Kol kas pirmas toks nusikaltimas pasaulyje

Teoriškai skamba kaip nerimą keliantis dirbtinio intelekto panaudojimas telefoninių sukčių rankose. Praktiškai – toks nusikaltimas jau įvyko 2019 metų kovą. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, sukčiai pasinaudojo neurotinklų pagalba veikiančia programinę įrangą, imitavo kompanijos vadovo balsą ir taip išviliojo 220 tūkst. eurų. Jungtinės Karalystės padalinio vadovas sulaukė neva pagrindinės kompanijos Vokietijoje vadovo skambučio. Jis įtikinamai paprašė pervesti pinigus tiekėjui iš Vengrijos. Reikalas buvo toks svarbus, kad skambintojas primygtinai reikalavo pervesti pinigus per valandą. Vėliau skambino prašydamas padaryti antrą mokėjimą, tačiau šįkart iš austriško numerio. Būtent tada darbuotojas suprato, kad vyksta kažkas įtartino. Tiesą pinigai jau po kelių minučių buvo pervesti į Meksiką, kur tyrimo pėdsakai ir nutrūko.

Kol kas tai tik vienas užregistruotas toks kibernetinis nusikaltimas. Daugiausiai nerimo kelia tai, kad anksčiau šiems algoritmams reikėdavo kelių minučių balso įrašo, kad galėtų jį pamėgdžioti. Tuo tarpu Kinijos technologijų giganto „Baidu“ sukurtas dirbtinio intelekto algoritmas gali kurti ir imituoti bet kokį kalbėjimą. Tai jis išmoksta per mažiau nei keturias sekundes. Kuo ilgesnis įrašas ir mokymosi laikas, tuo galutinis įrašas kokybiškesnis ir lengviau įtikinantis. Sistema taip pat gali moters balsą pakeisti vyrišku ir atvirkščiai, taip pat geba imituoti akcentus ir kitas kalbos ypatybes.

Sukčiai pasiruošę, bet nepasiruošusios technologijos

Banko „Swedbank“ 2019 metais atliktas tyrimas parodė, kad kas antras Lietuvos gyventojas arba susidūrė su telefoniniais ar elektroniniais sukčiais arba susidūrė jų artimieji. Apgavystės scenarijai nesikeičia ir sukčiai naudojasi tik žmonių patiklumu. Baisu pagalvoti, kas atsitiktų, jei sukčiai įdarbintų dirbtinį intelektą. Tiesa, kaip pasakoja Lietuvos Dirbtinio Intelekto Asociacijos steigimasis narys Jonas Lekevičius, kol kas jis apie tokius nusikaltimus Lietuvoje dar negirdėjo ir nemano, kad greitu metu tai atsitiks.

„Laimei, „deep fake“ garso įrašų klastotės ne tiek pažengusios kiek vaizdo. Įrašuose vis dar galima girdėti robotišką skardumą ir kol kas nepanašu, kad tai greitu metu keisis. Ypač, kai mobiliųjų pokalbių garso kokybė šiandien tikrai gera“, – nuogąstavimus švelnina ekspertas.

Pasak jo, klastotės veikia gerai, kai kompiuteris turi laiko mokytis ir sintezuoti įrašus. Tačiau realiuoju laiku dirbtinis intelektas negali būti toks greitas, kad kurtų įtikinamas klastotes.

„Tam, kad toks sukčių skambutis įvyktų, technologiškai turi gražiai sugulti keli dalykai. Visų pirma, reikia geros programos, kuri tekstą verstų garsu. Taip pat reikia geros programos balsą versti tekstu, kad dirbtinis intelektas suprastų, ką žmogus sako ir generuotų atsakymus. Tada reikia tą garsą susintezuoti, kad būtų imituojamas skambinančiojo balsas. Ir visa tai turi vykti akimirksniu. Kol kas šiandien tai yra tikrai technologiškai sudėtinga“, – sako J. Lekevičius

Nebijokite leistis į asmeniškumus

Tai nereiškia, kad saugumo priemonių imtis nereikia. Jei kartais sulauktumėte tokio skambučio, yra keli dalykai, kurios galite padaryti, kad nepatektumėte į sukčių pinkles. Jie daug nesiskiria nuo to, jei skambintų įprastas apgaulės priemones naudojantys sukčiai.

Pirmiausiai turėtų keistai skambėti skambinančiojo balsas. Jis bus skardesnis, su keistomis pauzėmis ir ir tikram asmeniui netipinėmis intonacijomis. Jei sukčiai veikia ne pagal iš anksto įrašytus įrašus, pašnekovas darys ilgas pauzes po jūsų klausimų. Kol kas jokia programinė įranga nepasižymi subtilumu, todėl būtent subtilūs netikslumai ir išduoda, kad kalba kitas žmogus ar sintezuojamas balsas.

Net jei neurotinklai puikiai atkūrė skambinančiojo balsą, yra vienas dalykas, ko šiuo metu negali jokia technologija. Jei turite paslapčių ar tam tikrų dalykų, kurie yra žinomi tik kolegai ar artimajam, nebijokite juos patestuoti. Tai gali būti klausimas, koks buvo pirmojo gyvūno vardas ar mėgstamiausias patiekalas. Gali skambėti keistai, bet būtent toks klausimas galėjo užkirsti sukčiams išvilioti 220 mln. eurų.