Istoriniai šaltiniai rodo, kad Šiauliuose pradėjusi veiklą „Gubernija“ nesyk vienijo savo miestą ir tautą vis primindama, kokią galią turi susitelkimas – juk palaikant vieni kitus atsitiesti lengviausia. Metraščiuose apstu įvykių, kurie „Gubernijai“ atnešė kardinalius pokyčius, taip pat formavo vertybes, kuriomis darykla vadovaujasi iki šių dienų.

Rūsiuose – lietuviška spauda

Atsiradusi kaip dvaro bravoras, buvusi karališkojo stalo dalis, darykla 1795 metais atiteko grafams Zubovams, kurie netrukus ėmėsi reformų. Jau 1799 metais įvyko pirmoji ženkli jos rekonstrukcija – tai liudija daryklos pamate išlikęs akmuo su šia data. Ji buvo modernizuota ir išplėsta, o specialiai iš Čekijos atvykęs ir ne vienerius metus Lietuvoje gyvenęs aludaris Jurgis Trzeščikas suteikė nemažai praktinių patarimų.

1867-aisiais prasidėjo naujas „Gubernijos“ veiklos etapas. Tų pačių Zubovų šeima įsteigė akcinį bravorą „Gubernija“, kur naudotas rankų darbas ir Lietuvoje cariniais laikais paplitęs matavimo vienetas – kibiras, sudaręs 12,3 litro. Tuo laikmečiu darykla sparčiai augo, plėtėsi jos patalpos, o 1890-aisiais joje pirmą kartą įmontuota 12 arklio jėgų garo mašina.

Gubernija

Paradoksalu, bet atėjūnai Zubovai tapo Lietuvos ir Šiaulių patriotais, o spaudos draudimo laikotarpiu su savininkų žinia ir pritarimu „Gubernijos“ bravoras Šiauliuose tapo lietuvybės centru. Šiaulių knygnešiai bravorą laikė ypač saugia vieta, todėl jo rūsiuose, išlikusiuose iki šių dienų, slėpė valdžios draudžiamą platinti lietuvišką spaudą. Darykloje vykdavo ir slapti lietuvių intelektualų susirinkimai.

Jau tada darykloje ruseno „Savi už savus“ dvasia, jau tada įsitikinta, jog siekiant įveikti kylančius iššūkius, svarbu susiburti ir išlikti vieningiems. Taigi „Gubernija“ buvo ne tik regione vertinamų gėrimų gamintoja, bet ir drąsos, kovos, lietuviškumo simbolis.

Tarp steigėjų – žinomi lietuviai

Įsisiūbuojant Pirmajam pasauliniam karui darykla patyrė plėšimų, o galiausiai okupacinė vokiečių valdžia įmonės pastatus pavertė vaisių ir daržovių sandėliais.

Visgi ir šios negandos nepalaužė Šiaulių krašto aludarių, kurie „Guberniją“ atgaivino jau 1922 metais. Būtent tada buvo įkurta akcinė alaus bravoro bendrovė „Gubernija“, tarp kurios steigėjų buvo ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jokūbas Šernas, pirmąjį lietuvišką banką suorganizavęs finansininkas Adomas Prūsas, taip pat pirmasis nepriklausomos Lietuvos finansų, susisiekimo bei prekybos ir pramonės ministras Martynas Yčas.

Jau tais pačiais metais „Gubernijoje“ pradėti statyti nauji įrengimai, perstatytas ir išplėstas darbuotojų ir administracijos pastatas, sandėliai. Visi atnaujinimai truko bemaž metus. Investicijos, atnaujinimai ir darbuotojų entuziazmas davė aiškius rezultatus: per septynetą metų gamyba išaugo trigubai ir 1930 metais jau siekė 1,5 mln. litrų per metus.

Gubernija

Atlaikė ir liepsnas, ir karą

Nors darbas virė, buvo kita problema: dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos ir užsivėrusių rinkų, produkcijos realizacija sekėsi sunkiai. Todėl 1935 m. Šiauliuose esančią įmonę perėmė valstybė – Lietuvos bankas. Atrodė, kad reikalai taisosi.

Visgi sekantį penkmetį galima vadinti bene sunkiausiu daryklos istorijoje. Pirmoji nesėkmė užklupo 1937 m. rugsėjo 2-osios naktį: bravore kilo gaisras, sudegė stogas ir kai kurios sienos bei dalis įrenginių. Nepaisant didžiulių sugadinimų ir nuostolių, darbuotojai nepasidavė ir toliau dirbo, gamybos procesas nebuvo sustabdytas.

Kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, Lietuvos valstybė buvo okupuota, darykla – sugriauta ir sudeginta. 1944-ųjų rugsėjį, jau nacionalizuota ir valdoma Sovietų Sąjungos, įmonė vėl pradėjo veikti. Pirmaisiais mėnesiais sąlygos buvo itin sudėtingos – patalpos neturėjo stogo, tad lyjant ir pučiant žvarbiam rudeniniam vėjui žmonėms teko dirbti po atviru dangumi.

Gubernija

Iki žiemos stogas buvo uždengtas. Ir vėliau remontai tęsėsi, „Gubernijoje“ buvo diegiamos techninės naujovės, tobulinami įrengimai, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1996 m. įmonė buvo privatizuota. Per kelerius metus senosios daryklos teritorijoje buvo pastatyta nauja, moderni gamykla.

Naujas etapas

2018 metais, kai „Gubernijos“ valdymą perėmė AB „MV GROUP Production“, darykla atvertė ir naują savo istorijos puslapį. Be „Gubernijos“ modernizacijos, kuriai jau skirta daugiau nei 2,5 mln. eurų, darbo vietų plėtros ir investicijų į darbuotojų tobulėjimą, „Gubernija“ pristatė naujus produktus. Tarp jų – šviesi, kvietinė „Gubernijos“ duonos gira ir nealkoholinis alus.

Tradicijos tęsiamos ne tik siekiant aukščiausios kokybės, bet ir rūpinantis savo gimtuoju kraštu bei telkiant tautą atėjus sunkiai akimirkai. Puoselėdama savo vertybes ir rodydama pavyzdį, šaliai susidūrus su ekonominės krizės užuomazgomis gegužės mėnesį „Gubernija“ iniciavo nacionalinį judėjimą „Savi už savus“.

Gubernija

Judėjimo „Savi už savus“ tikslas – paskatinti šalies gyventojus rinktis vietinių smulkių ir vidutinių verslų paslaugomis ar įsigyti jų produkcijos, taip auginant bendrą vartojimą šalyje, saugant darbo vietas ir stabdant ekonominį nuosmukį. Be to, inicijuodama „Savi už savus“, „Gubernija“ įsipareigojo finansuoti dalies nuo krizės kenčiančių smulkių ir vidutinių verslų Šiauliuose reklamos išlaidas, taip kurdama „Gubernija“ realų poveikį skatinant vartojimą ir mažinant krizės padarinius Šiaulių regione.

Tikimasi, kad su atsinaujinimu ir išleidžiamomis produktinėmis naujienomis investicijos į „Guberniją“ netruks atsipirkti, o inicijuotas judėjimas „Savi už savus“ įrodys, kad vietinis verslas ir gyventojai sudaro stiprią bendruomenę, kuri gali atremti bet kokius iššūkius.

Užsakymo nr.: PT_84439049