Nors atrodo, kad netikras naujienas atsekti lengva, „Delfi“ iniciatyvos „Demaskuok.lt“ analitikai pasiruošę tai paneigti – ištyrus vos 12 vaizdo įrašų, kuriuose skelbiamos sąmokslo teorijos, užfiksuota beveik 200 melagingų teiginių. Vaizdo įrašus peržiūrėjo tiek žmonių, kiek jų turi didžiausi Lietuvos miestai – apie 1,2 mln. Peržiūros – peržiūromis, tačiau melagingų vaizdo įrašų ar publikacijų pasekmės verčia susimąstyti. Juk vien peticijas prieš 5G ryšį pasirašė apie 25 tūkst. lietuvių.
Įvairios socialinių tinklų platformos – puiki terpė netikroms naujienoms plisti. Vos per kelias minutes sąmokslo teoriją, šmeižtą, sufabrikuotą paveikslėlį galima paskleisti tūkstančiams ar net milijonams žmonių. Norėdami išmokyti gyventojus geriau atpažinti dezinformaciją ir su ja kovoti, „Demaskuok.lt“ analitikai pristatė žaidimą „Get Bad News“ lietuvių kalba. Įrodyta, kad šis, olandų įmonės „DROG“ kartu su Kembridžo universitetu sukurtas, žaidimas vos per 15-ą minučių gerokai padidina atsparumą dezinformacijai.
Juokinga, kol nepasidaro baisu
Šį žaidimą spėjo išbandyti ir garsus žurnalistas Orijus Gasanovas – juk ne paslaptis, kad būtent į viešosios informacijos rengėjus būna nutaikytos aršios, sąmokslo teorijomis tikinčių, žmonių replikos.
„Manau, kad žaidimo nauda – tikrai didelė. Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje žmonėms sunku atskirti melagingas naujienas. Tai pasidaro akivaizdu, kai pradeda plisti visiškai absurdiški pranešimai. Pavyzdžiui – netikra informacija apie žinomus žmones, kurie, neva, labai greitai užsidirbo tūkstančius eurų, prisipirko automobilių ir panašiai. Akivaizdu, kad tai visiška nesąmonė, tačiau keisčiausia yra tai, jog daugybė žmonių tuo ir patikėjo, ir piktinosi“, – sako O. Gasanovas.
Kurti dezinformaciją - labai lengva. Pamėgink pats!
https://getbadnews.delfi.lt
Jis pabrėžia, kad puikus laikas netikroms naujienoms tapo ir pasaulinė pandemija, kurios metu pasklido absurdiškiausių žinių.
„Kol visi sėdėjome užsidarę namuose, mane irgi labai dažnai žymėdavo prie visokių nesąmoningų, keistų naujienų apie žurnalistus, kurie, neva, meluoja, kad koronavirusas egzistuoja. Mane pažymėdavo ir reikėdavo pakomentuoti, kodėl žiniasklaida yra bloga, kodėl meluoja, kad liga egzistuoja. Iš pradžių tai gali pasirodyti juokinga. Visgi, kai suvoki, kad tie žmonės nusiteikia rimčiau, daro kažkokius perversmus, įkūrinėja neaiškias „Facebook“ grupes, pradedi jausti pavojų“, – savo asmenine patirtimi dalijasi garsus žurnalistas.
Išbandęs šį žaidimą, O. Gasanovas džiaugėsi, kad atsiranda tokių priemonių žmonėms mokyti. Pasak jo, tai – puikus būdas gyventojams paaiškinti, kaip kartais paprasta jais manipuliuoti.
„Šis žaidimas tikrai gali padėti. Be abejo, tikrai atsiras žmonių, kurie pasakys, kad „Get Bad News“ jus užhipnotizuos, padarys kažką blogo, išsiurbs informaciją iš jūsų kompiuterio, pavogs jūsų duomenis, vos tik sužaisite. Bus ir tokių, kurie jais patikės. Visgi, jeigu šį žaidimą išbandys daugiau gyventojų, o kiekvienoje šeimoje atsiras bent po vieną žmogų, kuris supras, kad labai lengva per naujienas apgauti visuomenę, jog netikros naujienos – visur, nauda bus didžiulė.
Šiandien daugelis yra girdėję, kad Donaldas Trumpas dažnai naudoja frazę „fake news“, tačiau jeigu nuvažiuotume į Lietuvos kaimą ir paklaustume, kas tai yra – vietiniai, greičiausiai, neatsakytų. O šiame žaidime viskas paprastai paaiškinta ir iliustruota, kaip lengvai galima mus apgauti bei manipuliuoti“, – aiškina O. Gasanovas.
Žaidimai – puiki priemonė mokyti vaikus
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas taip pat pritaria, kad šis žaidimas gali padėti šviesti visuomenę. Tai itin aktualu jaunajai kartai, kuri daugelį dalykų – anglų kalbą, istoriją ar net matematiką – šiandien išmoksta būtent virtualioje erdvėje, iš pirmo žvilgsnio – paprasčiausiai žaisdami. Jis neslepia, kad „Get Bad News“ formatą būtų galima integruoti ir į formalųjį ugdymą.
„Svarbiausia, kad mokiniams būtų diegiamas kritinis mąstymas ir
faktų tikrinimo įgūdžiai. Džiugu, kad ne tik galvojame, jog dezinformacijos ir netikrų
naujienų tema reikia kalbėti mokyklose, bet ir turime jau sukurtą
žaidimą. Šiemet mūsų pristatytoje švietimo vizijoje vienas iš keliamų
tikslų 2025-iesiems m. yra tas, kad mokiniai gautų daugiau praktinių žinių, o mokytojams tam būtų sudarytos sąlygos ir suteikiami reikiami įrankiai. Žaidimai – patraukli ir lengvai
integruojama priemonė mokymo procese, kuri tiktų tiek istorijos, tiek
informacinių technologijų pamokoms“, – sako E. Milešinas.
Jis priduria, kad Lietuvos mokiniai – labai imlūs informacinėms technologijoms, o žaidimai yra puiki priemonė mokyti ir kalbėti apie rimtus dalykus.
„Norime to ar nenorime, tačiau vaikai daug laiko praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus. Turime pasirūpinti, kad juos pasiektų kuo daugiau prasmingo ir naudingo turinio“, – įsitikinęs Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas.
Kurti dezinformaciją - labai lengva. Pamėgink pats!
https://getbadnews.delfi.lt
***
Žaidimas sužaistas jau daugiau nei 4,5 tūkst. kartų ir kasdien šis skaičius vis auga.
„Demaskuok.lt“ pristatytame žaidime piliečiai mokomi šešių, dažnai naudojamų, dezinformacijos technikų, tokių kaip apsimetimas kitu asmeniu, emocija, supriešinimas, konspiracija, diskreditavimas ir trolinimas.
Šis žaidimas įdomus tuo, kad žaidžiantysis nėra herojus – viskas vyksta iš trolio perspektyvos. Todėl tenka priimti daug neetiškų sprendimų, siekiant padidinti savo populiarumą ir sekėjų skaičių.
Kembridžo tyrimo rezultatai rodo, kad supažindinus žmones su šiomis technikomis, jie lengviau atpažįsta melagingą informaciją. Pažaidus vos penkiolikos minučių trukmės žaidimą, 21 proc. sumažėjo žaidėjų patiklumas dezinformacijai, jiems buvo lengviau atskirti tikras naujienas nuo netikrų.
Žaidimą galite išbandyti čia: http://getbadnews.delfi.lt/.
Užsakymo nr.: PT_84348663
