Gerėja ir fizinė, ir emocinė sveikata
Pašnekovė atskleidžia, kad nuo sveikos mitybos priklauso labai daug kas – juk vaikai yra tiek emocinio, tiek fizinio vystymosi fazėje, tad, priklausomai, kokias medžiagas jie gaus – taip ir užaugs.
„Vaikystėje įvairių susirgimų gali būti mažiau, tačiau jeigu nuo mažų dienų vaikas maitinasi nevertingai, nesubalansuotai, jis bus linkęs daugiau sirgti – ir ūmiomis ir lėtinėmis ligomis. Subalansuotai besimaitinantys vaikai serga mažiau, tačiau vaiką reikia lyginti su juo pačiu – visi turi skirtingą genetiką, aplinką, stresinę būklę. Pakoregavus mitybą per 3–5 mėnesius vaiko sveikata turėtų sustiprėti“, – kalba mitybos specialistė.
Jos teigimu, tai – ne vieninteliai teigimai sveikos, subalansuotas mitybos rezultatai.
„Jau po dviejų mėnesių vertingos mitybos, mokyklinio amžiaus vaikų koncentracija mokykloje – atliekant tam tikras užduotis ar kažką įsimenant – akivaizdžiai pagerėja. Taip pat pasitaiso ir emocinė būklė, pagerėja hormonų balansas, sumažėja uždegiminiai procesai, organizmas patiria mažiau streso, gerėja ir nervinė būklė“, – apie subalansuotos mitybos privalumus pasakoja V. Kurpienė.
Atsakingi patys tėvai
Vis dėlto, kalbant apie subalansuotą mitybą, nereikėtų tikėtis, kad patys vaikai pareikalaus jiems duoti daugiau daržovių – už visą tai yra atsakingi tėvai.
„Vaikai nesupranta pasekmių, tad apie jas turėtų galvoti jų tėvai ar globėjai. Net jeigu suaugusiam žmogui pasakytų, kad jis gali valgyti bet ką, bet kada ir bet kiek, nebus jokių neigiamų pasekmių – kokia būtų jo mityba? Taip pat jaučiasi ir vaikai, jiems rytojus nelabai egzistuoja – jie negalvoja, kas bus, kai jie užaugs, kad nesveikai maitindamiesi, pasekmes jus būdami 40-ies“, – aiškina pašnekovė.
Pasak jos, neverta gąsdinti ir pilvo skausmu ar sugedusiais dantimis, mat, jeigu šių pojūčių vaikai nepajus, tiesiog galvos, jog tėvai paprasčiausiai meluoja, ir toliau gali valgyti bet ką. Todėl rūpindamiesi vaikų mityba tėvai turėtų nustatyti aiškias taisykles, kiek vaikai gali suvalgyti saldumynų. Kita vertus, jie turėtų atsakingai rodyti ir pavyzdį – jei patys tėvai valgo daug saldumynų ar nesveiko maisto, taip pat elgsis ir jų atžalos.
„Šiandien darželiuose, mokyklos siūloma tikrai gera mityba, ko nebuvo anksčiau. Tačiau šiuo metu turime karantiną, tad vaikai į ugdymo įstaigas neina. Čia iškyla didelė problema – kai vaikai ilgai būna namie, jų pagrindinis maistas gali tapti angliavandeniai: makaronai, blynai, sumuštiniai, bulvytės bei saldūs pieno produktai. Jeigu norime pakeisti mažųjų mitybą, turime keistis ir patys.
Dažnai tėvai valgo vertingiau nei jų atžalos. Vaikai sako, kad nori valgyti makaronus, bulves, picas, blynus, o tėvai ir klauso. Tačiau vaikams būtinai reikia baltyminių produktų – žuvies, kiaušinių, varškės, ankštinių produktų – pupelių, avinžirnių. Baltymų jie turi gauti bent porą kartų per dieną, nes tai yra statybinė medžiaga iš ko vaikai formuojasi. Jeigu jų trūksta – sutrinka ir organizmo formavimasis, ilgainiui gali prasidėti įvairios lėtinės ligos, hormoninė sistema ir panašiai“, – atskleidžia sveikos mitybos specialistė.
V. Kurpienė priduria, kad neretai vaikai mielai vartoja vaisius arba uogas, tačiau vengia daržovių, kurias turėtų valgyti kelis kartus per dieną. Tačiau ji pabrėžia, kad už tai, vėlgi, atsakingi yra tėvai, mat vaikai seks tėvų pavyzdžiu.
Paprasta morka – geriau nei jokios
Šiandien vis daugiau žmonių bando ne tik valgyti subalansuotai bet ir ieško sveikesnių, be įvairių cheminių medžiagų užaugintų, ekologiškų produktų. Pašnekovė išskiria, kad tarp jų ir paprastų produktų skirtumas tikrai yra.
„Vis dėlto, viskas priklauso nuo šeimos finansų – juk ekologiški produktai tikrai yra brangesni. Tačiau juose nėra pesticidų, herbicidų, kurie, vartojami didesniais kiekiais, tikrai kenkia. Vis tik, jeigu vaikui duosite ekologišką bulvių traškutį, ekologija nepadės. Jeigu duosite vertingą ekologišką daržovę – skirtumas yra“, – aiškina specialistė.
Pasak jos, prieš perkant ekologiškus produktus, pirmiausia, reikėtų įsivertinti savo šeimos mitybą.
„Iš pradžių pasižiūrėkite, iš ko susideda jūsų mityba – ar ji yra subalansuota, ar pakankamai gerųjų riebalų – būna, kad mamos, kurios laikosi dietos, nejausdamos šios medžiagos numažina ir vaikams. Taip pat, ar pakanka baltymų, ar suvartojami angliavandeniai – vertingi. Jeigu atsakymas – taip, jau galima žiūrėti ir į ekologiją. Tačiau aš visada sakau – jeigu galite nusipirkti paprastą morką, tai ją ir pirkite – vienareikšmiškai taip bus daug geriau, nei jos išvis nevalgyti“, – sako sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė.
VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, kartu su Žemės ūkio ministerija, administruoja bei vykdo Europos Sąjungos ugdymo įstaigoms skirtą „Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose“ programą, kuriai įgyvendinti teikiama Europos Sąjungos finansinė parama. Tyrimai rodo, kad sveikatai palankios mitybos įpročiai susiformuoja vaikystėje, todėl būtent Programoje dalyvaujančių mokyklų bei darželių ikimokyklinio amžiaus vaikams bei pradinių klasių mokiniams nemokamai tiekiami vaisiai ir daržovės bei pieno gaminiai. Svarbiausia, kad programoje keliami griežti reikalavimai. Tiekiami produktai turi būti ekologiški, lietuviški, nacionalinės kokybės. Daugiau apie programą: www.pienasvaisiai.lt
Užsakymo nr.: PT_84166321