Pritaikė ir realius atvejus

Šį žaidimą iniciavo naujienų portalo „Delfi“ iniciatyvos „Demaskuok.lt“ analitikai – jie vadovavosi socialinės psichologijos teorija, teigiančia, kad nuo neigiamo dezinformacijos poveikio galima pasiskiepyti – žmogui parodžius, kaip veikia grubi, akivaizdi dezinformaciją, jis vėliau atpažins gerokai subtilesnę.

Šis žaidimas sukurtas olandų įmonės „DROG“ kartu su Kembridžo universitetu – jų tyrimai rodo, kad „Bad News“ pažaidus vos per 15-ą minučių, gerokai padidinamas žmogaus atsparumas dezinformacijai.

Žaidime mokoma šešių, dažniausiai naudojamų, dezinformacijos technikų, tokių kaip apsimetimas kitu asmeniu, emocija, supriešinimas, konspiracija, diskreditavimas ir trolinimas. Šių technikų žaidėjas mokosi pats tapdamas dezinformatoriumi – norint parodyti, kaip lengva paskleisti netikrą naujieną, kad ir kokia ji atrodytų juokinga ar net – absurdiška. „Bad News“ paremtas tikrais dezinformacijos atvejais, pastebėtais Lietuvos viešojoje erdvėje.

Šiandien „Demaskuok.lt“ analitikas Algirdas Kazlauskas sutiko pasidalinti ir daugiau aptiktos propagandos atvejų bei papasakoti, kaip jie buvo atrenkami žaidimui.

Algirdas Kazlauskas (M. Mikulėno nuotr.)

„Viena iš mokomų dezinformacijos technikų – apsimetimas kitu. Žaidime taikomas toks būdas – pavyzdžiui, šiek tiek pakeista viena raidė Twitterio profilio pavadinime. Tai – paprastas, bet efektyvus būdas. Ypač, kai tavo tikslinė auditorija – žmonės, kurie vertina dalykus, vadovaudamiesi emocijomis. Žaidime mes siūlome apsimesti šalies prezidentu, kuris iš Gitano tapo Gitaru Nausėda. Reali istorija buvo tokia – praeitą rudenį Facebook sraute pamačiau žinią, kad mūsų prezidentas paprašė, jog JAV iš Turkijos į Lietuvą perkeltų branduolinį ginklą ir įsteigtų nuolatinę bent 500 karių bazę. Akimirką apsidžiaugiau, bet, kone iškart, ėmė kirbėti mintis, kad tai – per gerai, kad būtų tiesa. Pasirodo, buvo nulaužtas „Kas vyksta Kaune“ portalas, o jame patalpinta ši melaginga žinutė. Vis tik, nusprendėme, kad žaidimui reikia įžūlesnio melo – pavyzdžiui, kad Nausėda nusprendė perkrauti santykius su Maskva. Juk prezidentas naujas – negali visai atmesti tokios galimybės? Tokia žinia turi kreditabilumo kažkur giliai pasąmonėje. Būtent to ir siekia dezinformatoriai – net jei žinia įžūliai melaginga, ji turi būti bent šiek tiek tikroviška“, – pasakoja jis.

Kita populiari dezinformatorių technika – supriešinimas. Pasak A. Kazlausko, žaidimas yra pritaikytas anglakalbėms visuomenėms, kur žmonės paprastai susipriešinę pagal politinės kairės–dešinės skirtį. Bene kiekviename skandale kairieji ir dešinieji palaiko priešingas puses. Tai ypač ryšku šiandien demokratų ir respublikonų tarpusavio kovose JAV.

„Kartais sunku suvokti jų susipriešinimą, nes Lietuvoje to tiesiog nėra. Todėl adaptuodami žaidimą Lietuvai, turėjome kūrybingai pažiūrėti į situaciją. Vienam žaidimo scenarijui pritaikėme ne melagingą žinutę, o tikrą „Grigeo“ aplinkos taršos skandalą. Kitam scenarijui bandėme panaudoti labiau teorinę nei praktinę priešpriešą tarp visokių žaliųjų, pacifizmo aktyvistų bei žmonių, kurie šalies saugumą ir NATO laiko prioritetu. Tai buvo žinia, kad per NATO pratybas į Nerį nukrito sviediniai su nusodrintu uranu“, – apie dezinformacijos atrinkimo žaidimui procesą kalba analitikas.

Žaidimas parodo, kaip lengva mumis manipuliuoti

Žaidėjas turi įsijausti į interneto trolio vaidmenį, tad, jam tenka priimti ir daug neetiškų sprendimų, siekiant padidinti populiarumą bei sekėjų skaičių.

Vis dėlto, Kembridžo universiteto tyrimo rezultatai rodo, kad supažindinus žmones su šiomis technikomis, jie lengviau identifikuoja melagingą informaciją. Pažaidus vos penkiolikos minučių trukmės žaidimą, 21 proc. sumažėjo žaidėjų patiklumas dezinformacijai, jiems buvo lengviau atskirti tikras naujienas nuo netikrų.

„Bad News“ sulaukė jau nemažai žaidėjų susidomėjimo – jį spėjo sužaisti daugiau nei 13 tūkst. žmonių. Jį išbandė ir garsus Lietuvos žurnalistas Orijus Gasanovas. Jis džiaugėsi, kad atsirado edukacinė priemonė, iš kurios žmonės gali mokytis apie dezinformacijos grėsmę. Žurnalisto teigimu, šis žaidimas – puikus būdas paaiškinti gyventojams, kaip kartais paprasta jais manipuliuoti.

„Šis žaidimas tikrai gali padėti. Be abejo, tikrai atsiras žmonių, kurie pasakys, kad „Bad News“ jus užhipnotizuos, padarys kažką blogo, išsiurbs informaciją iš jūsų kompiuterio, pavogs jūsų duomenis, vos tik sužaisite. Bus ir tokių, kurie jais patikės. Visgi, jeigu šį žaidimą išbandys daugiau gyventojų, o kiekvienoje šeimoje atsiras bent po vieną žmogų, kuris supras, kad labai lengva per naujienas apgauti visuomenę, jog netikros naujienos – visur, nauda bus didžiulė. Šiame žaidime viskas paprastai paaiškinta ir iliustruota, kaip lengvai galima mus apgauti bei manipuliuoti“, – mintimis apie žaidimą dalijosi O. Gasanovas.

„Bad News“ populiariausias tarp 25–34 metų asmenų, nemažai sužaidė ir esantys 35–44 amžiaus grupėje. Mažiausiai išdrįsusių išbandyti, vyresni nei 65-erių. Žaidimu kiek labiau domėjosi moterys nei vyrai, o daugiausia žaidėjų buvo iš Lietuvos.

Žaidimą galite išbandyti čia: http://getbadnews.delfi.lt/.