Svarbus indėlis mažinant CO2

Atsinaujinantys energijos ištekliai yra vieni iš pagrindinių ginklų kovojant su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, nes šie šaltiniai gamina energiją neteršdami gamtos ir į aplinką neišskiria šiltnamio efektą sukeliančio anglies dvideginio bei kitų dujų.

Remiantis Europos Komisijos duomenimis, pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. šilumos energijos ir sudaro kažkur 36 proc. visų anglies dvideginio emisijų Europos Sąjungoje. Dėl to vienas efektyviausių būdų mažinti šių dujų išmetimą – didinti pastatų energinį efektyvumą ir panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.

„Kalbant apie alternatyvios energijos priemonių plėtojimą daugiabučiuose, svarbu atkreipti dėmesį, jog vis didesnė gyventojų dalis suvokia, kad alternatyvių energijos šaltinių panaudojimas ne tik mažina sąskaitas už šilumą, bet yra svarus indėlis kovoje klimato kaita“, – pabrėžia V. Serbenta.

BETA duomenimis, Lietuvoje atnaujintų daugiabučių sutaupytos šiluminės energijos kiekis kasmet jau sudaro apie 656 GWh, tai yra daugiau nei 152 tūkstančiai tonų CO2. Vis dėlto svarbu nesustoti ir toliau į senų daugiabučių modernizaciją žiūrėti plačiau, naudojant tvarias medžiagas ir galvojant apie ilgalaikes pasekmes gamtai.

Energijos taupymo priemonių populiarumas auga

„Agentūros atliekamų visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, daugiabučių namų gyventojų susidomėjimas inovatyviomis energijos taupymo priemonėmis kasmet auga: remiantis naujausių tyrimų rezultatais, net 64 proc. renovuotinų daugiabučių gyventojų savo name norėtų įsidiegti tokio tipo priemones. Tad šis kvietimas – tai dar vienas svarbus žingsnis skatinant alternatyvios energijos šaltinių panaudojimą šalies daugiabučiuose“, – sako Valius Serbenta, BETA direktorius.

Augantį gyventojų susidomėjimą taip pat gali paskatinti ilgalaikė tokių energinio efektyvumo priemonių nauda, kuri atperka pirmines investicijas. Svarus ir valstybės indėlis: pagal šį kvietimą planuojantiems diegti atsinaujinančios energijos priemones, numatyta 30 proc. valstybės parama Klimato kaitos programos lėšomis. Teikiantys paraiškas turi žinoti, kad jų gyvenamieji daugiabučiai negali būti prijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, arba yra gavę savivaldybės pritarimą, pagrindžiantį, jog atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas daugiabutyje neprieštarauja savivaldybės šilumos ūkio specialiajam planui.

Remiantis kvietime numatytomis sąlygomis, kompensacinė išmoka teikiama tiems paramos gavėjams, kurie jau įgyvendino daugiabučio namo atnaujinimo projektą ir pasiekė ne mažesnį kaip 40 proc. skaičiuojamosios energijos sutaupymą bei ne žemesnę kaip C energinio naudingumo klasę. Taip pat į valstybės paramą gali pretenduoti ir šiuo metu įgyvendinami projektai, planuojantys pasiekti ne mažesnį kaip 40 proc. skaičiuojamosios energijos sutaupymą bei ne žemesnę kaip C energinio naudingumo klasę. Išimtis taikoma tik tiems pastatams, kuriems LR Statybų įstatymu nenustatomi minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai.

Platus energinio efektyvumo priemonių spektras

Remiantis šiuo kvietimu, valstybės parama numatoma šilumos ir karšto vandens, elektros gamybos įrenginių iš atsinaujinančių išteklių – saulės, vėjo, vandens, geotermijos, aerotermijos, vandenilio ar kt. – diegimui. Taip pat paramą gali gauti daugiabučių gyventojai, kurie planuoja įsidiegti alternatyvios šiluminės ar elektros energijos apsirūpinimo priemones, pavyzdžiui, biokuro katilus ir pan.

Paraiškas valstybės paramai gauti gali teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, asmenys, teikiantys daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.

Nuo mažosios renovacijos prie didžiosios

Taip pat šiuo metu BETA priima paraiškas mažajai renovacijai – daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui, kuriam taip pat numatyta 30 proc. valstybės parama.

„Šildymo sistemos modernizavimas yra neišvengiamas žingsnis visuose senos statybos daugiabučiuose. Itin svarbu, jog vykdant mažąją renovaciją, daugiabučių gyventojai gali įsirengti ir individualias šilumos reguliavimo sistemas, kurios leidžia šilumą vartoti pagal savo poreikius ir taip pasiekti dar didesnius sutaupymus“, – sako V. Serbenta.

Gyventojai, siekiantys gauti valstybės paramą, gali keisti elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus šilumos punktus ar atnaujinti senus susidėvėjusius automatinius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje.

Taip pat valstybės parama bus skiriama ir tokioms papildomoms priemonėms kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt.

„Mažosios renovacijos projektas yra kur kas pigesnis nei viso namo atnaujinimas, todėl gali būti patrauklus didžiajai daliai daugiabučių gyventojų. Taip pat galima pastebėti, kad mažoji renovacija skatina ir didžiosios daugiabučių renovacijos mastus: sėkmingai įgyvendinus mažą projektą, neretai kyla noras atnaujinti ir visą namą“, – pastebi V. Serbenta.

Paraiškos priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose iki 2020 m. gruodžio 31 d. arba iki tol, kol nebus viršyta šiai priemonei numatyta lėšų suma, o paraiškas mažajai renovacijai galima teikti iki š. m. liepos 1 d. visuose BETA regioniniuose padaliniuose. Daugiau informacijos apie šio kvietimo sąlygas – www.betalt.lt