Sodyba ant upės kranto – ramybės oazė
Tie, kas ieško vietos, kurioje ne tik galėtų pailsėti, atsipūsti nuo kasdieninės rutinos bet ir pasikrauti jėgų, pasak A. Boguševičiaus, nėra geresnio pasirinkimo nei sodyba ant upės kranto.
„Kas domisi Azijos mokykla žino, kad tekantis vanduo rytiečių kultūroje yra laikomas magišku. Net ir moksliškai įrodyta, kad judantis vanduo turi kur kas daugiau neigiamų jonų nei statiškas. Vandeniui judant, bioenergetikos laukas yra teigiamas, todėl neigiami jonai mums suteikia žvalumo ir energijos visai dienai“, – sako A. Boguševičius.
Pašnekovas iš savo patirties teigia, kad nėra nieko geriau, nei rytą pradėti nuo apsilankymo prie tekančio vandens.
„Pats nemažai laiko praleidžiu sodyboje prie upelio, tad, patikėkit, kiekvieną rytą išėjus į terasą bent kelioms minutėms, čiurlenantis upelis, gyvybė jame – tiesiog žadina, suteikia jėgų, pagerina nuotaiką. Kitaip tariant, šalia sodybos esantis tekantis vanduo gerina visą mikroklimatą, tai lyg kažkokia paslaptinga aura, kuri atpalaiduoja, bet kartu ir pakrauna jėgas“, – tikina vyras.
„Namudė“ tokias sodybas gali pasiūlyti ant Neries ir ant Šventosios krantų, o jei ieškote ramios vietelės prie upelio, ją galite surasti praktiškai visoje Aukštaitijoje.
„Upelis kainą didina pusantro karto, priklausomai nuo jo dydžio, o jei tai sodyba ant upės kranto – kaina gali būti labai panaši į sodybos prie ežero. Įsivaizduokime, jei paprasčiau sodyba kainuoja apie 20 tūkst. eurų, tai prie upės už tokią pat sodybą gali tekti sumokėti ir 60 tūkst. eurų. Ne ežero kaina, bet arti jos“, – teigia A. Boguševičius.
Sodyboje prie ežero – aktyvios vandens pramogos
Jei visiška ramybė ne jums ir mėgstame laiką gamtoje leisti aktyviai pramogaudami, A. Boguševičius siūlo apsvarstyti galimybę įsigyti sodybą netoli ežero ar visiškai ant jo kranto.
„Dažniausiai tokias sodybas renkasi tie, kurie mėgsta žvejybą, aktyvias vandens pramogas, sportą, vertina sveikuolių gyvenimo būdą, dievina pirtį. Kas galėtų paprieštarauti, kad ežeras ir pirtis nėra puikus derinys“, – juokiasi „Namudė“ vadovas.
Pasak jo, jei upė ar upelis gali riboti saviraiškos laisvę vandenyje, tai įsigiję sodybą prie ežero, su tokiomis problemomis tikrai nesusidursite.
„Natūralu, kad ežeras yra didesnis savo pločiu ir gyliu, todėl į jį patogu išplaukti su valtimi, vandens dviračiu, baidaire, laisvai galima nardyti, žiemą šokti į eketę, taikyti įvairias žūklės rūšis ir panašiai. Saviraiškos ežere tikrai daug“, – įsitikinęs pašnekovas.
Puikių sodybų prie ežero „Namudė“ siūlo rytų Aukštaitijos rajonuose, Molėtuose, Švenčionyse, Zarasuose, Utenoje, Ignalinoje.
„Pradinės tokių sodybų kainos – nuo 45 tūkts. eurų. Jei kalbame apie didesnes vilas, kainos prasideda nuo 135 tūkst. bei siekia 300 ir daugiau tūkstančių eurų “, – teigia A. Boguševičius.
Miškas – visiškas atotrūkis nuo civilizacijos
Kaip pasakoja pašnekovas, sodybų miškuose kaina karantino metu kone dvigubėjo. Jei iki pandemijos paprasta, nedidukė sodybėlė kainavo apie 20–30 tūkst. , tai dabar norint ją įsigyti jau reikėtų pakloti 45 ir daugiau tūkstančių eurų.
„Graži, tvarkinga vienkiemio sodyba miške pradėjo artėti link sodybos prie ežero kranto kainų. To priežastis labai paprasta – tokių sodybų Lietuvoje labai greitai mažėja, o įstatymiškai jų statyti miško paskirties žemėje negalima. Dabar rasti neblogą sodybą su žemės ploteliu miške, pušyne ir dar, kad ežeras būtų ne per toli, už gerą kainą – labai sudėtinga“, – teigia A. Boguševičius.
Sodybas miškuose, pasak pašnekovo renkasi tokie žmonės, kurie ieško absoliučios laisvės ir nepriklausomybės.
„Tai žmonės, kurie yra matę daug pasaulio, keliavę, tačiau dabar ieško ramios, jaukios vietos poilsiui ir gyvenimui. Tokie klientai nenori būti nuo nieko priklausomi, o vienkiemis vidury miško tai garantuoja: negirdėt nei kaimyno, nei pravažiuojančio automobilio, nei triukšmaujančių poilsiautojų. Tiesiog esi „pasaulio bamba“, – juokiasi „Namudė“ vadovas.
Verslui ir turizmui fantazijos netrūksta
A. Boguševičiaus teigimu, Lietuvoje sparčiai auga ir sodybų, skirtų vystyti verslą, poreikis.
„Labai smagu, kai iš užsienio grįžtantys žmonės nebijo ir investuoja savo pinigus čia, Lietuvoje. Pagal ES direktyvas, iki 2027 m. esame įsipareigoję, jog šalyje ¼ ūkių sudarys ekologiški ūkiai, tad panaudodami ES paramą, lietuviai drąsiai steigia šilauogių, ekologiškų daržovių, galvijų ūkius. Tam jiems reikalingos keliolikos hektarų sodybos netoli rajono centro, kad būtų lengvas ir patogus susisiekimas. Taip pat yra reikalinga, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų tvirtos, naujas stogas, langai. Tai lyg gyvenamas projektas su verslu“, – sako pašnekovas.
Jei vystant ūkį, sodybai nėra reikalinga „prekinė išvaizda“, tai ruošiantis įkurti sodybą turizmui, anot „Namudė“ atstovo, vietovė turi turėti išskirtinį bruožą.
„Sodybos verslui daug gamtos nereikia, tačiau turizmui būdinga, kad kažkas žavėtų žmones. Reikalingas akcentas, ar tai būtų paupė, paežerė, kažkoks įspūdingas landšaftas, tapati pirtelę ir panašiai. Žinoma, ir pati sodyba turi išlaikyti savo estetiką“, – teigia A. Boguševičius.
Anot jo, žmonėms, kuriantiems verslą Lietuvos kaimuose ir kaimeliuose, fantazijos tikrai netrūksta.
„Pavyzdžiui, ieškojo 10 hektarų sodybos keturračių pramogoms. Šiuo atveju klientui buvo reikalinga kalnuota vietovė, pelkynai. Arba paukščių fotografas ieškojo teritorijos, kurioje galėtų fotografuoti konkrečios rūšies paukščius. Esu išnuomojęs ir Tiltiškių kaime stovintį seną malūną, kuriame žmogus įkūrė radijo muziejų. Žmonės tikrai turi fantazijos ir ją išnaudoja“, – teigia pašnekovas.
Vieniems šabakštynas, kitiems – didžiausias lobis
Panašiai kaip ir su sodybomis verslui, sodybų, skirtų hobiui segmente, A Boguševičiaus teigimu, vyrauja labai įvairūs ir netradiciniai pasirinkimai.
„Nors daugeliui raistynė ar šabakšynė atrodo kaip visiškai netinkama vieta sodybai, pavyzdžiui, medžiotojui, tai nenušlifuotas deimantas. Mes per dažnai viską matuojame stereotipais, bet iš tiesų esame labai skirtingi, tad jei vienam kažkas yra didžiausias minusas, kitam – didelis pliusas“, – sako pašnekovas.
Žmonės, ieškantys gamtos vietelės savo hobiui, anot „Namudė“ vadovo, dažniausiai užsiima grybavimu, medžiokle, uogavimu, vaistažolių rinkimu, žvejyba.
„Kuo mažiau civilizacijos paliesta vieta, tuo ji tinkamesnė tokiai veiklai. Į šį sodybų segmentą patenka tradicininiais regioniniai parkai arba pasieniuose esančios teritorijos, kurios pasižymi mažu gyventojų tankumu, todėl gali pasigirti didele gamtos gėrybių gausa“, – tikina vyras.
Į kaimą keliasi net ir gyvenimui
Dar viena tendencija, kurią pastebi A. Boguševičius, tai po truputį augantis Lietuvių noras gyvenimą kurti Lietuvos kaimuose.
„Jei iki šiol kalbėjome apie sodybas, kurias žmonės renkasi sezoninėms pramogoms ar darbui, tai egzistuoja ir toks pirkėjų segmentas, kuris ieško sodybų gyvenimui. Šiuo atveju taip pat reikalinga vieta netoli kažkokios didesnės gyvenvietės, kad būtų patogu pasiekti rajono centrus, mokyklą, parduotuvę, gydymo įstaigą ir pan. Tiek jaunos šeimos, tiek vyresnio amžiaus žmonės renkasi tokias vietas“, – tikina vyras.
Pasak „Namudė“ vadovo, daug kam gali pasirodyti, kad įsirengti ar įsigyti gyvenamą vietą kaime yra pigiau nei didmiestyje, tačiau tai nėra visiška tiesa.
„Norint įsirengti visus patogumus, t.y., šildymą, vandentiekį ir pan., ar statyti namą, dažniausiai reikalingi meistrai, o kuo toliau nuo didmiesčio – tuo sudėtingiau juos rasti, didėja transportavimo kaštai ir t.t. Tad naratyvas, kad kaime „gerai ir pigiai“ jau nyksta“, - sako A. Boguševičius.
Visgi, ieškantiems vietos naujai gyvenimo pradžiai, pasak pašnekovo, „Namudė“ gali pasiūlyti sodybas nuo 25 tūkst. eurų. Pasižvalgyti po sodybas ir rasti sau tinkamiausią pašnekovas kviečia čia
Užsakymo nr.: PT_84732559