Aistras kelia ekonominiai ir ekologiniai nuogąstavimai, o svarbiausia – didelis nerimas dėl Lietuvos žmonių sveikatos, jeigu Astravo AE įvyktų avarija.

„Astravas tikrai sprogs, ir visas Vilnius bus akimirksniu apšvitintas“, „Kartu su Neries vandeniu radiacija pasieks Kuršių marias ir Baltiją“, ir netgi „Tabletės, kurias dalins nuo radiacijos, išties yra nuodingos“ – tokių teiginių uždarose „Facebook“ grupėse ar į sąmokslo teorijas linkusių žmonių lūpose apstu.

Viena pagrindinių organizacijų, informuojanti žmones apie tai, kokie pavojai iš tiesų realūs ir ką reikėtų daryti branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, yra Radiacinės saugos centras (RSC). Pastaruoju metu RSC surengė seriją susitikimų Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybių seniūnijose, kuriose pasakojama apie apsaugomuosius veiksmus ir pasirengimą galimai avarijai.

Planuojama tokius susitikimus su gyventojais rengti ir savivaldybėse, kurios patenka į tolesnį avarinio pasirengimo planavimo atstumą. Tačiau jau dabar visą reikiamą informaciją galima surasti interneto svetainėse http://www.rsc.lt ir https://www.lt72.lt. Avarijos atveju čia taip pat būtų nuolat skelbiama visa aktuali informacija apie tai, kokių veiksmų derėtų imtis.

Pateikiame atsakymus į pagrindinius kylančius klausimus.

Kaip žmonės būtų informuojami avarijos atveju?

Būdus, kaip Lietuvos žmonės perspėjami apie galimą pavojų, nustato Valstybinis gyventojų apsaugos planas branduolinės ar radiologinės avarijos atveju. Pasak RSC specialistų, avarijos atveju informuojama būtų taip:

● įjungiamos centralizuoto ir vietinio valdymo sirenos ir perduodamas įspėjamasis garsinis civilinės saugos signalas „Dėmesio visiems“, o elektroninėmis sirenomis ir balsu skelbiamas signalas „Radiacinis pavojus“;
● perduodamas perspėjimo pranešimas į gyventojų mobiliuosius telefonus;
● informacija perduodama visų pirma per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat kitus šalies radijo ir televizijos kanalus;
● vietovėse, kuriose nėra sirenų ir galimybių panaudoti kitų perspėjimo sistemą, žmonės būtų perspėjami ir informuojami apie skubius apsaugomuosius veiksmus išsiunčiant policijos, ugniagesių, greitosios medicinos pagalbos ir kitų tarnybų transporto priemones.

Plane taip pat numatyti kiti pranešimai pagal galimybes – lauko švieslentėse, interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose.

Astravo atominė elektrinė
Foto: Itar-Tass / Scanpix

Ką reikėtų daryti išgirdus perspėjimus apie pavojų?

Kartu su perspėjimu apie avariją Baltarusijos AE, žmonės taip pat būtų informuojami, kaip turėtų elgtis ir kokius apsaugomuosius veiksmus atlikti.

Avarinės apšvitos pavojus būtų didesnis tose teritorijose, kurios yra arčiausiai Baltarusijos AE. Pagal tai Lietuvos teritorija yra suskirstyta į skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zoną, esančią 30 km spinduliu nuo elektrinės, ir du avarinio planavimo atstumus – 100 ir 300 km spinduliu.

Pasak radiacinės saugos specialistų, įvertinus avarijos keliamą pavojų, 30 km spinduliu gyvenantys žmonės būtų perspėti, ar turi ruoštis evakavimui. Tai priklausytų nuo aplinkos dozės galios, meteorologinių sąlygų ir kitų faktorių.

Galutinį sprendimą ar evakuoti gyventojus priimtų Valstybinis ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, ir perduotų jį vykdyti savivaldybių administracijoms.

Visiems Lietuvos žmonėms būtų siūloma:
• likti uždarose patalpose;
• išjungti ventiliaciją; uždaryti langus;
• uždengti šulinius;
• nevartoti lauke augančių maisto produktų: daržovių, vaisių, uogų ir kt.;
• klausyti per radiją bei televiziją teikiamos informacijos ir elgtis taip, kaip yra nurodoma.

Atsakingosios tarnybos taip pat nustatytų, kada ir kokiais maisto produktais bei pašarais neleidžiama prekiauti ar jų vartoti.

Jeigu antžeminės radiacinės žvalgybos metu būtų išaiškinta vietovių, nuo avarijos vietos nutolusių iki 100 km spinduliu, kuriose gyventi dėl iškritusių radioaktyviųjų medžiagų būtų pavojinga sveikatai, žmonėms būtų siūloma laikinai persikelti gyventi į saugias vietas.

„Sunkesnių“ drabužių apsirengimas nepadėtų

Tikriausiai dar nuo sovietinių laikų išlikusi „liaudies išmintis“ kalba apie tai, kad žmonėms avarijos atveju reikėtų apsirengti kuo daugiau drabužių, geriausia skirtų žiemai. Tai – tik iš dalies pagrįstas teiginys, o specialiai rengtis daugiau rūbų nereikėtų.

„Branduolinės avarijos atveju aplinkoje pasklinda įvairių tipų jonizuojančioji spinduliuotė. Drabužių, galinčių apsaugoti gyventojus nuo skvarbiosios gama jonizuojančiosios spinduliuotės, nėra. Pavyzdžiui, avarijos Fukušimos (Japonija) atominėje elektrinėje metu gyventojai nebuvo aprūpinami jokiais specialiais drabužiais. Jų apsaugai buvo organizuojamas evakavimas, rekomenduojamas slėpimasis uždarose patalpose.

Nuo alfa ir beta dalelių gana gerai apsaugo kasdieniai drabužiai, kvėpavimo organų apsaugos priemonės kaip respiratoriai ar vienkartinės kaukės. Tais atvejais, kai žmonės buvo radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje, ją palikus yra patariama pasikeisti užterštus drabužius švariais, o prieš tai nusiprausti duše su muilu.

Astravo atominė elektrinė
Foto: Itar-Tass / Scanpix

Kalio jodido tablečių vartojimas apsaugotų nuo žalos

Pasak RSC specialistų, įvykus branduolinei avarijai, aplinkoje pasklinda įvairių radionuklidų, taip pat ir radioaktyvusis jodas. Todėl labai tikėtina, kad Baltarusijos AE avarijos atveju Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduotų vartoti stabiliojo jodo, kitaip – kalio jodido, tabletes. Jos vartojamos apsaugoti skydliaukę nuo žalojančio radioaktyviojo jodo poveikio. Laiku pavartojus kalio jodido tabletes, skydliaukė užblokuojama stabiliuoju jodu, taip apsaugoma nuo radioaktyviojo jodo kaupimosi ir sukeliamos žalos.

Skydliaukės blokavimas jodu yra paremtas žmogaus fiziologija. Normaliai skydliaukės veiklai tai yra žmogui svarbių, nepakeičiamų hormonų gamybai, yra reikalingas stabilusis jodas.

Avarijos metu pasklidęs radioaktyvusis jodas kone išskirtinai kaupiasi skydliaukėje. Praėjus kuriam laikui po skydliaukės apšvitos radioaktyviuoju jodu, gali atsirasti šios liaukos vėžinių ir kitokių susirgimų.

Pavyzdžiui, po Černobylio AE avarijos dėl šios priežasties 1991–2005 m. buvo užregistruota apie 7000 skydliaukės vėžio atvejų Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje tiems asmenims, kurie 1986 m. buvo jaunesni nei 18 metų.

Priešinga situacija buvo po avarijos Fukušimos AE. Žmonės čia laiku vartojo stabiliojo jodo preparatus, ir duomenų apie išaugusį skydliaukės vėžio susirgimų skaičių Japonijoje kol kas nėra, nors po šių įvykių jau praėjo 9 metai.

Skydliaukės apsaugai nuo radioaktyviojo jodo yra skiriamos tik kalio jodido tabletės ir jokie kiti jodo turintys preparatai ar maisto papildai tam netinka. Šiais preparatais yra aprūpintos šalies savivaldybių administracijos, kurios užtikrina, kad jodo tabletės prireikus pasiektų žmones.

Sužinoti, kaip pasirengti ir elgtis branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, galite internete adresais http://www.rsc.lt ir https://www.lt72.lt

Avarijos atveju čia taip pat būtų nuolat skelbiama visa aktuali informacija.