Apeliuoja į patikimumą

Naršote socialiniuose ir naujienų sraute pamatote vieno iš didžiųjų naujienų portalų įrašą apie tai, kaip unikalų investavimo būdą atradęs Jonas Nainys staiga praturtėjo. Arba randate naujieną apie tai, kaip Egidijus Dragūnas žurnalistams telefono ekrane parodė, kiek jis turi pinigų banko sąskaitoje ir papasakojo, kaip juos uždirbo nauju investavimo būdu.

Tuo tarpu Martynas Starkus neva atskleidžia „turto kūrimo paslaptį“. Tada dar vienas įrašas su skambiai pavadintu straipsniu „Gintarė Gurevičiūtė, investavusi į naują kriptovaliutų sistemą, uždirbo daugiau nei 3 mln. eurų ir teigia, kad šia sistema gali pasinaudoti kiekviena moteris.“

Praėjusių metų pavasarį tokios istorijos užplūdo socialinius tinklus, o neva greitai praturtėti siūlė žinomi žmonės iš įvairių veiklos sričių, pavyzdžiui, Agnė Jagelavičiūtė, Justė Arlauskaitė-Jazzu, Ilja Laursas, Vitas Vasiliauskas, Nerijus Numavičius, Rūta Mikelkevičiūtė, ir kiti. Tai yra naujausios internetinių sukčių pinklės, kurios buvo naudojamos visame pasaulyje, parenkant įžymybes pagal šalį. Lietuvos bankas perspėja, kad tokių atvejų vis daugėja, o pati schema padaryta labai profesionalai.

Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vadovo Audrius Šilgalio teigimu, kai žmonės pamato, kad reklamoje kalbantis asmuo yra žinomas, iškart atrodo patikimas, juk negalėtų meluoti, o ypač internete. Tad žmonės susigundo pamėginti tą patį, kas yra reklamuojama. Paspaudžia nuorodą į siūlomą tinklapį, ten užsiregistruoja, su juo susisiekia konsultantas ir pasiūlo pervesti pradinę sumą.

Tikroviška portalo kopija

Labiausiai sunerimti verčia ne tai, kad įrašai buvo reklamuojami, tačiau žmonės su savo draugais jais dalijosi tūkstančius kartų ir nieko neverčiami. Paspaudus nuorodą nuvedama į vieną iš portalų, kurio dizainas ir rubrikos primena tikrąjį. Taip pat prie netikros naujienos rikiuojasi realūs portaluose naudojami straipsniai, todėl įspūdis dar sustiprėja. Viską išduoda viršuje esantis netikras URL adresas kaip, pavyzdžiui, delfi-dabar.com, delfi.dienosnaujienos.com.

Ant šio sukčių kabliuko užkibę žmonės, paspaudžia nuorodą ir yra kviečiami kuo greičiau investuoti lėšas ten, kur jau neva investavo garsūs žmonės. Dažniausiai kalba eina apie kriptovaliutas, todėl pinigus reikia pervesti kuo greičiau, nes ši galimybė ilgai nesitęs. Šiuos didžiųjų portalų incidentus tyręs Lietuvos nacionalinio kibernetinio saugumo centras pastebėjo, kad fiktyviose svetainėse nebuvo jokio žalingo kodo arba virusinės programos. Sukčių pagauti beveik neįmanoma, nes svetaines jie talpina naudodamiesi „Cloudflare“ peradresavimo paslaugomis. Vėliau svetainė gali būti laikoma ne ES teritorijoje esančiuose serveriuose, kur institucijos net neturi galimybės įpareigoti pašalinti melagingą turinį.

Per daug gerai, kad patikėtų, bet patiki

Jei pastebėjote naujieną, kuri skamba per gerai, kad būtų tikra – verta šiek tiek sustoti ir pažiūrėti į viską kritiškai. Lietuvos policija pataria atkreipti dėmesį į viliojančių skelbimų turinį ir bendrą kokybę. Dažnai tokie skelbimai ar netikri straipsniai bus parašyti naudojant automatinį vertėją ir netaisyklinga lietuvių kalba.

Taip pat naudojamos skambios frazės ir stipriai akcentuojama, kad viliojančia galimybe gali pasinaudoti kiekvienas. Tiesa turėtų paaiškėti paieškojus daugiau informacijos apie rašomą asmenį, taip pat investavimo platformą. Labai svarbu taip tikrinti net ir tą informaciją, kuria socialiniuose tinkluose dalijasi ir jūsų draugai. Kadangi savo draugais pasitikite, jų skleidžiama informacija atrodo patikimesnė, bet, kaip parodė praėjusių metų pavyzdys, būtent taip ir plito naujienos apie sėkmingai investuojančius žinomus žmones.