Socialiniam verslui reikia širdies

Pirmajame nuotoliniame seminare atlikėjas J. Didžiulis galėjo nustebinti ne vienaą, kuris nėra susipažinęs su jo kitomis visuomeninėmis veiklomis. Pasirodo, jog jis yra ne tik dainų autorius ir dainininkas, bet ir ne vienos socialinės iniciatyvos autorius, o verslumas tiesiog užkoduotas kraujyje.

Jurgis Didžiulis
Foto: DELFI / Kotryna Dagenytė

„Mano šeima – verslūs žmonės. Mano senelis buvo labai sėkmingas, turtingas verslininkas sunkiosios pramonės srityje. Mano tėvas taip pat kurį laiką dirbo toje srityje, dirbo aviacijoje – buvo pakankamai gerai įsisukęs į verslo pasaulį. Todėl mano šeima į mane visada žiūrėjo„kreivai“, nes turėjau kitokias ambicijas ir kitokius tikslus. Kai 2010 metais, po mūsų dalyvavimo Eurovizijoje, sakiau, kad noriu kažko naujo ir planavau mokytis filosofiją ar psichologiją, mano šeima ragino pasirinkti kažką kitą. Taip pasirinkau verslo vadybos magistrantūros studijas. Pabaigus studijas kažkas tarsi pasikeitė mano galvoje – anksčiau gal kiek kreivai žiūrėjau į verslą. Tačiau tada supratau, kad verslas yra kaip bet koks kitas įrankis – tarkime, ginklas. Juk viskas priklauso nuo žmogaus, kuris tą įrankį naudos – apsisaugojimui ar puolimui. Dėl to šiandien aš labai skatinu menininkus, aktyvistus, žmones, kurie nori kažką pakeisti, patiems įsisavinti verslumo įgūdžius ir daryti pokyčius verslo pavidalu“, – kalbėjo žinomas vyras.

Organizatorių nuotr.
Foto: Organizatorių nuotr.

Prakalbęs apie socialinį verslą, Jurgis Didžiulis buvo linkęs į jį pažvelgti šiek tiek plačiau – pasak jo, visas verslas yra socialus, nes yra daromas dėl žmonių norų, poreikių. Be to, įmonės veikla taip pat vykdoma su žmonėmis, vystomi tam tikri santykiai.

„Problema yra ta, kad yra tam tikros technikos, kurios optimizuoja procesus. O procesų optimizavimas dėl pelno dažniausiai vyksta žmonių sąskaita. Ypač kai mes kalbame apie visokių žaliavų naudojimą ar taršą. Džiugu, kad čia požiūris jau keičiasi – tai ypač ryšku užsienyje. Svetur žmonės ėmė suvokti, kad jeigu verslas nesusigrąžins į save humaniškumo, neatsižvelgs į gamtą, atsiras tam tikros politinės korekcijos. Todėl verslas bando veikti greičiau, būti humaniškesnis. Lietuvoje šių pokyčių dar šiek tiek trūksta. Manau, kad mes „išlindę“ iš Sovietų Sąjungos norėjome turėti pinigų, buvome ištroškę materialumo – dėl to mes truputį vėluojame vytis šias tendencijas. Tačiau mes turime puikias galimybes čia įvesti įvairias socialines naujoves – pavyzdžiui, į rinką atnešti produktą. Lietuvoje jį išbandyti yra gerokai lengviau nei užsienyje – yra labai daug įmonių, kurios tam tikrą koncepciją patikrino Lietuvoje, o po to produktą eksportavo. Vienas geriausių pavyzdžių –„Vinted“, – apie šalies socialinio verslo perspektyvas renginyje kalbėjo jis. Tuo tarpu, Lietuva buvo įvardyta kaip mažytė laboratorija, kurioje galima patvirtinti, kad tam tikras produktas rinkoje gali puikiausiai gyvuoti.

Jurgis Didžiulis

Vis tik, diskutuojant apie socialinį verslą, jo vaidmenį visuomenėje Jurgis Didžiulis neneigė, kad šis modelis gali klaidinti žmones.

„Remiantis viena tradicine verslo vadybos teorija, įmonės pagrindinė socialinė atsakomybė yra generuoti pelną. Ir labai daug verslininkų taip žiūri – kaip galima painioti pinigus su morale? Ir tam tikra prasme jie – teisūs. Bet jei mes į socialinę atsakomybę žiūrime kaip į pridėtinę vertę, atsiranda visai kitų galimybių. Yra ir kita mokykla, kuri kalba apie papildomos vertės kūrimą visuomenei. Manau, kad „Facebook“– vienas geriausių pavyzdžių, nes jis suteikia daug svarbių socialinių paslaugų. Tačiau socialine prasme ir kaina yra didžiulė – visuomenėje keičiasi empatijos rodikliai, vienišumo indikatoriai didėja, kartais žmonės dėl socialinių tinklų gali ir depresija susirgti. Aš manau, kad socialiniam verslui reikia širdies, jautrumo, emocinio intelekto ir empatijos“, – teigė jis.

Organizatorių nuotr.

Socialinių verslų reikalingumui pritarė ir „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius, nes, pasak jo, jie sprendžia visuomenei aktualias problemas, pasitelkdami novatoriškus sprendimus.

„Tokios iniciatyvos skatina žmonių sąmoningumą, o kuriantys asmenys tobulina savo kompetencijas. Kalbant apie socialinių verslų situaciją Kaune, šiandien ji gera, tačiau vietos tobulėjimai taip pat yra daug. Reikia pasidžiaugti Kaune startavusiomis ir į kitus miestus bei užsienį išsiplėtusiomis iniciatyvomis, tokiomis kaip „ChangeMakersON“, dėl kurių yra kuriama ir puoselėjama visa socialinio verslumo ekosistema, o Kaunas – žinomas kaip šios srities lyderis Lietuvoje“, – džiaugėsi jis.

Vyks trimis etapais

Programos „Change4Future“ iniciatorių „ChangeMakers’ON“ įkūrėja Simona Šimulytė teigia, kad ši dviejų metų progama bus naudinga abiem pusėms – ir pradedantiems verslininkams, kuriems reikia pagalbos idėją bandant paversti stabiliu verslu, ir visuomenei, kurioje vis dar yra įvairiausių problemų.

Simona Šimulytė
Foto: Organizatorių nuotr.

„Tik bendromis jėgomis mes galime kurti pokytį. Būtent dėl to prieš daugiau nei keturis metus ir gimė idėja burti socialinių inovatorių bendruomenę „ChangeMakers’ON”. Iki šiol mes esame suorganizavę keturis „ChangeMakers’ON” hakatonus, tiek pat vasaros stovyklų ir padėjome keliasdešimčiai socialinių verslų sustiprinti savo paslaugas ar produktus, ir ieškoti pradinio finansavimo verslo įgyvendinimui“, – sakė S. Šimulytė.

Vladas Lašas

Programą sudaro trys etapai: internetiniai seminarai, hakatonas, akseleravimas. Pasak organizatorių, pirmajame etape norima padėti žmonėms suprasti, ar jie nori vystyti socialinį verslą, kokia yra jo vertė ne tik visuomenei, bet ir pačiam verslo kūrėjui. Tuo tarpu, į antrąjį etapą – hakatoną – pateks tik atrinktos komandos, kurios norės savo sugalvotą idėją su ekspertų pagalba plėtoti toliau.

Organizatorių nuotr.

„O trečiajame etape vyks akseleravimo programa, kurios metu rinkoje įsitvirtins net 15 naujų socialinių verslų. Vis dar sklando daugybė mitų, kad socialinis verslas negali būti pelningas. Jis gali ir privalo toks būti. Kuo sėkmingesnis verslas – tuo didesnį poveikį jis gali kurti visuomenei. Tad, šios programos misija ir yra sulaužyti nusistovėjusius mitus bei padėti socialiniams inovatoriams sukurti finansiškai stabilius verslus, juos išlaikyti rinkoje. Visos akseleravimo programoje dalyvausiančios komandos turės galimybę pasinaudoti ekspertų konsultacijomis už 8000 eurų, taip pat įsigyti įrangos už 7000 eurų“, – programos privalumus pabrėžė jos vadovė.

Programoje laukiami visi susidomėjusieji – registruotis ir dalyvauti galima čia.

Socialinio verslo vystymo programa „Change4Future“ yra įgyvendinama, vykdant projektą„Socialinio verslo pradžios paskatos ir kūrimosi skatinimas Kauno apskrityje“ (08.5.1-ESFA-K-853-01-0018). Ji yra dalinai finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.