Darbo partijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė įsitikinusi – skurdaus pragyvenimo lygio problemos vaiko pinigai neišsprendžia, trūksta ir vaiko priežiūros, užimtumo, neformalaus ugdymo prieinamumo bei psichologinės pagalbos paslaugų. Problemų galima įžvelgti ir dėl būsto prieinamumo. Be to, vis dar gaji skirtis tarp miesto ir kaimo, o švietimo sistema nesugeba užkaišyti įsisenėjusių spragų.

Kaltos skurdžios pajamos

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės šeimos ir vaiko gerovės komisijos pirmininkės, Darbo partijos narės, trijų vaikų mamos Ievos Kačinskaitės-Urbonienės, esame tarp sparčiausiai nykstančių šalių, o gimstamumo rodiklis yra neigiamas jau daugiau nei dešimt metų. Šiuos liūdnus skaičius lemia ne kas kita, o skurdus pragyvenimo lygis.

„Daugiau nei du vaikus turinčios šeimos ir vieniši tėvai savo skurdžias pajamas skiria vartojimui. Ypač didelė dalis biudžeto tenka maistui ir nealkoholiniams gėrimams bei kasdienei būsto priežiūrai ir šildymui. Didesnę biudžeto dalį Europos Sąjungos šalyse šioms reikmėms šeimos skiria tik Rumunijoje. Tad kalbėti apie tokių šeimų galimybes pramogauti, investuoti į vaikų švietimą bei apskritai – orų pragyvenimą – tikrai negalima“, – sako ji.

Politikė įsitikinusi, kad Lietuvoje jaunoms šeimoms skiriama per mažai dėmesio. Šiuo metu valstybės skiriama parama – vaiko pinigai – problemų neišsprendžia. Tam reikalingas kompleksinis požiūris į šeimą ir strategijos šeimų stiprinimui, gimstamumo skatinimui sukūrimas.

„Kaime gimstamumo rodiklis geresnis nei mieste, nes didžiuosiuose miestuose sunkiau prieinamas nuosavas būstas ir švietimo paslaugos. Tai sukuria nesaugumo jausmą. Baimė negauti darželio, iškristi iš darbo rinkos, nes nebus kur dėti vaikų, – tikrai neskatina susilaukti atžalų, nors motinystės atostogas turime vienas ilgiausių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje”, – pastebi moteris.

Be šių problemų esti ir kitų, su kuriomis susiduria vieniši tėvai. I. Kačinskaitė-Urbonienė atvirauja, kad tokiems tėvams trūksta tokių paslaugų kaip vaiko priežiūra, užimtumas, neformalaus ugdymo prieinamumas, psichologinė pagalba ir kt.

„Kaip Vilniaus miesto savivaldybės šeimos ir vaiko gerovės komisijos pirmininkei, tenka nuolat susidurti su šeimomis, kurios kenčia, gyvena socialinėje atskirtyje, taip pat patiria kitas socialines rizikas. Ne paslaptis, kad girtavimas, kitos priklausomybės ir smurtas vis dar egzistuoja bei nėra itin retas reiškinys.

Labai dažnai kreipiasi vienišos motinos, kurios turi itin didelių iššūkių dėl neformalaus užimtumo (ypač vasaros metu), būsto prieinamumo. O jei pridėsime dar neįgaliųjų problematiką – vaizdas pasidarys dar niūresnis“, – nuogąstauja ji.

Ką galime keisti?

Darbo partijos programoje numatytos kryptys, kuriomis bus siekiama išspręsti šias problemas arba jas sumažinti. I. Kačinskaitė-Urbonienė čia įvardija tris svarbiausius siekius: PVM būtiniausiems maisto produktams ir kūdikių prekėms sumažinimas iki 7 proc., vaiko užimtumo didinimas bei būsto prieinamumo gerinimas.

Pastarasis, pasak jos, svarbus dėl to, kad Lietuvoje žmonės įpratę turėti nuosavą būstą, o be jo – šeimų kurti neskuba. Būsto prieinamumo klausimas galėtų būti išspręstas, pasitelkus lengvatinį PVM tarifą pirmajam būstui, o jo naudą pajustų visos šeimos, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

Ieva Kačinskaitė Urbonienė

„Sumažinus PVM tarifą iki 5 proc., būstas galėtų atpigti 16 proc. Tai yra tiek, kiek vidutiniškai kainuoja būsto įrengimas ar kiek kiekviena šeima turi sukaupti pradiniam įnašui, kad gautų banko paskolą būstui įsigyti“, – teigia politikė.

Mažinant PVM iki 7 proc. būtiniausiems maisto produktams ir kūdikių prekėms, svarbu ir gerai apskaičiuoti šeimos pajamas bei nustatyti minimalius bazinius dydžius taip, kad šeimos neatsidurtų skurde. Pasak jos, dėl šios priežasties partija nuolat kalba apie minimalaus mėnesinio atlyginimo kėlimą ir būtinybę jį susieti su vidutinio dydžio darbo užmokesčiu.

Vaiko užimtumo didinimas, ankstyvojo ugdymo skatinimas ir priežiūros bei užimtumo paslaugų tinklo plėtra – vienos iš prioritetinių sričių, kurioms itin reikalingos reformos. Ji įsitikinusi, kad ankstyvojo ugdymo trūkumo problemos didžiuosiuose miestuose, kai į ugdymo įstaigas nepatenka faktiškai miestuose nedeklaruoti vaikai – visos Lietuvos problema.

„Kalbant apie švietimą, privalome imtis švietimo netolygumų ir mažinti skirtumus tarp kaimo ir miestų ugdymo įstaigų, esame įsipareigoję naikinti jungtines klases, kuriose mokosi penktokai su aštuntokais pustusčiuose pastatuose. Tai brangiai kainuoja ir siaubingai kenkia valstybei“, – sako ji.

Asociatyvi nuotr.

Skirtis tarp miesto ir kaimo

Dažnai kalbame ir apie tai, kaip sugretinti kaimo jaunų šeimų gerovę su miesto šeimų gerove. Pasak I. Kačinskaitės-Urbonienės, pagrindiniai skirtumai, kurie lemia nelygybę – paslaugų prieinamumas ir kokybė. Kaimuose – pigesni ir geresni būstai, o štai miestuose – kokybiškesnės švietimo ir neformaliojo ugdymo paslaugos. Tad Darbo partijos tiksluose numatytas ir regioninės politikos kūrimas.

„Jei mes norime, kad valstybė tvariai vystytųsi, turime skirti ypatingą dėmesį regionams. Todėl esame numatę peržiūrėti savivaldybių skolinimosi limitus, kad savivaldybės galėtų bendradarbiauti su privačiu sektoriumi, kuriant naujas darbo vietas. Taip pat esame numatę gerinti investicinę aplinką, stiprinti smulkųjį ir vidutinį verslą. Sukūrus pamatą arba, kitaip tariant bazę, bus galima kalbėti apie švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos, apskritai – infrastruktūros, aplinkos gerinimą“, – apie partijos programoje numatytus tikslus pasakoja ji.

Pasak jos, kai bus sukurta patraukli bazė, pačios šeimos norės kurtis ir gyventi ten, kur gerai apmokamos darbo vietos, jaukios mokyklos ir nedidelės bendruomenės bei daugiau gamtos. Be to, ji pastebėjo, kad regionuose ne tik pigesnis būstas, bet ir greitesnis bei patogesnis susisiekimas, saugi, pažįstama aplinka, todėl tai itin tinkama atmosfera kurtis šeimoms.

„Tačiau be ilgalaikių tikslų, trumpuoju periodu turime pradėti glaudų dialogą tarp savivaldybių dėl švietimo, socialinių, sveikatos paslaugų, reikalingų specialistų, patogaus tarpmiestinio susisiekimo. Pavyzdžiui, dvi gretimos nedidelės savivaldybės, kaip Plungė ir Rietavas ar Lazdijai ir Kazlų Rūda – miesteliai, netoli nutolę vienas nuo kito. Pustuštę infrastruktūrą išlaikyti abejose vietose brangu ir neefektyvu.

Jei savivaldybės tarpusavyje glaudžiau bendrautų, švietimo, socialinių reikalų, sveikatos apsaugos, ekonomikos ministerijos daugiau koordinuotų, – būtų galima rasti bendrų taškų, kaip optimizuoti paslaugas“, – sako ji.

Svarbus ir švietimas

Daug kalbanti ir apie švietimo sistemos spragas, I. Kačinskaitė-Urbonienė turi pastebėjimų, ką būtų galima tobulinti ir šioje srityje. Pasak jos, egzistuoja kertiniai dalykai, kuriuos būtina keisti nedelsiant: ugdymo turinys, švietimo sistemos administravimas, mokytojo prestižas ir atlygis bei ugdymo netolygumų naikinimas tarp miestų ir regionų.

„Lietuvoje klesti socialinė nelygybė, kuri persiduoda į kiekvieną sritį, neaplenkdama švietimo. Tai reiškia, kad vaiko likimas realiai priklauso nuo vietovės, kurioje jis gimė. Vadinasi, Konstitucijoje įtvirtintą teisę gauti prieinamą nemokamą kokybišką ugdymą gauna ne visi vaikai. Neretai tai lemia žmogaus tolesnį gyvenimą, pasiekimus, todėl pusei Lietuvos vaikų sudaromos mažesnės galimybės“, – nuogąstauja moteris.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Ji įsitikinusi, kad per 30 metų švietimo sistema pažengė per mažai, mat ugdymo turinys orientuotas į žinių atkartojimą. Tai būtina keisti – derėtų ugdymą orientuoti į brandžios, kūrybingos asmenybės ugdymą. Darbo partija savo programoje taip pat įsipareigoja, kad mokytojo atlyginimas turi būti ne mažesnis nei 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.

„Valstybė skiria solidžią sumą švietimui, net daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau iš tos sumos milžiniška dalis atitenka neskaidriam ir biurokratizuotam švietimo sistemos administravimui, kurio nemaža dalis užkraunama eiliniams pedagogams, dėstytojams, pustuščių pastatų išlaikymui. Mes turime labiau pasitikėti ugdymo įstaigomis, savivaldybėmis ir mažiau apkrauti įvairiais popieriais pedagogus, kurių darbas ne ataskaitas pildyti, o ugdyti vaikus“, – sako ji.

Politinė reklama bus apmokėta iš Darbo partijos PK sąskaitos. Užsakė UAB „Arena Media“, užs. nr. 20-051-DJ-1