Lietuviškos daržovės – lepios ir reikalauja daug dėmesio

Šeimos ekologinį ūkį turinti L. Zaborskienė teigia auginanti visą įvairovę lietuviškų daržovių – nuo salotų, ridikėlių, špinatų iki pačių įvairiausių gruntinių ir šakninių.

„Auginame didelę dalį lietuviškų daržovių – turime šparagų, brokolių, žirnių, pupelių, rabarbarų, špinatų, krapų, salotų, gražgarsčių, ridikėlių, salierų ir topinambų“,– vardija ūkininkė.
Pasak jos, lietuviškos daržovės pasižymi dideliu lepumu – visos reikalauja ypatingos priežiūros.
„Kadangi esame ekologinis ūkis, viską darome rankomis, tad, daugiausia laiko praleidžiame ravėdami. Lepiausios – brokoliai, žiediniai kopūstai, nes pastarąsias labai puola kenkėjai“, – teigia L. Zaborskienė.

Kaip teigia ūkininkė, didžiausias ekologinio ūkio iššūkis – rankinis darbas, o labai sudėtingų technologijų įsigijimui dažniausiai nelieka lėšų.

„Aišku, yra labai preciziškos technologijos, kurios tiksliai sėja ir ravi bei, teoriškai, gali būti naudojamos ekologiniuose ūkiuose, tačiau tokia įranga – labai brangi“, – apgailestauja ūkininkė.

Lietuviai renkasi tradicines daržoves

L. Zaborskienė pataria pirkėjams parduotuvėse ir turguose ieškoti skanių salotų, špinatų ir ridikėlių – šiuo metu kaip tik pastarųjų sezonas. Vis dėlto, kitų lietuvių mėgstamų daržovių dar teks palaukti.
„Daug ko dar nėra – tik šiltnamiuose pradėjo augti. Kituose ūkiuose jau yra morkų, bet dar – ne sezonas. Reikia palaukti birželio pabaigos–liepos pradžios“, – aiškina ūkininkė.

Anot jos, lietuviai ištikimi tradicinėms lietuviškoms daržovėms: morkoms, burokėliams, kopūstams, svogūnams. Vis dėlto, ryškėja ir kitų žaliųjų daržovių populiarumas – pamažu pirkėjai į savo kasdienę mitybą įtraukia ir brokolius, žiedinius kopūstus, cukinijas, salotų lapus.

Ūkininkė apgailestauja, kad nepelnytai užmirštos kai kurios mūsų senelių laikais populiarios daržovės – juodieji ridikai, pastarnokai, ropės. „Pirkėjai retai renkasi šias daržoves, nes nebežino, kur jas galima panaudoti ir kokių gerųjų savybių jos turi. O, pavyzdžiui, juodieji ridikai, yra labai aštrūs – aštresni nei įprasti, o sumaišyti su medumi tampa puikia peršalimo prevencijos priemone“, – patarimais dalijasi L. Zaborskienė.

Jos teigimu, itin universali daržovė yra ir pastarnokas – ją galima naudoti vietoj bulvių, jei norisi saldesnio skonio. Taip pat patariama ragauti ir šviežią, niekaip neapdorotą.

„Pastarnokai tinka ir į salotas, kaip garnyras. Vis dėlto, patarčiau paragauti vieną patį ir prisiminti, kodėl mūsų protėviai taip mėgo pastarnokus“, – tikina ūkininkė Laimutė Zaborskienė.

Nepelnytai užmirštos senosios daržovės – pankolis ir ropės

Tuo tarpu, didelę daržovių įvairovę auginanti ūkininkė Roma Baliutavičienė teigia, kad lietuviai nėra pratę prie dar vienos retesnės lietuviškos daržovės – pankolio.

„Pankolis – labai skani daržovė, tačiau dėl anyžinio poskonio patinka ne visiems. Pankolį deda į salotas, kepina kartu su kitomis daržovėmis. Galima valgyti ir žalią daržovę – ji sultinga, saldoka. Taip pat skanu naudoti ir troškiniams bei sriuboms“, – tikina ūkininkė.

R. Baliutavičienė priduria, kad pastarnokai sparčiai populiarėja tarp gyventojų, ypač – turinčių mažų vaikų.

„Pastarnokai – sveikesnė bulvės alternatyva, nes turi gerokai mažiau krakmolo. Iš pastarnokų gaunasi labai skani piure. Be to, supjausčius juos juostelėmis, pabarsčius prieskoniais, apliejus aliejumi ir iškepus orkaitėje gaunasi labai skanus garnyras prie mėsos patiekalų“, – patarimais dalijasi daržovių augintoja.

Ūkininkė antrina, kad lietuviams labiausiai patinka tradicinės daržovės – agurkai, pomidorai, kopūstai. Vis dėlto, ji pastebi, kad pirkėjai ima pratintis ir prie kitokių daržovių.

„Labai išpopuliarėjo cukinijos, lapiniai kopūstai, pamažu savo auditoriją atranda ir ropės. Pastarosios primena ridikėlius – skanu valgyti šviežias, turi truputį aštrumo. Žmonės pamažu pratinasi prie naujovių – dar vis atsargiai žiūri į baklažanus, tačiau, tikėtina, ateis ir jų laikas“, – tikina Roma Baliutavičienė.

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, kartu su Žemės ūkio ministerija administruoja bei vykdo Europos Sąjungos ugdymo įstaigoms skirtą „Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose“ programą, kuriai įgyvendinti teikiama Europos Sąjungos finansinė parama. Tyrimai rodo, kad sveikatai palankios mitybos įpročiai susiformuoja vaikystėje, todėl būtent Programoje dalyvaujančių mokyklų bei darželių ikimokyklinio amžiaus vaikams bei pradinių klasių mokiniams nemokamai tiekiami vaisiai ir daržovės bei pieno gaminiai. Svarbiausia, kad programoje keliami griežti reikalavimai. Tiekiami produktai turi būti ekologiški, lietuviški, nacionalinės kokybės. Daugiau apie programą skaitykite čia ir čia.