Blogos nuotaikos priežastys gali būti netikėtos

Mokslininkai randa vis daugiau įrodymų, kad bloga nuotaika (net tokie rimti sutrikimai kaip depresija) gali išsivystyti ne vien dėl streso, bet ir dėl to, kad jūsų organizmas turi nepakankamus išteklius su juo kovoti. Štai kodėl vieni žmonės gali atlaikyti net didžiausias gyvenimo negandas, o kiti nepakyla iš lovos dėl problemų, kurios gali atrodyti tikri menkniekiai.

Manoma, jog tam, kad sėkmingai susidorotumėte su stresu, įtakos turi daug, gerai suderintų, mechanizmų ir tinkamų aplinkybių, veikiančių drauge. Pradėkime nuo tinkamos mitybos, kuri užtikrina reikiamų maistinių medžiagų gavimą. Tuomet – mikroflora, gyvenanti žmogaus organizme ir atliekanti daugiau darbo nei būtų galima pamanyti. Baikime tinkamai veikiančiais hormoniniais mechanizmais ir suderintais bioritmais.

Polinkis į depresiją siejamas ir su sumažėjusiu melatonino išsiskyrimu

Nemažai prie šio komplekso, kovojančio su stresu, prisideda ir „miego hormonu“ vadinamas melatoninas. Jo sintezė yra kontroliuojama vidinių bioritmų: daugiausia šio hormono išskiriama naktį, žmogui miegant, o dieną jo gaunama ženkliai mažiau. Mokslininkai mano, kad įvairūs nuotaikos sutrikimai ir net depresija gali būti paskatinami išsireguliavusių bioritmų. Kitaip tariant, pakitusio hormono melatonino išskyrimo.

Viename moksliniame šaltinyje publikuota schema labai taikliai atspindi, kaip skiriasi sveikų ir depresija sergančių asmenų melatonino kiekiai, išskiriami nakties metu. Sveikų žmonių grupėje buvo ryškus melatonino kiekio padidėjimas naktį, o depresija sergančių žmonių kankorėžinė liauka melatonino išskyrė labai mažai. Tokių pakitimų pasekmės nesunkiai jaučiamos ir dienos metu: net po 8-ias valandas trukusio, tačiau nekokybiško, miego jaučiatės pavargę, jums trūksta motyvacijos bei energijos, skundžiatės sutrikusia koncentracija ar bloga atmintimi.

Ramybės ir susikaupimo hormonas

Ne mažiau šiame procese svarbus ir hormonas serotoninas, kuris daugeliui žmonių tikrai ne kartą girdėtas kaip „laimės hormonas“. Iš tikrųjų, jis siejamas su ramybe ir susikaupimu. Serotoniną žmogaus organizmas pasigamina iš amino rūgšties triptofano. Mokslininkų yra įrodyta, kad sumažėjęs serotonino kiekis smegenyse yra susijęs su tokiais sutrikimais kaip depresija ar Parkinsono liga. Taip pat yra manoma, kad sutrikusi šios medžiagos apykaita sietina su migrenos priepuoliais. Kai kurie moksliniai šaltiniai teigia, kad būtent serotoninas ir bioritmai yra pagrindiniai reguliacijos tinklai, kontroliuojantys smegenų darbą. Manoma, kad serotoninas yra labai stipriai susijęs su bioritmų reguliavimu, nes, apie 11-ą valandą ryte, yra didžiausias jo kiekis smegenyse. Taip pat – žmogaus organizmas iš serotonino pasigamina melatoniną, vadinamąjį „miego“ hormoną.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Visgi, senstant, šio hormono sintetinama vis mažiau, tad vyresniame amžiuje įvairių sutrikimų, susijusių su šio hormono funkcija, pastebimai daugėja.

Stresas gali išderinti įvairias organizmo sistemas

Žmogaus evoliucijoje stresas buvo gyvybiškai svarbus, tik jis leido mums išlikti pavojingais amžiais. Kai žmogaus smegenys supranta apie jį ištikusį pavojų, dėl sudėtingos hormoninės grandinės išskiriamas streso hormonas kortizolis, kuris ir paruošia organizmą gynybai.

Nors kadaise tai buvo labai efektyvus ir išlikimui būtinas mechanizmas, šiandieniniame pasaulyje žmonės patiria daugiau streso nei kada nors anksčiau. Paradoksalu, nes dabartinės gyvenimiškos situacijos dažniausiai nereikalauja pasirengimo sprukti nuo priešo ar kovoti. Ilgainiui, jei stresas patiriamas dažnai ir kortizolio kiekiai pastoviai palaikomi didesni, žmogui darosi vis sunkiau užmigti, gali atsirasti širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimai, antsvoris bei bioritmų sutrikimai.

Mažinti įtampą svarbu kiekvienam

Norėdami kasdien jaustis energingi, aktyvūs, geros nuotaikos, turime imtis bent paprastų veiksmų, kad sumažintume kasdienį stresą. Nors kai kurios technikos, tokios kaip joga ar meditacija, gali reikalauti tam tikrų žinių, kitų galite imtis be jokio pasiruošimo.

Paieškokite ramios muzikos, kurią klausydami atsipalaiduojate, susikurkite ramią vakaro rutiną, prieš tai pagulėkite karštoje vonioje, bent kartą per dieną pabandykite giliai ir ramiai pakvėpuoti. Nepamirškite valgyti pakankamai maisto, kuriame gausu antioksidantų, pavyzdžiui, vaisių ir daržovių. Stebėkite, ar einate miegoti bei keliatės vis tuo pačiu metu, ir ilsitės pakankamai valandų, ramioje vietoje.

Dar vienas pagalbos sau būdas – „BioChronoss“ maisto papildai, kurių veiksmingumo principas paremtas bioritmais. Produktai – „neuro ir REST“, „neuro ir OFFICE“ sukurti taip, kad subalansuotų jūsų vidinį laikrodį, tai pagalba organizmui būtent tada, kada reikia, prisiderinant prie natūralių jo poreikių. „neuroREST“ – miego kokybei, o „neuroOFFICE“ – fiziniam ir protiniam darbingumui subalansuoti. Tai maisto papildai, skirti šiuolaikiniam – kasdien skubančiam ir daug streso patiriančiam – žmogui.

Daugiau informacijos apie „neuroREST“, „neuroOFFICE“ rasite: www.biochronoss.com