Valstybės kontrolės duomenimis, praėjusiais metais buvo užregistruota beveik 1 300 nusikaltimų, padarytų elektroninėje erdvėje. Net 58% jų – sukčiavimo atvejai. Nusikaltėliai ne tik taikosi į žmonių emocijas, bet ir stebi madas, seka paskui vartotojus.
Vaizdo įrašų prenumeratos Lietuvoje nėra naujovė – tokios paslaugos jau keletą metų prieinamas Lietuvos žiūrovams. Srautinio duomenų perdavimo (angl. streaming) paslaugų tiekėjai klientams siūlo legalų ir saugų būdą prieiti vaizdo turinį internete. Ieškodama panašių paslaugų, Rita norėjo palyginti skirtingų tiekėjų pasiūlymus, todėl pasinaudojo „Google“ paieška ir peržiūrėjo keletą pirmųjų rezultatų puslapių.
Viena iš svetainių patraukė akį. Rita prisimena pastebėjusi, jog joje nebuvo daug aprašymų, meniu. Pagrindiniame puslapyje pateiktas tik paslaugų paketas ir kainos, tarsi daugiau informacijos galima būtų rasti jau prisijungus prie asmeninės paskyros.
Siūlomas planas ir kaina nesukėlė įtarimų: registracijos mokestis – 1 Eur, pirmas naudojimosi mėnuo – nemokamai, vėliau kaina – keliolika eurų per mėnesį. Puslapyje buvo įkelti keli filmų plakatai, taip sukuriant įspūdį, kad juos ir bus galima pamatyti užsiregistravus ir prisijungus.
Paslaugų kaina Ritai tiko, todėl moteris nusprendė pasiūlymu pasinaudoti. Tam reikėjo išsyk įvesti banko kortelės duomenis į svetainėje pateiktus laukelius. Galimybės už paslaugas atsiskaityti per saugumą garantuojančius tarpininkus siūloma nebuvo. Tai – reikšmingas pavojaus signalas.
Suvedus duomenis iššoko pranešimas, kad įvyko klaida – kortelės atpažinti nepavyksta, todėl registracija neįvyko. Pabandžiusi dar keletą sykių, Rita puslapį išjungė. „Įprastai registruojantis pateiktu el. pašto adresu ateina laiškas su nuoroda tapatybės patvirtinimui. Jokio laiško negavau, pasirodė keistoka, bet susitaikiusi, kad registracija nepavyko, puslapį uždariau ir užmiršau,“ – sako Rita. Tuo metu jokia pinigų suma nuskaičiuota nebuvo.
Situacija pasikeitė po kelių mėnesių. Rita gavo pranešimą, kad iš sąskaitos du kartus nuskaityta po 39,95 Eur. Pinigų gavėjas – PUSH PLAY N1 9DX LONDON.
Rita iškart suprato, kas įvyko: „iki šio incidento kortelės duomenis labai saugojau, todėl nekilo abejonių, su kuo susiję pinigų nuskaitymai“. Moteris nedelsdama kreipėsi į savo banką.
„Banko reakcija buvau visiškai patenkinta. Mano sąskaita buvo iškart užblokuota, kortelė pakeista, pradėtas tyrimas. Bankas norėjo išsiaiškinti, kas nutiko: ar nutekėjo mano duomenys, ar, visgi, kortelės informaciją suvedžiau pati. Galiausiai padaryta išvada, kad pinigų nuskaitymas susijęs su apgaulingu vaizdo turinio puslapiu.“
Dėl šios priežasties pinigų atgauti Ritai nepavyko – banko klientas yra pats atsakingas už savo duomenų saugumą.
Istorija, pasibaigusi nuostoliais, Ritai buvo skaudi saugumo pamoka.
„Manau, informacijos gausoje patarimai, kaip likti saugiam, kiek paskęsta. Susidūriau su dideliu neaiškumu, kas nutiko, ką daryti. Patarčiau kiekvienam, prekes ar paslaugas perkančiam internetu, labai atidžiai pasidomėti jų pardavėjais, rinktis populiarius, išbandytus tiekėjus, stebėti savo banko sąskaitą, o turint net mažiausių abejonių – būtinai kreiptis į policiją ir banką. Daug išmintingiau – imtis prevencijos, negu tikėtis geriausio ir nusivilti tuomet, kai pinigai jau iškeliavę ir nieko nebeįmanoma pakeisti.“
Tai padaryti svarbu, nes nedideli pinigų nuskaitymai – ne blogiausia, kas gali nutikti. Nelegaliai surinkti duomenys kartais parduodami ir toliau naudojami nusikalstamai veiklai, pavyzdžiui, paskoloms paimti.
Nors savo istorija Rita pasidalino artimųjų rate, daugiau panašių istorijų sako neišgirdusi. „Egzistuoja didžiulė gėda ir stigma, todėl žmonės bijo išsipasakoti, kad nebūtų pasmerkti ir išjuokti.“ Tai neprisideda prie saugumo. „Padaryti tokią klaidą gali bet kas“ – sako Rita. „Tą pačią akimirką, kai numojame ranka: „viską žinau, man tikrai taip nenutiks“, prarandame budrumą ir tampame gerokai labiau pažeidžiami“.
Užsakymo nr.: PT_85117807
