Pasirodo, toks nesusiderinimas gali paveikti ne tik komfortą, bet ir sveikatą, įskaitant ir imuninės sistemos veiklą.

Bioritmas – natūralus kiekvieno organizmo procesas

Nors pats šio fiziologinio reiškinio pavadinimas – „biologinis“ arba „cirkadinis“ ritmas – gali skambėti kiek mistiškai, šie terminai gerai žinomi įvairių sričių mokslininkams, tiriantiems tiek augalų ar gyvūnų gyvavimo ciklus, tiek žmonių vidinį ritmą.

Apie tai, kad viskas šioje Žemėje gyvuoja tam tikru ritmu, žinota dar senovėje, o štai 18-ame amžiuje mokslininkai atliko jau prasmingesnius tyrimus. Astronomas J. Jacques d’Ortous de Mairanas pastebėjo, kad augalas mimoza, kuris įprastomis sąlygomis, vos prašvitus, savo lapus pakelia, o naktį suskleidžia, taip elgiasi net ir įneštas į tamsią vietą, kurios nepasiekia saulės šviesa. Vėliau mokslininkai taip pat pastebėjo, kad ne tik augalus, bet ir gyvūnus, žmones veikia tas pats „vidinis laikrodis“, kuris padeda aktyvuoti skirtingas fiziologines funkcijas įvairiu paros metu. Net ir pats terminas cirkadinis ritmas kyla nuo dviejų lotyniškų žodžių „ratu“ ir „diena“.

Esmė slypi genuose

2017 m. J.C.Hallas, M.Robashas ir M.W.Youngas gavo Nobelio premiją už tai, kad atrado modelį, kaip šis paslaptingas mechanizmas veikia iš tikrųjų. Mokslininkai teigia, kad už viską atsakingas tam tikras genas, kuris kontroliuoja baltymo, atsakingo už cirkadinį ritmą, veikimą. Šis baltymas nakties metu ląstelėje kaupiamas, o dieną jo kiekis palaipsniui mažėja. Savaime suprantama, kad šis sudėtingas mechanizmas vyktų, dalyvauja ir daug kitų baltymų, kurie prisijungia įvairiuose mechanizmo etapuose.

Jau gerai žinoma, kad šie bioritmai veikia mūsų elgesį, emocijas, hormonų lygį, miegą, kūno temperatūrą, metabolizmą ir proto veiklą. Štai kodėl, jei jūsų „vidinis laikrodis“ gerai „sukalibruotas“ ir suderintas su jūsų išorine dienotvarke, greičiausiai, jaučiatės gerai. Visgi, jei taip nėra, padidėja imuninės sistemos sutrikimo bei daugelio ligų rizika.

Sutrikus bioritmams, rizikuojate sveikata

Geriausiai bioritmų įtaką sveikatai iliustruoja tyrimai, atlikti su darbuotojais, kurie dirba naktinėse pamainose. Net ir laikinai pasikeitus dienos režimui, gali būti pastebėti tokie sutrikimai kaip: nuovargis, miego sunkumai, virškinimo bėdos, o nepalankiai situacijai užsitęsus, gali prasidėti ir rimtesni sveikatos nusiskundimai.

Vienos dažniausių užsitęsusio bioritmo pasikeitimo pasekmių – įvairios virškinimo trakto opos. Keletas mokslinių studijų rodo, kad naktinių pamainų darbuotojams būdingesni ir vėžiniai susirgimai ar cukrinis diabetas. Įdomus ryšys atskleistas ir tiriant nėščiąsias. Įvertinus daugiau nei 22 tūkstančius nėštumų, pastebėta, kad naktinių pamainų darbuotojoms dažniausiai gimsta mažesnio svorio kūdikiai. Šių studijų rezultatai rodo, kad bioritmams ir jų suderintai veiklai, besirūpindami savo sveikata, turėtume skirti daugiau dėmesio.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Organizmas supranta, kada diena, o kada naktis

Melatoniną – svarbų hormoną, išskiriamą kankorėžinės liaukos, galėtume drąsiai vadinti vidiniu vedliu, padedančiu organizmui suderinti fiziologines funkcijas pagal paros meto poreikius. Paprastai sakant, jis padeda mūsų organizmui suprasti, kada vyrauja nakties tamsa, o kada išaušta rytas.

Dar įdomiau tai, kad šio hormono sekrecija yra suderinta ne tik su paros, bet ir metų laiku. Ilgomis žiemos naktimis hormonas sintetinamas pastebimai ilgiau, o atėjus vasarai – šis laikas sutrumpėja, todėl įvairios organizmo funkcijos, tokios kaip svorio kontrolė, yra taip veikiamos metų laikų.

Šio hormono svarbą rodo ir tai, kad nors jis gaminamas nakties metu, jo galimybės kontroliuoti ląstelių bei audinių funkcijas išlieka visas 24-ias valandas. Galime sakyti, kad melatoninas, dėl išvardintų savo ypatybių, yra vienas svarbiausių žmogaus bioritmo vedlių.

Melatoninas itin svarbus, palaikant tinkamą imuninės sistemos veiklą

Pastebimos ir kitos svarbios melatonino ypatybės. Manoma, kad šis hormonas svarbus reguliuojant oksidacinį stresą, ląstelių apoptozę (mechanizmą, kurio metu ląstelės pačios save sunaikina) ir onkologinius bei imuninius procesus.

Daug tyrimų įrodo, kad tarp ritmiškos melatonino gamybos ir imuninės sistemos yra stiprus ryšys. Tai patvirtinta tiek eksperimentiniuose, tiek ir klinikiniuose tyrimuose: įvairiais būdais organizme didinant šio hormono kiekius, ženkliai daugėja imuniniuose procesuose dalyvaujančių ląstelių kiekiai bei aktyvumas.

Pastaraisiais dešimtmečiais pastebėtas ir svarbus melatonino kaip medžiagos, veikiančios prieš virusus, bakterijas ir parazitus, funkcijos. Buvo atkreiptas dėmesys, kad tam tikrais virusais užkrėstų pelių išgyvenamumas pagerėdavo tais atvejais, kai jos būdavo gydomos melatoninu. Mokslininkai kalba apie teigiamą hormono poveikį ne tik anksčiau minėtiems atvejams, bet ir kontroliuojant autoimunines ligas bei organų transplantacijos atvejais.

Mokslininkai, plačiau besidomintys melatonino poveikiu žmogaus organizmui, mano, kad jis galėtų būti viena priežasčių, kodėl vaikai COVID-19 infekcija serga lengviau nei vyresnio amžiaus žmonės. Žinoma, kad vaikų organizmuose randami didesni melatoninio lygiai nei suaugusiųjų, o senstant – jo pastebimai mažėja.

Šiuolaikinis gyvenimo būdas – didžiausias mūsų priešas

Tais laikais, kai dar nebuvo elektros, mūsų bioritmai būdavo reguliuojami natūralios šviesos: žmogus pakildavo su pirmais saulės spinduliais ir guldavo miegoti sutemus. Dabar, galime sakyti, esame tiesiog atakuojami dirbtinių šviesos šaltinių: lempų, išmaniųjų telefonų, kompiuterių ekranų.

Ši, ypač melsva, šviesa imituoja dienos šviesą ir sutrikdo melatonino gamybą, viso to rezultatas – sutrikdytas ne tik miegas, bet ir daugelis kitų organizmo funkcijų. Sau taip pat nepadedame, jei visą dieną tūnome biure – tokiu atveju gauname per mažai saulės šviesos. Esant tokioms nepalankioms aplinkybėms ir melatoninui nesiekiant reikiamo lygio, net miegodami 7–8 valandas galite negauti reikiamo efekto: jūsų imunitetas nuolat bus silpnas, virusai patys „kabinsis“, jausitės nedarbingi, pavargę.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Padėti subalansuoti melatonino kiekį organizme galite patys

Norėdami išlaikyti bioritmų pusiausvyrą, nemažai galite nuveikti ir patys. Nusileidusi saulė yra ženklas, kad jau gana naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir verta ekranus „užgesinti“ iki kitos dienos. Jei tai skamba per drastiškai, nesinaudokite jomis bent valandą ar dvi iki kol eisite miegoti. Jei mylimas serialas prieš miegą jums būtinas ritualas, bent jau pabandykite paieškoti programėlių, kuriomis išmaniuosiuose įrenginiuose galite sumažinti mėlynos šviesos intensyvumą. Stengtis miegoti užtamsintoje patalpoje, o dienos metu atvirkščiai – gauti kuo daugiau natūralios dienos šviesos.

Nors dažnai žmonės, patiriantys miego sutrikimus, griebiasi rimtų receptinių migdomųjų vaistų, kurie neretai turi stiprų pašalinį poveikį ar net sukelia priklausomybę, visgi, nesant sunkiai kontroliuojamų sutrikimų, derėtų gelbėtis kuo natūralesniais preparatais. Tokie yra „BioChronoss“ maisto papildai, kurie kurti remiantis būtent bioritmų veikimo principais. Ir patys produktai – „neuro ir Office“, „neuro ir Rest“ – turi ne tik aiškią paskirtį, kuri atspindėta pavadinimuose, bet ir tikslius vartojimo laikus. Tokios sistemos rezultatas – pagalba organizmui būtent tada, kada reikia, priderinant prie natūralių organizmo poreikių. „neuroREST“ – miego kokybei, o „neuroOFFICE“ – fiziniam ir protiniam darbingumui.

Daugiau informacijos: www.biochronoss.com