Sutrikdžius biologinę pusiausvyrą, vyksta negatyvūs ekologiškai subalansuotos dirvožemio biotos ir biocheminių procesų pokyčiai, sąlygojantys dirvožemio organinės dalies mineralizacijos intensyvumą ir humuso skaidymą. Egzistuoja glaudus dirvožemio fermentų sacharazės, ureazės ir dehidrogenazių aktyvumo ryšys su žemės ūkio augalų produktyvumu. Monokultūriniai augalai lėtina augalinių liekanų mineralizaciją dirvožemyje, daugėja grybų ir patogeninių mikroorganizmų. Dirvožemio toksiškumo rodikliu siūloma laikyti fermentų aktyvumo mažėjimą.
Kalbant apie humuso sintezės aktyvumą dirvožemyje, organinių medžiagų, makro ir mikroelementų rezervus, pirmiausiai išryškinama augalinių liekanų svarba. Tikriausiai neverta priminti, kad parduoti šiaudus – neracionalu, nes negrįžtamai prarandamas organinis azotas, neturėdami maisto žūsta arba nusilpsta naudingieji dirvožemio mikroorganizmai. Mums reikalinga stabili dirvožemio biologinė sistema, o biologinės sistemos stabilumas didėja, didėjant jos įvairovei: sudėtingesnė ir įvairesnė biosistema adaptuojasi daug greičiau negu skurdi. Didelė dirvožemio mikrobiologinė įvairovė atlieka daugybę skirtingų vaidmenų dirvožemyje. Augalinių liekanų įterpimas – didelis organinių medžiagų rezervas, duodantis energijos ir maisto dirvožemio „biogamykloms“.
Naudojant tik mineralines trąšas be dirvožemio mikroorganizmų, biocheminiai procesai dirvožemyje bus labai ribojami. Šiauduose vidutiniškai yra apie 0,5 proc. azoto, 0,25 proc. fosforo, 0,8 proc. kalio, 35 – 40 proc. organinės anglies. Mokslininkai teigia, kad su augalinėmis liekanomis į dirvožemį sugrįžta vidutiniškai 20 – 40 proc. svarbiausių mitybos elementų. Kartu su makroelementais šiauduose randami mikroelementai, boras, varis, manganas, cinkas, molibdenas, kobaltas, titanas ir kt. Šiaudams mineralizuojantis, visi šie elementai patenka į dirvožemį ir, svarbiausia, – augalams prieinamoje formoje. Tačiau dėl specifinio azoto ir anglies santykio, šiaudų mineralizacija dirvožemyje ir maisto medžiagų atpalaidavimas vyksta labai lėtai, vidutiniškai procesas užtrunka apie 2 metus. Mikroorganizmai naudoja anglies junginius energijai ir mitybai, o azotas būtinas baltymų ir fermentų sintezei. Pasisavindami vieną dalį azoto mikroorganizmai vidutiniškai sunaudoja aštuonias dalis anglies. Tačiau tik trečdalį pasisavintos anglies mikroorganizmai panaudoja savo reikmėms, likusi dalis išskiriama CO2 pavidalu.
Šiauduose C:N santykis būna 80 – 100 : 1, tuo tarpu mėšle – 25 : 1. Esant tokiam santykiui, šiaudai greitai mineralizuojasi, susidaro puikios sąlygos augalų mitybai. Šiaudus paprasčiausiai įterpus ar palikus lauke, jie vidutiniškai iš dirvožemio paims apie 50 kg/ha azoto iš dirvožemio, mikroorganizmai, dalyvaujantys šiaudų mineralizacijos procese, paprasčiausiai azotą „nugvelbs“ iš augalų. Dėl to būna atvejų, kai pasėti augalai dėl šios priežasties skursta. Dažnai rekomenduojama šiaudų mineralizacijos paspartinimui naudoti azoto trąšas, ūkininkai išberia salietrą, o tai – pati neefektyviausia rekomendacija. Amonio salietros mineralizacijos koeficientas – pats žemiausias, nes neturi tiesioginio kontakto su šiaudais, o kartais prisideda ir drėgmės deficitas. Skystų trąšų efektyvumas geresnis, bet neišvengiama didelių nuostolių, nes azotas išgaruoja kartu su drėgme.
Norint išspręsti šiaudų mineralizacijos klausimus, t.y. paspartinti mineralizacijos procesus, rekomenduojama naudoti specializuotus biologinius preparatus, vienas iš efektyviausių šiuo metu esančių rinkoje preparatų yra Ruinex. Tai unikalus mikroorganizmų derinys. Apdoroti su Ruinex šiaudai per kelias savaites pradeda mineralizuotis. Ruinex galima derinti su kitais biologiniais preparatais: Azofix, Bactoforce, huminėmis rūgštimis (Bacto C), kai kuriais atvejais rekomenduojama naudoti su nedideliu kiekiu KAS. Taip pat galima derinti su Fosfix, nes azotobakterių vystymuisi reikalingas fosforas.
Tirpalas, išpurkštas ant šiaudų, tolygiai pasiskleidžia šiaudų paviršiuje. Organinės rūgštys suminkština epidermį, tuo pačiu palengvina mikroorganizmams prieigą prie celiuliozės. Panaudojus Ruinex dirvožemio „biogamykla“ gauna energijos ir būtinų mitybos elementų. Augalinių liekanų mineralizacija vidutiniškai užtrunka 6 mėnesius. Jau pirmais metais kultūriniai augalai iš augalinių liekanų gali panaudoti apie 20 proc. azoto, 25 proc. fosforo, 30 – 40 proc. kalio.
Mums labai svarbūs dirvožemio savybių pokyčiai. Pakitęs dirvožemio poringumas ir organinės medžiagos būvis gali būti geriausi dirvožemio gerėjimo rodikliai, didėjančios sąveikos su dirvožemio mikroorganizmais dėka. Naudojant mikrobiologinius preparatus, galima įžvelgti keletą reiškinių, neutralizuojančių nepalankias dirvožemio savybes. Jie atsiranda dėl teigiamos mikroorganizmų įtakos maisto medžiagų judėjimui ir koncentracijai viršutiniame dirvožemio sluoksnyje arba, kitaip tariant, gyvajame dirvožemyje.
Dirvožemio mikroorganizmai prisideda prie gausesnio augalų aprūpinimo maisto medžiagomis, kai jų trūksta, o ne kai jų pakanka. Reikia prisiminti, kad keičiantis organinės ir mineralinės medžiagos kiekiui, keičiasi ir mikroorganizmų kiekis bei rūšinė sudėtis. Naujas požiūris į aplinką ir dirvožemį turi prasidėti su Ruinex, tai geriausia proga pradėti keisti dirvožemio savybes.
Užsakymo nr.: PT_84465037