Ieškodami priežasties, kaip išspręsti skilinėti pradėjusio pamato bėdą, jie sužinojo net apie kelias priežastis, kodėl jų būstui taip galėjo nutikti, taip pat kreipėsi į specialistus, kurie šią bėdą sugebėjo išspręsti be griovimo ar ardymo darbų.

Pirko namą, o gavo didelę bėdą

„Pirmus dvejus metus viskas buvo gerai, tačiau vėliau pastebėjome pokyčius namo apdailoje. Pradėjo skylinėti sienos, atsirado įtrūkimai, pradėjo byrėti dažai ir net tinkas. Dar po pusmečio, kaip mes tada manėme, „išsivaikščiojo“ grindys, todėl tarp grindų ir grindjuostės susiformavo tarpai. Vieningai nusprendėme – tai apdailą dariusių meistrų „brokas“, todėl reikia daryti remontą. Pasisamdėme profesionalius apdailininkus, jie keitė viską: nuo sienų iki grindų. Manėme, kad mažiausiai dešimtmetį ramiai gyvensime. Deja, po maždaug trijų–keturių mėnesių ir vėl atsirado skilinėjimai. Atidžiau apsidairę, įtrūkius radome netgi ir išorės apdailoje – namo pamate. Aplinkiniai pradėjo gąsdinti: matyt, netvirtai pastatytas pamatas arba, dar blogiau, namas stovi ant pelkės ir pamažu smunka žemyn. Būtent šiame etape pradėjome rinkti informaciją, domėtis, tartis su specialistais“, – šeima pasakoja savo namo istoriją, kuri jiems kainavo ir daug išlaidų, ir nervų.

Pasak Alvydo, sutikusio pasidalinti savo istorija, jis netrukus sužinojo apie „Uretek“ įmonę, kuri sprendžia su pastatų bei inžinerinių statinių nusėdimu susijusias problemas, ir kreipėsi, kad specialistai atvyktų įvertinti, kas nutiko jo namui. Vyriškis nusprendė išklausyti specialistų nuomonę („Uretek“ – nemokamai įvertina ir konsultuoja).

Specialistai pataria: negalima laukti

„Uretek“ pardavimų vadovas Lietuvoje Kęstutis Jurėnas sako, kad ši istorija yra bene standartinė ir pasitaikanti daug dažniau nei daugeliui gali atrodyti. Jis patvirtina, kad Alvydo sprendimas, kreiptis į specialistus, buvo teisingas, nes bet kokie plyšiai sienose ar grindyse yra ženklas, kad konstrukcija pasislinko. Na, o pastebėjus pakitimus pastate, būtina nedelsiant kreiptis į geotechninius darbus atliekančius profesionalus, nes pavėlavus – gali laukti kelis kartus didesnės išlaidos ir nepatogumai.

Įtrūkęs namas
Foto: Shutterstock

„Prieš 40 metų Suomijoje veiklą pradėjusi „Uretek“ įmonė padeda išspręsti su pastatų ir inžinerinių statinių nusėdimu susijusias problemas. Šiuo metu jau daugiau nei 50 pasaulio šalių gyventojams ir verslininkams siūlomas sprendimas – pakelti nusėdusius pastatus ir stabilizuoti dirvožemį, naudojant geopolimerines injekcijas. Tokiu būdu buvo sustabdyti nusėdimai šimtui tūkstančių pastatų (nuo gyvenamųjų iki pramoninių, bažnyčių, fermų ir t.t.), ir net pirmieji objektai, kuriems įmonė taikė šią technologiją, išlieka stabilūs ir dabar, po keturių dešimtmečių“, – sako specialistas.

Kuo ši technologija pranašesnė už įprastus būdus, skirtus likviduoti sėdančio pamato bėdą? Pagal tradicinę metodiką nusėdusios nuosavo namo grindys išardomos ir klojamos iš naujo, t. y., darbų vykdymo laikotarpiu gyventojams tenka susirasti naują laikiną būstą ir perkelti ten visus baldus. Pagal „Uretek“ technologiją, nusėdimas sustabdomas greitai ir nepastebimai. Toks sprendimas ne tik patogesnis, bet ir tvaresnis. Pagal tradicinę metodiką, įklojus dar mišinio sluoksnį, nusėdimo problema nedings. Atvirkščiai, grindys taps dar sunkesnės nei ankščiau, ir nusėdimas gali dar suintensyvėti. Na, o geopolimerinė technologija garantuoja mažiausiai šimtmečiui išspręstą problemą.

Kaip atpažinti sėdimą?

„Pagrindiniai indikatoriai, kad pastatas greičiausiai yra nusėdęs – sienose arba grindyse atsiradę plyšiai. Jei kalbame apie sienas, tokie įskilimai gali atsirasti tiek pastato išorėje, tiek viduje. Paprastai jie formuojasi įstrižai iš viršaus į apačią. Kalbant apie grindis – atsiranda tarpeliai, įtrūkimai plytelėse, paviršiaus nelygumai ir pan.“, – požymius vardija K. Jurėnas.

Pasak specialisto, būna atvejų, kad pastatas krypsta taip tolygiai, jog sunku pastebėti plika akimi, tačiau paprastai gyventojai labai nesunkiai identifikuoja, kad su tuo namu kažkas yra negerai.

Dar vienas požymis, kuris rodo, kad, galbūt, namas turi sėdimo bėdą – vaikštant girdimas dundesys. „Pavyzdžiui, einate ir girdite, kaip indaujoje dunda keramika. Tai nebūtinai yra sėdimas, tačiau požymis, kad gruntas yra silpnesnis, todėl vertėtų įsivertinti jo būklę ir, jei reikia, pasitelkus specialistus, užtvirtinti grunto stabilumą“, – pataria „Uretek“ atstovas.

Kęstutis Jurėnas

Neretai dėl sėdimo kaltos nekokybiškos, greitos statybos

Priežastys, kodėl namas pradėjo sėsti, gali būti, pavyzdžiui: silpnas gruntas, mažas jo tankumas, neįrengtas arba įtrūkęs gruntinių vandenų drenažo vamzdis. Tokiais atvejais po pastatu prasisunkiantis vanduo gali išplauti gruntą. Kartais grunto nusėdimas atsiranda statybininkams paskubėjus arba tinkamai neatlikus grunto bandymų.

„Tiesa, iki 2019 metų nebuvo privalomas inžinerinis geologinis grunto tyrimas, tuomet pasitaikydavo, kad neįvertinus grunto, namai buvo statomi „iš akies“. Kalbant apie naujos statybos namus, kartais neįvertinama apkrova, kurią gauna gruntas, namas būna labai sunkus (pavyzdžiui: čerpinis stogas, blokai ir t.t.), o pamatai per silpni. Geologiniai tyrimai nuo šios klaidos apsaugo, nes leidžia tinkamai įvertinti visus faktorius“, – tvirtina K. Jurėnas.

Pasak specialisto, daug problemų kilo dėl vadinamojo „statybų bumo“ 2007–2008 metais, kai namai buvo „lipdomi“ paskubomis. Dažnai į įmonę kreipiasi ir 2015–2016 metais statytų namų savininkai.

Priežastis: ir renovacijoje, ir kaimynystėje

K. Jurėnas sako, kad priežasčių, kodėl tiek Alvydo, tiek kitų jų klientų namai pradeda skilinėti, trūkinėti, atsiranda plika akimi matomi tarpai sienose ar tarpas tarp grindų ir grindjuostės – gali būti ne viena, kartais tai – net kompleksinė bėda.

URETEK nuotr.

„Kalbant apie grindyse atsiradusias sėdimo problemas, dažniausia priežastis, kodėl taip nutinka – blogai sutankintas, paruoštas gruntas. Taigi, labai svarbu, koks gruntas po namu, ar jis buvo gerai paruoštas, kokiame gylyje yra poliai ir t.t. Naujakuriams, dar tik dėliojantiems savo namo planus, patariu nesivadovauti gana dažna logika: kokia žemė, gruntas pas kaimyną – tokia bus ir pas mane. Tai, neretai, tiesiog nepasitvirtina“, – patarimus dalina specialistas.

Pasirodo, neretai dėl namo sėdimo atsiradimo gali būti kalti ir patys savininkai. Dažnas pavyzdys – tam tikros rekonstrukcijos.

„Jei sugalvojote prie pastato pristatyti papildomą statinį, pavyzdžiui: verandą, garažą, priestatą, taip išplečiant namo plotą, gali būti, kad nebūsite įvertinę to priestato pamatų gylio. Jis nebus toks pat kaip jau susistovėjusio namo. Esant nevienodam grunto gyliui, pločiui, svoriui arba jei pagrindinis pastatas turi rūsį, o naujasis – ne, tas statinys pradeda sėsti“, – apie gan dažną priežastį, kurią klientams identifikuoja, pasakoja geopolimerinės technologijos specialistas.

Sėdimo priežastimi gali būti ir pokyčiai, kuriems jūs neturite įtakos, tačiau jie vyksta aplink jūsų nekilnojamąjį turtą. „Uretek“ pardavimų vadovas rekomenduoja įvertinti ir tai, kas vyksta kaimynystėje, mat ne vienas ir ne du atvejai jo praktikoje, kai dėl namo sėdimo kaltos aplinkui skleidžiamos vibracijos.

Foto: Organizatorių nuotr.

„Turėjome objektą, greta kurio nuolat važinėja sunkiasvoriai automobiliai. Gyventojai, norėdami juos pristabdyti, pastatė „gulintį policininką“. Deja, tai situaciją dar pablogino: jis greitai lekiančių automobilių ne tik, kad nepristabdė, tačiau ir sukėlė „pašokimo“ efektą. Taigi, mūsų kliento name, esančiame visai netoli to „gulinčio policininko“, atsirado įtrūkimai, tam tikri skilimai. Kodėl taip nutinka? Per gruntą pereina vibracijos ir jos turi įtakos pažeidimų atsiradimams“, – klientų patirtimi dalinasi K. Jurėnas.

Pasak jo, būna ir taip, kad štai namas ramiai sau stovėjo 40 metų, ir staiga atsirado trūkimai, skilimai. Dėl to tikrai gali būti kaltos greta vykstančios statybos (ypač, jei nuolat važiuoja daug sunkiasvorės technikos, vyksta gręžinių darbai), taip pat – greta asfaltuojamas kelias, tiesiamas geležinkelis ir t.t.

„Uretek“, konsultuodami savo klientus, visada pasidomi ir dar viena indikacija – ar neseniai nebuvo keistos komunikacijos (pavyzdžiui, nuotekų ar vandentiekio vamzdynai). „Turėjome net kelis klientus, kai buvo keičiami vamzdžiai, per daug atkasti pamatai, jie susilpnėjo, o tai tiesiogiai turėjo įtakos sėdimo problemos atsiradimui“, – pasakoja specialistas.

„Uretek“ problemą išsprendžia greitai ir patogiai

Namo sėdimo problemą galima spręsti vienu iš tradicinių būdų, reikalaujančių griovimo, ardymo darbų bei gyventojų laikino išsikraustymo. Galima rinktis ir „Uretek“ sprendimus, kurie namo gyventojams sukelia minimalius nepatogumus.

„Mes dirbame tik su gruntu, būtent toje vietoje, kur atsiranda nusėdimas. Toks pamatų atstatymas į pradinę būklę nereikalauja nei gyventojų išsikraustymo, nei baldų stumdymo, perstatymo, nereikia gręžti, griauti, klientas neprivalo tam specialiai ruoštis. Dažnu atveju visus darbus atliekame tik iš lauko pusės“, – patikina K. Jurėnas.

Daugiau informacijos galite rasti: www.uretek.lt