Tokia būsena šiandienos niekada nesustojančiame ir nuolatos skubančiame pasaulyje pažįstama daugeliui mūsų. Su tuo ypač dažnai susiduria darbingo amžiaus žmonės, kurie labai daug dirba, daug iš savęs reikalauja, neturi laiko poilsiui, lengvai fizinei veiklai, nuolat jaučia stresą ir įtampą, pamiršta pasirūpinti savimi.
Nervų sistema, valdanti visus mūsų organus
Gydytojai pastebi, kad būtent taip mes nualiname savo nervų sistemą, dėl ko vėliau pasireiškia ir įvairūs vidaus organų sutrikimų simptomai, tokie kaip širdies ir kraujagyslių sistemų, virškinamojo trakto veiklos sutrikimai, dažnai lydimi depresijos, prasto miego, padidėjusio prakaitavimo problemų, ženkliai bloginančių ne tik savijautą, bet ir gyvenimo kokybę.
Taip nutinka, kai pažeidžiama vegetacinė — arba autonominė — nervų sistema. Tyrimų duomenimis, vienokia ar kitokia vegetacinės nervų sistemos sutrikimo forma šiandien vargina beveik 50 procentų į poliklinikas besikreipiančių asmenų. Ši nervų sistema yra labai stipriai susijusi su mūsų emocijomis: baime, nerimu, pykčiu ir t.t., bei valdo visus mūsų vidaus organus, reguliuodama jų veiklos intensyvumą taip, kad organizmas gebėtų tinkamai apsirūpinti jam reikalinga energija, o prireikus — kovoti su išorės jėgomis. Labiausiai geram vegetacinės nervų sistemos funkcionavimui pavojingas stresas, kuris šiandien yra tapęs daugelio mūsų kasdieniu palydovu. Nors streso jautimas yra normali organizmo reakcija į pavojų, padedanti žmogui išlikti ir įveikti kelyje pasitaikančias kliūtis, vis dėlto nuolat jaučiant įtampą, ilgainiui nervų sistema stipriai nualinama.
Pažeidus vegetacinę nervų sistemą, streikuoti ima ne tik vidaus organai — prasta būna ir dvasinė savijauta. Tad jeigu pastebėjote, kad jus kamuoja krūtinės skausmai, virškinimo sutrikimai, viduriavimas, sausumas burnoje, rankų virpėjimas, sutrikusi koordinacija, pablogėjusi atmintis, nemiga, arterinio spaudimo svyravimai, dažni nerimo, baimės, beviltiškumo jausmai ar net mintys apie mirtį, reikėtų susirūpinti ir imtis priemonių sau padėti. Gydytojai sako, kad laiku pastebėjus simptomus ir pradėjus savimi rūpintis, galima išvengti depresijos, kuri laikoma vienu dažniausių vegetacinės sistemos sutrikimų.
Suprasti emocijas gali padėti efektyvus testas
Iš tiesų ryšys tarp mūsų emocijų ir organizmo fiziologinių procesų yra itin glaudus, o faktas, kad emocijos geba tiesiogiai veikti mūsų sveikatą patvirtintas jau seniai. Visa tai paaiškinama ir moksliškai: mažos molekulinės struktūros, dar žinomos kaip neuropeptidai, gaminamos visame mūsų kūne ir randamos tokiuose hormonuose kaip insulinas, seratoninas bei endorfinai, savotiškai „sujungia“ smegenis ir mūsų organizmą. Tuo momentu, kai mintys iššaukia emocijas, neuropeptidai perduoda jausmus ekstraląstelinio skysčio pagalba. Galiausiai jie susijungia su ląstelių receptoriais visame kūne ir daro tiesioginę įtaką kūno organų veikimui visuose lygmenyse. Būtent todėl taip svarbu pakankamai dėmesio skirti ir savo emocijoms bei jausmams, juos nagrinėti ir suprasti.
Bet kaip tai padaryti? Nuo ko pradėti?
Deividas Burnsas, vienas žymiausių psichiatrų pasaulyje, taip pat laikomas kognityvinės elgesio terapijos pradininku pastebi, kad viena efektyviausių praktikų yra ne kovoti su savo emocijomis, bet suvokti, kad jos gali būti visokios, ir tai yra visiškai normalu.
Jis sukūrė ir žymiąją Burnso depresijos skalę, kuri šiandien laikoma itin patikimu įrankiu, norint nustatyti žmogaus emocinę savijautą bei ją pagerinti. Nors iš pirmo žvilgsnio šis testas atrodo visai paprastas, o jo užpildymas neužima daug laiko, moksliniais tyrimais įrodyta, kad iš tiesų jis yra labai tikslus ir patikimas. Naudojamas jau daugelį metų tiek specializuotuose skubios pagalbos skyriuose, tiek ir psichologų, psichiatrų bei tiesiog norinčių įsivertinti savo emocinę savijautą bei jos būklę žmonių, šis testas taip pat padeda stebėti emocinės būsenos kitimą. Tereikia įvertinti teste pateikiamus teiginius, kurių iš viso yra 25, o vieno teiginio įvertinimas netrunka nė 15 sekundžių.
Nepamirškite ir pagalbos iš gamtos
Žengus pirmąjį žingsnį — atlikus šį testą bei įsivertinus savo emocinę savijautą ir pagrindinius jos dirgiklius — ne mažiau svarbu atrasti jums tinkančių būdų atgauti psichologinę pusiausvyrą ir atsipalaiduoti. Tinka psichoterapija, meditacija, nereikėtų pamiršti ir fizinio aktyvumo, subalansuotos mitybos. Stiprinti nervų sistemą rekomenduojamas ir kontrastinis dušas, pirtys, taip pat specialūs pratimai, atpalaiduojantys sprando ir kaklo raumenis, kvėpavimo praktikos.
Neskubėkite pasiduoti pastaraisiais metais ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje išpopuliarėjusiai tendencijai vartoti įvairius raminamuosius cheminius medikamentus. Daugelis tokių raminamųjų vaistų savo poveikiu labai panašūs į alkoholį: jie svaigina, sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, sutrikdo koordinaciją, silpnina reakciją, tuo pačiu mažindami įtampą. Gydytojai perspėja, kad raminamuosius ir medikamentus nuo nemigos vartoti galima ne daugiau kaip 2 savaites, nes prie jų organizmas labai greitai pripranta, tad poveikiui pajusti ima reikėti vis didesnių dozių, o nuo jų atprasti tampa vis sunkiau. Neišgėręs vaistų, žmogus ima jaustis vis neramesnis, nesugeba susikaupti. Galiausiai, pabandžius jų atsisakyti, pasekmės būna jaučiamos dar daug savaičių ar net mėnesių.
Papildomos, natūralios pagalbos organizmui visuomet galima paieškoti ir gamtoje. Puikios pagalbininkės jaučiant nuolatinį stresą, įtampą, prastai miegant yra įvairios vaistažolės, tokios kaip nuo seno lietuviams labai gerai žinomos melisos, sukatžolės, valerijonai.
Pastarojo, ko gero, galima rasti kiekvienuose namuose, ir ne veltui: valerijonas ne tik atstato nervinę pusiausvyrą, bet taip pat gerina kraujotaką, virškinimą, normalizuoja širdies ritmą, ir palaiko visas mūsų organizmo sistemas, kurias silpnina stresas. Dar daugiau: valerijonas mūsų smegenyse geba padidinti gama-aminosviesto rūgšties, dar žinomos GABA pavadinimu, kiekį. Šis smegenyse išsiskiriantis cheminis junginys yra atsakingas už baimės ir nerimo jausmo slopinimą bei įsiaudrinusių smegenų ląstelių nuraminimą. Įvairūs tyrimai atskleidė, kad esant žemam GABA rūgšties kiekiui, mes daug labiau stresuojame, jaučiame nerimą, sutrinka miegas.
Itin vertinga priemone esant didesniam stresui nuo senų laikų laikoma ir melisa. Ji pasižymi stipriu centrinės nervų sistemos raminamuoju poveikiu ir labai tinka esant nemigai, susijaudinus, kenčiant nuo migrenos, pasireiškiant vegetaciniams negalavimams. Melisa taip pat stimuliuoja centrinę nervų sistemą, stiprina širdies raumenį, atpalaiduoja galvos smegenų nervų spazmus. Jeigu jaučiate, kad jus kamuoja padidėjęs dirglumas, nemiga, niekaip negalite nurimti, melisos lapai taip pat pagelbės.
Prisiminkite ir sukatžolę, dažnai dar vadinamą „širdgloba“: kaip ir valerijonas bei melisa, ji taip pat žinoma dėl gebėjimo nuraminti centrinę nervų sistemą, mažinti kraujospūdį, lėtinti širdies ritmą, plėsti širdies vainikines kraujagysles. Nustatyta, kad sukatžolė puikiai tinka esant nemigai, hipertonijai, padidėjusiam nerviniam jautrumui, netgi depresijos gydymui. Sveikatos specialistai teigia, kad iš tiesų sukatžolė pasižymi net 3-4 kartus veiksmingesniu raminamuoju poveikiu negu valerijonas, tačiau pastebima, kad šis poveikis pasireiškia šiek tiek lėčiau, ne iš karto.
Niekuomet neskubėkite vartoti cheminių vaistų, ypač kai gamtos teikiama pagalba efektyvumu jiems tikrai nenusileidžia. Galiausiai, nepamirškite visapusiškai rūpintis savimi — ieškokite balanso tarp darbo ir poilsio, atraskite laiko trumpoms ramybės valandėlėms, pasportuokite, daugiau dėmesio atkreipkite į mitybą, ir tikrai netruksite pastebėti kur kas geresnės ne tik fizinės, bet ir emocinės savijautos.
Užsakymo nr.: PT_84804759