1. Švyturys ant Urbo kalno atgimsta naujam gyvenimui! Nida garsėja savo ypatinga ramybe ir kasmet pritraukia būrį jos išsiilgusių keliautojų. Tikras šios ramybės oazės simbolis yra garsusis Nidos švyturys. Iki šiol Nidos švyturį buvo galima apžiūrėti tik iš išorės, bet nuo šios vasaros šalyje aukščiausiai virš jūros lygio iškilęs kelrodis bus atviras pasiryžusiems užlipti iki pat jo viršaus.
2. Balbieriškio atodanga – geologinis gamtos paveldo objektas. Atodanga, nuo kurios atsiveria pasakiško grožio reginys – miškų ir slėnių apsuptas Nemuno vingis, įsitaisiusi Prienų rajone, kairiajame upės krante. Atodanga patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją. Nuo atodangos atsiveria puikus vaizdas į Nemuno upės vingį ir jo slėnį su pievomis bei šilais.
3. Palemono kalnas, vietinių gyventojų dar vadinamas Seredžiaus piliakalniu, yra Jurbarko rajone. Itin gražioje ir vaizdingoje vietoje, Nemuno slėnyje ir Pieštvės upelio krante, stūksantis kalnas yra 30 metrų aukščio. Piliakalnio lankytojai laiptais gali pakilti į jo viršūnę, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į Nemuno slėnį. Piliakalnio papėdėje kadaise buvusios gyvenvietės, kurių likučius aptiko archeologai.
4. Birštono piliakalnis, dar vadinamas Vytauto kalnu, stovi Birštono savivaldybės teritorijoje. Tai vienas iš žinomiausių ir aukščiausių piliakalnių Lietuvoje. Čia stovėjo medinė pilis, saugojusi Trakų kunigaikštystę nuo kryžiuočių puldinėjimų.
5. Garsų gaudyklė. Juodkrantės sengirėje, Dendrologiniame take, įrengta įspūdinga garsų gaudyklė, primenanti megafoną. Čia išgirsite daugybę plika ausimi nepagaunamų miško garsų. Garsų gaudyklę rasite nuo Dendrologinio tako pradžios paėję apie kelis šimtus metrų, keliukas išsišakos, o Jūs sukite į kairę.
6. Nemuno delta – viena iš nedaugelio vietų Lietuvoje ir Europoje, kur dar galima pamatyti nuolat apsemiamus didelius pelkėtų lapuočių miškų masyvus – europinės svarbos buveines. Įspūdingiausi statiniai, atspindintys šio krašto gyventojų ryšius su vandeniu, yra Uostadvario ir Ventės švyturiai, vandens kėlimo stotis ir polderinės sistemos. Unikalus yra Skirvytėlės kaimo liaudies architektūros ansamblis, kuriame yra ir etnografinė sodyba – muziejus. Mingės kaimas vadinamas Lietuvos Venecija, kadangi jo pagrindine gatve yra tapusi Minijos upė. Daug senų pastatų išlikę ir unikaliame Rusnės miestelyje, įsikūrusiame Nemuno deltos saloje. Parke stūkso 7 piliakalniai.
7. Škėvonių atodanga – geologinis gamtos paveldo objektas, 1984 m. paskelbtas geologiniu gamtos paminklu. Tai – vienas iš vertingiausių geologinių objektų Šiaurės Europoje, susiformavęs ledynmečio pabaigoje. Daugiau nei pusę kilometro besidriekiantis atodangos skardis aukščiausioje vietoje siekia net 33 m. aukštį.
8. Neries regioninis parkas – tai visų pirma Neries upė, su jos vaizdingomis apylinkėmis, mažučiais kaimeliais ir senosios Lietuvos istorijos klodais. Parkas įsteigtas pačioje gražiausioje Neries atkarpoje, raiškiam upės slėnio kraštovaizdžiui, savitai augalijai ir gyvūnijai, unikaliai Neries vidurupio kilpų sistemai ir natūralių intakų apsaugai bei kultūros paveldui išsaugoti.
9. Dubingių piliakalnis. Ant ilgiausio ir vieno gražiausių Lietuvoje Asvejos ežero kranto Dubingių miestelyje stūkso didelė kalva – Dubingių piliakalnis, ant kurio XVI–XVII a. stovėjo didikų Radvilų rūmai ir evangelikų reformatų bažnyčia. Archeologai tvirtina, kad archeologiniu požiūriu tai viena įdomiausių vietų Lietuvoje.
10. Smėlėti Baltijos pajūrio paplūdimiai, baltos kopos, kvapūs pušynai, natūralios gamtos ir gerai išplėtoto aptarnavimo dermė traukia į Kuršių Neriją. Šiam, besidriekiančių vėjo supustytų smėlynų, pusiasaliui 2000 m. suteiktas pasaulio paveldo (UNESCO) apsaugos statusas. Kuršių nerijos unikalumo vertė slypi ne atskiruose jos gamtos komponentuose, bet nepakartojamame tų komponentų derinyje, sambūvyje bei sąveikoje.
Jaunt Lithuania – tai nekomercinė inovatyvi turizmo platforma skirta supažindinti su nuostabiausiais Lietuvos kultūros ir gamtos paveldo objektais. Pavadinimas Jaunt pasirinktas neatsitiktinai, jis sufleruoja mūsų siekį suteikti Jums patogiausias galimybes susidaryti kelionių maršrutus po Lietuvą patiems ir džiaugtis tuo ką turime.
Projektas „Atrask kultūros ir gamtos paveldo objektus“ įgyvendinamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę Nr. 05.4.1-LVPA-K-808 „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“.
Projektas finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo. Projektą įgyvendina Europos judėjimas Lietuvoje.
Užsakymo nr.: PT_84276021