Daug nekaltų prietaisėlių šiandien turi kameras, mikrofonus, GPS, giroskopus. Šiandien išmanieji yra šimtus tūkstančių kartų galingesni nei 1969 metais žmogų į mėnulį skraidinę kompiuteriai. Populiarėja ne tik išmanūs įrenginiai, bet ir jų pigios kopijos, užplūdę visą „Aliexpress“ ir „eBay“, vilioja labai mažomis kainomis. Todėl labai svarbu privatumo ribas nusibrėžti jau dabar.

Daugelis jaučiasi nejaukiai, bet tik tiek

2019 metais „Consumers International and the Internet Society“ organizacijos apklausa parodė, kad net 63 proc. apklaustųjų nejaukiai jaučiasi su savo išmaniuoju. Tuo tarpu 75 proc. nepasitiki tuo, kaip tvarkomi jų asmeniniai duomenys. Tačiau žmonės nenustoja pirkti išmaniųjų įrenginių ir greičiausioje ateityje tai neturėtų pasikeisti. Be jokios abejonės, tai reiškia, kad šie taip į mūsų gyvenimą įpinti įrenginiai tampa tobulu taikiniu programišiams.

Dideliu pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Gegužę Lietuvos Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas Rytis Rainys paskelbė, kad Kinijos gamintojų „Hikvision“ ir „Dahua“ vaizdo stebėjimo kameros turi saugumo spragų, leidžiančių nesunkiai prisijungti prie jų per nuotolį ir vykdyti stebėjimą. Tokias kameras mūsų šalyje naudoja Lietuvos Vadovybės apsaugos, Migracijos, Policijos departamentai bei Valstybės sienos apsauga.

Greičiausiai jūsų išmaniajame įrenginyje nėra tokios jautrios informacijos. Bet net jei jūsų nuotraukos ar susirašinėjimai nėra valstybinio lygio informacija, vis tiek būtų nejauku, jei juos galėtų stebėti pašalinės akys. Tačiau yra keletas būdų sužinoti, ar jūsų išmaniojo kas nors slapta neįdarbino šnipu. Visos šios taisyklės galioja bet kuriam prie interneto prijungtam prietaisui.

Lyg išmanusis turėtų antrą šeimininką

Pirmiausiai turėtų sunerimti tie, kas yra pastebėję, kad jų išmanieji veikia keistai. Didžiausią susirūpinimą turėtų kelti smarkiai padidėjęs duomenų sunaudojimas. Tuo išsiskiria mėgėjiškai sukurtos sekimo programėlės. Siųsdamos duomenis iš išmaniojo įrenginio jos taip ir išsiduoda. Tuo tarpu šiuolaikiniai sekimo sprendimai naudoja žymiai mažiau duomenų, todėl jų operatoriaus sąskaitoje nerasite.

Kitas ženklas – greičiau išsikraunanti baterija. Net jei išmanusis ir nenaudoja daug duomenų, tačiau šnipinėjanti programėlė sunaudoja labai daug energijos. Taip yra todėl, kad jos gali naudoti kameras ar mikrofonus, net kai telefonas guli išjungtu ekranu arba yra nenaudojamas. Taip pat įtarimų turėtų sukelti įkaitusi įrenginio baterija, net kai jo nenaudojate.

Keisti sutrikimai

Naujausi išmanieji įrenginiai turi tikrai galingus procesorius. Todėl lengvai veikia net su keliomis programomis vienu metu. Tačiau jei pastebite, kad net naujas įrenginys staiga sulėtėjo – turėtumėte sunerimti. Tokiais atvejais problema gali slypėti tame, kad įrenginys valdomas ir renkama jo informacija nuotoliniu būdu.

Įsivaizduokite, kad leidžiate vakarą ant sofos, išmanusis guli prie pat ir staiga įsižiebia jo ekranas. Tačiau žinutės ar kokio kito pranešimo nėra. Tai reiškia, kad įrenginys buvo aktyvuotas per atstumą, o tai nėra geras ženklas. Ypač, jei pasigirsta traškesys ar kitas garsas.

Kitas įtartinų gedimų sąrašo dalyvis – neišsijungiantis įrenginys. Jei patiriate tokius nepatogumus, visko gali būti, kad telefone veikianti šnipinėjimo programėlė neleidžia išjungti prietaiso. Kitas ženklas yra ne toks akivaizdus, bet reiškia tą patį. Jei budėjimo režimu telefono ekranas tampa juodas, bet matyti, jog ekrano apšvietimas vis tiek įjungtas, gali būti, kad čia veikia šnipinėjimo arba kita žalinga programėlė.

Puiku, jei įrenginį pirkote iš oficialaus atstovo. Pastebėję tokius išmaniojo sutrikimus galite susisiekti arba atvykti pas pardavėją. Čia bus galima patikrinti, ar naudojama naujausia operacinės sistemos versija, bei ar nėra įrašytų kenkėjiškų programėlių.