Svarbu įvertinti poreikius ir norus
Karantinas parodė, kad keli mėnesiai, praleisti bute, gali virsti iššūkiu visai šeimai. Kita vertus, daugelis suprato, kad dirbti galime visur, o sėdėjimas biuruose reikalingas labiau socialinių ryšių palaikymui, o ne darbo našumui didinti. Daugelis ne tik pradėjo svajoti, tačiau ir įgyvendinti nuotolio darbo viziją, būnant kažkur miškuose, sodyboje. Tai, pasak NT ekspertų, paskatino ir sodybų renesansą.
Visgi, labai svarbu, kad tiek, kurie ieško savo svajonių sodybos, pirmiausia įsivertintų, kam ta sodyba reikalinga. Ar investicijai, ar gyvenimui?
„Svarbu turėti tikslą. Kitaip tariant, žinoti, kam ta sodyba bus naudojama. Taip pat – kiek pinigų tam žmogus pasiruošęs skirti. Kitas svarbus kriterijus – rajonas. Jei norite gražios vietos, tačiau suprantate, kad prestižiniuose Trakų, Molėtų rajonuose neįpirksite, gali žvalgytis kitur, pavyzdžiui: Švenčionių, Ignalinos rajonuose. Kaina čia trigubai mažesnė, o paskirtis ta pati. Galioja paprasta taisyklė: kuo arčiau Vilniaus – tuo brangiau“, – sako jau bene tris dešimtis NT sektoriuje dirbanti R. Boguševičienė.
Ne visi gali gyventi miškų glūdumoje
Daugeliui labai patrauklus variantas – NT objektai, esantys miško aikštelėse, visgi toks variantas tinka ne visiems. „Patogiausias atstumas – iki 40–50 kilometrų. Turint sodybą tokiu atstumu nuo savo darbo, įmanoma kasdien važinėti, ir tas laikas nevirs varginančiu. Jeigu žmogus ieško tikrosios ramybės, tuomet atstumą rekomenduojama didinti nuo didmiesčių. Kuo toliau nuo didžiųjų Lietuvos miestų, tuo daugiau laisvės, ramybės, lengviau pajausti tikrąją gamtos ramybę. Jei sodybą planuojate „naudoti“ savaitgaliams, joje norite kelias dienas per savaitę pasilėpti nuo civilizacijos, tai pirkite ją mažiausiai šimto kilometrų atstumu nuo savo namų“, – patirtimi dalinasi ekspertė.
Jei žmogus nevairuoja automobilio, nereikėtų rinktis labai atokios sodybos. Patariama apgalvoti visus niuansus. Juk reikės lankytis parduotuvėse, gydymo įstaigose. Vienkiemis tinka tiems, kas nebijo „užklimpusių“ kelių, tolimesnio kelio ir pan.
Visos krizės parodė, kad geriausia investicija – sodyba
Galima į sodybą žiūrėti ir kaip į investiciją. Kai kuriems žmonėms tai būdas „įdarbinti“ santaupas, juk poilsio vietą galima sėkmingai nuomoti, o, esant reikalui, ir pakankamai greitai parduoti. „Visos krizės parodė, kad geriausia kainą išsilaiko sodybos, esančios miškuose. Ne mažiau populiaru – sodybos su panoraminiu kalvų peizažu. Prie ežero – vienas populiariausių variantų. Esu atlikusi tyrimą, kuris parodė – vertės nepraranda tie nekilnojamojo turto objektai, kurie yra prie ežerų, upių, miškų apsuptyje“, – patirtimi dalinasi R. Boguševičienė.
Kokios pinigų sumos prireiks, jei svajojate apie sodybą? Pasak NT ekspertės, šioje srityje dirbančios jau kelias dešimtis metų, nuo 10 iki 30 tūkst. Tiek kainuos pats ekonomiškiausias variantas ir didelių vilčių nereikia dėti, kad sodyba bus netoli Vilniaus ar su didele ežero pakrante.
„Nuo 30 iki 50 tūkst. eurų kainuos sodyba su komunikacijomis, geru privažiavimu. Vėlgi, viskas priklauso ir nuo gamtovaizdžio, kokį turime aplink tą sklypą ar sodybą. Jei yra erdvinis peizažas – atsiveria visas ežero vaizdas, miškas, bendras įvaizdis sudaro skrydžio jausmą – tokia vieta kainuos daugiau. Kuo šių kriterijų mažiau – tuo vieta paprastesnė, todėl ir kaina mažėja. Didelės įtakos turi ir tai, koks ežero dydis, kokia jo pakrantė. Jei joje auga nendrės – tai garantija, kad pakrantė bus kieta. Jei meldai, lelijos, kiti vandens augalai – dugnas bus minkštas ar pusiau minkštas“, – pasakoja pašnekovė.
Kainos siekia ir kelis šimtus tūkstančių ar kelis milijonus eurų
Pasižvalgius po internetinius portalus, kuriuose galima rasti ne vieną sodybų pardavimo skelbimą, darosi akivaizdu, kad bene lengviausia rasti norimą NT objektą tiems, kas tam gali išleisti didelę pinigų sumą.
Apie tai pasakoja NT ekspertė: „Būna ir prestižinio tipo sklypai su sodybomis ar be jų. Kuo jie pasižymi? Pirmiausia – jie būna prie didelių vandens telkinių ir greta didžiųjų Lietuvos miestų. Kitas svarbus niuansas, keliantis turto vertę – statybų galimybė. Taigi, žemė turi būti ne ūkio paskirties, o namų ūkio. Tai garantuoja visiškai ramų, patogų poilsį. Pavyzdžiui, prie Luodžio ežero, esančio Zarasų rajone, greta nacionalinio parko, yra sklypas, kuriame stovi buvusios sodybos pamatai. Tai būsimiems jo savininkams leidžia būti ramiems, kad ant tų pamatų galės statytis naują sodybą – tokią, kokios jie norės. Aišku, tokie sklypai kainuoja 100 ir daugiau tūkstančių“.
R. Boguševičienė sako, kad rinkoje esama ir tokių sodybų, kurios kainuoja nuo 200 tūkst. iki 1,5 mln. eurų: „Visgi, tokių pardavimų rinkoje nėra daug, tai labiau reti, pavieniai atvejai, nes jų ir poreikis Lietuvoje nėra didelis. Kartais ir kainos būna neadekvačios. Mačiau ne vieną pavyzdį, kai už panašios lokacijos ir stovio sodybą vieni nori gauti 300 tūkst., o kiti ir milijoną“.
Pigi alternatyva – sodas, tačiau turi minusų
Jeigu jūs neturite pakankamai pinigų sodybai, alternatyva – sodas. „Aišku, reikia įvertinti tai, kad sodas sodui nelygu. Kartais sodyba Švenčionių ar Ignalinos rajone gali kainuoti mažiau nei sodas Vilniuje. Kita vertus, už sodą jūs tikrai nepaklosite tiek, kiek norima už sodybas populiariuose – Molėtų, Utenos – rajonuose. Sodai ypač tinka tiems, kam reikia patogaus varianto. Juk jie būna netoli miesto, žemės prie jų nedaug, tačiau tiek, kad galima kažką auginti savo vartojimo poreikiams.“
NT ekspertė pasakoja, kad šiais laikais populiaru soduose statyti gyvenamuosius namus. Juose mažiau triukšmo, taršos nei mieste. Toks variantas ypač tinka žmonėms, kurie mėgsta bendruomeniškumą, jiems ramiau, kai aplink yra kitų žmonių. Visgi, R. Boguševičienė parėžia, kad jai žodžiai „sodas“ ir „poilsis“ – nesuderinami, nes tai NT objektas tiems, kas nori ir gali nuolat darbuotis.
Daliai žmonių – pragyvenimo ir verslo šaltinis
„Pastebiu, kad atsiranda vis daugiau smulkių amatų. Žmonės nenori daug investuoti, tačiau jų tikslas, kad sodyba suteiktų papildomą pridėtinę vertę kaip pragyvenimo šaltinį – joje būtų galima kažką užsiauginti. Vieni augina daržoves, kiti – grūdus ir ekologišką duoną kepa, dar kiti – linus ir iš jų audžia drabužius, kažkas spaudžia aliejus. Pastebėjau, kad ekologinių aliejų ūkių labai padaugėjo“, – sodybų naujakurių madas pasakoja pašnekovė.
Pasak „Renatos namai“ vadovės, šiuo metu parduodami net keli dideli ūkiai, kurie gali tapti stipria paskata pradėti savo verslą: „Parduodame 300 ha žemės pieno ūkį, kuriame yra net 1000 karvių. Tai jau veikiantis, paruoštas, turintis moderniausias technologijas verslas. Jeigu žmogus turi didesnes lėšas, išmano žemės ūkį, tai puikus variantas. Taip pat šiuo metu parduodame grūdininkystės 1000 ha ūkį, kuris kainuoja 3 mln. eurų. Tai labai gera kaina, turint omenyje, kad ūkis dirbantis, nešantis pelną, tereikia pradėti jį valdyti, nereikia visko kurti nuo nulio“.
Jei sodyboje planuojate kažką auginti, NT ekspertė pataria prieš įsigyjant konkretų objektą, įvertinti jo žemės sudėtį, jos rūgštingumą: „Pavyzdžiui, viena šeima ieškojo vietos, kuri būtų tinkama auginti vynuogėms. Jie labai atidžiai aiškinosi, koks žemės rūgštingumas ar joje yra smėlio ir t.t. Juk kiek reikės investuoti, norint žemę pakeisti. Taigi, jei planuojate žemdirbyste greta sodybos, su pH matuokliu būtinai pasitikrinkite, kokia tai žemė“.
Skatina paskubėti, nes pasiūla stipriai traukiasi
Ar sodybų pasiūla padidėjo dėl to, kad žmonės suskubo jas pirkti? Visgi, R. Boguševičienė pastebi kitą tendenciją: „Nemaža dalis klientų susilaikė nuo pardavimų. Manau, kad ši tendencija išliks artimiausius dvejus–trejus metus. Ne kartą šiais mėnesiai išgirdau, kad sodybos nebepardavinėsime, tokiais laikais verčiau turėti ją sau ar vaikams. Juk sodyba žmogui – saugumo uostas. Kas bebūtų, kokios pandemijos siaustų – žmogus turi, kur pasislėpti“.
R. Boguševičienė siūlo užsukti į www.renatosnamai.lt, kur galima rasti ne vieną puikų sodybos variantą, laukiantį būsimų pirkėjų ir išsirikti savą poilsio, o gal net ir pragyvenimo šaltinio, oazę.
Užsakymo nr.: PT_84674157