiausiai darbo vietų. Pavyzdžiui, Lenkijoje, kuri už Lietuvą yra didesnė bene dešimt kartų, daugiausiai vyrauja vidutiniai bei smulkūs šeimos ūkiai, kurie ir sukuria daugiausiai darbo vietų kaimuose. Pas mus atvirkščiai – ūkiai milžiniški, bet nėra beveik kam dirbti“, – sako R. Lekavičius.

Visgi, ūkininkas išlieka optimistas – Lietuvoje žemės ūkis gali keistis ir keistis į gerą.

„Man pačiam tenka bendrauti su jaunais ūkininkais, matosi, kad žmonės nori, galvoja, bet nejaučia palaikymo ir garantijų, o garantijos turi būti. Reikia pagaliau apriboti stambiųjų plėtrą ir sukurti sąlygas smulkiems bei vidutiniams ūkiams, kad žmonės galėtų vystyti šeimos ūkį. Viskas dar nėra prarasta, nes tikrai yra jaunų žmonių, kurie bando kabintis, tačiau jiems yra būtina valstybės pagalba“, – sako ūkininkas.

Politinė reklama bus apmokėta iš Darbo partijos PK sąskaitos. Užsakė UAB „Arena Media“, užs. nr. 20-051-DJ-1