Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad pasaulyje venų varikozė pasireiškia 25–33 proc. moterų ir 10–20 proc. vyrų. Statistiškai, Lietuvoje kojų kraujotakos sutrikimu skundžiasi kas ketvirta moteris ir kas šeštas vyras, o iš viso mūsų šalyje tokie negalavimai kamuoja net apie 300 tūkst. žmonių. Priežasčių, dėl kurių vystosi venų varikozė, yra tikrai ne viena.
„Pačios priežastys, kodėl atsiranda ši problema, labai įvairios. Kartais nustatyti tikslios kilmės neįmanoma, tačiau dažniau serga vyresnio amžiaus moterys, žmonės, turintys antsvorio, žalingų įpročių, dirbantys stovimą darbą. Būna atvejų, kai šis susirgimas gali priklausyti ir nuo anatominių bei fiziologinių organizmo savybių, venų vožtuvų silpnumo, silpnesnio raumenyno“, – teigia Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoja-chirurgė Dovilė Ragažinskaitė.
Pagrindiniai simptomai, kurie signalizuoja, kad jums galimai vystosi venų varikozė – skausmas kojose ir jų tinimas, todėl, pasak gydytojos, pajutus tokius požymius, į juos nevalia numoti ranka.
„Venų varikozė, liaudyje geriau žinoma kaip venų išsiplėtimas, daugeliui atrodo kaip estetinė liga, t.y., pastebima tik tada, kai vizualiai pamatomos (dažniausiai ant blauzdų, šlaunų) išsiplėtusios venos, tačiau simptomai pasireiškia jau anksčiau: blauzdų tinimas, skausmas, negydant atsiranda ir žaizdelės. Ilgainiui oda pažeistose vietose išplonėja, todėl atsiranda sunkiai gyjančios trofinės opos, kurios gali infekuoti ir sukelti uždegimą bei kraujo užkrėtimą. Be to, formuojasi trombai, kurie gali „migruoti“ į stambesnes kraujagysles ir sukelti dar didesnių sisteminių problemų“, – aiškina D. Ragažinskaitė.
Jei pastebėję pirmuosius, galimai, venų varikozės požymius, delsite kreiptis į gydytojus, pašnekovės teigimu, didelė tikimybė, kad galiausiai jums prireiks operacijos, tačiau norint to išvengti, pradėti rūpintis savo sveikata reikėtų jau dabar.
„Operacija, t.y., flebektomija (išsiplėtusių veninių rezginių šalinimas) – paskutinis pasirinkimas, kai buvo uždelsta spręsti venų problemas. Tačiau operacijos galima išvengti, jei laiku kreipiamasi į gydytojus ir pradedamas savalaikis bei profilaktinis gydymas: dieta, jei yra antsvorio, judėjimas, sportas (susitraukiantys raumenys skatina venose kraujo nutekėjimą). Esant skausmams, patariama po darbo mankštinti kojas: kai turime laisvo laiko, pakelti jas sėdint (ant kėdės) ar atsigulus ir palaikyti apie 20 minučių. Tokį pratimą reikėtų atlikti kasdien. Tačiau, jei prireikia operacijos, net ir po jos, netaikant profilaktikos, liga gali sugrįžti“ – sako D. Ragažinskaitė.
Kovojant su išsiplėtusiomis venomis, pasak gydytojos, ne tik svarbu mankštinti kojas, bet ir labai rekomenduotina naudoti papildomas medicinines priemones.
„Nedidelio laipsnio venų nepakankamumą galima gydyti kojų bintavimu, elastinėmis kojinėmis, kurių pirkti yra specialiose ortopedinėse parduotuvėse. Įvairūs geliai taip pat yra labai veiksmingi pradinėse venų nepakankamumo stadijose, kai vargina kojų sunkumas, patinimas, skausmas. Jie sumažina šiuos nemalonius simptomus, apsaugo nuo galimų varikozinių mazgų atsiradimo. Tepti tokiais geliais reikėtų kelis kartus per dieną, prieš tai kojas švelniai pamasažavus ar pavaikščiojus, o papildomai rekomenduojama vartoti venotoninius preparatus, stiprinančius venų sieneles“, – teigia D. Ragažinskaitė.
Būtent kompleksinis gydymas, kai kartu su geliais yra vartojamos kapsulės, anot Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojos, yra kur kas efektyvesnis.
„Geriausias poveikis juntamas tada, kai yra tepamas gelis ant odos ir vartojamos kapsulės, pavyzdžiui, su veikliąja medžiaga trokserutinu. Tokia veiklioji medžiaga stiprina kraujagyslių sieneles ir mažina padidėjusį jų pralaidumą. Taip pat – trokserutinas turi priešuždegiminį poveikį aplinkiniams audiniams. Tokiu būdu šis vaistas mažina patinimą ir gerina venų būklę įvairių patologinių pokyčių, susijusių su venų nepakankamumu, metu. Tokiu atveju venų sienelės yra veikiamos ir iš vidaus, ir iš išorės, todėl galima tikėtis efektyvesnio poveikio gydantis“, – aiškina D. Ragažinskaitė.
Užsakymo nr.: PT_84219401