Ikiprekybinis pirkimas – kas tai?

Ikiprekybiniai pirkimai, tai pirkimai, kurių tikslas yra skatinti rinką kurti inovatyvius produktus, skirtus spręsti valstybės ir visuomenės problemas. Tokius pirkimus koordinuojančios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) atstovė Sigutė Stankevičiūtė pasakoja, kad ikiprekybiniai pirkimai, kitaip nei viešieji, atveria kur kas platesnes galimybes organizacijoms įsigyti jiems reikalingus inovatyvius produktus.

„Šiais pirkimais perkančioji organizacija, netaikydama Viešųjų pirkimų įstatymo, gali įsigyti rinkoje dar neegzistuojančių produktų kūrimą, vykdant mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą (MTEP), ir tam tikra prasme veikti kaip rinkos kūrėja. Tokiu būdu, organizacija ne tik gauna sukurtą produktą, bet ir nukreipia rinkos dalyvius. Pats pirkimo procesas vyksta pagal Europos Komisijos rekomenduojamą ir Vyriausybės patvirtintą tvarką“, – teigia S. Stankevičiūtė.

MITA atstovė aiškina, kad ikiprekybinis pirkimas vyksta trimis etapais, kuriuose dalyvauja trys subjektų kategorijos: perkančioji organizacija, koordinuojančioji organizacija ir dalyviai.

„Ikiprekybinius pirkimus skelbia perkančiosios organizacijos – visos institucijos ir įstaigos, kurios prekes ir paslaugas gali įsigyti viešųjų pirkimų būdu. Vykdo – inovatyvius produktus kurti gebančios Lietuvos ir užsienio įmonės bei mokslo ir studijų institucijos. Na, o jų tarpusavio veiklą ir santykius koordinuoja mūsų agentūra. Pirmąjį etapą galima įvardyti kaip koncepto kūrimą, kuriame yra ieškomi problemos sprendimai. Antrajame dalyviai kuria prototipą, o trečiajame, kuris vadinasi mažos apimties bandomojo gaminio kūrimas ir išbandymas, dalyviai turi išbandyti savo produkto veikimą realiomis sąlygomis. Rekomenduojame, kad pirmame etape dalyvautų 4, antrame – 3, trečiame – 2 dalyviai“, – sako MITA atstovė.

Siekia pritraukti investuotojus ir padėti startuoliams

Vieną sėkmingiausių ikiprekybinių pirkimų Lietuvoje šiuo metu vykdo Lietuvos bankas. Organizacijos tikslas – sukurti „LBChain“ platformą-paslaugą, kuri leistų pritraukti finansinių technologijų įmones ir skatinti tiesiogines užsienio investicijas Lietuvoje.

„LBChain“ – tai Centrinio banko kuriama bandomoji platforma, kuri suteikia startuoliams galimybę testuoti savo produktą ne tik reguliacinių konsultacijų, bet ir technologiniame kontekste. Vieni iš pirkime dalyvavusių dalyvių atliko globalų tyrimą, kuris atskleidė, kad niekur pasaulyje analogiškų platformų iki šiol nebuvo. Nors Lietuvos bankas turi reguliacinę finansinę bandomąją aplinką, bet ji apsiriboja tik reguliacinėmis konsultacijomis, o testinės aplinkos, į kurią būtų galima įkelti savo sprendimą ir jį testuoti, prižiūrint LB specialistams ir technologijų tiekėjams, neturi. Dirbdami su stambiais platformų tiekėjais, rengdami aukšto lygio konsultacijas, matome poreikį apjungti technologinę bei reguliacinę aplinkas. Būtent tokia platforma tai ir galėtų padaryti“, – pasakoja Lietuvos banko „LBChain“ projekto vadovas Andrius Adamonis.

Pasak jo, kuriama platforma yra ypač reikalinga startuoliams, kurie dirba su inovatyviomis technologijos, nes tai leidžia jiems kur kas greičiau ir su mažesnėmis išlaidomis patekti į rinką.

„Dauguma startuolių pas mus ateina tik su idėja arba labai ankstyvo produkto prototipu, kuris dažnai kinta, atsižvelgiant į mūsų patarimus, konsultacijas ir grįžtamąjį ryšį. Dabar mūsų specialistai, naudodami „LBChain“ platformą, galės startuoliams padėti ne tik sutaupyti daug lėšų, bet ir įnešti kur kas daugiau aiškumo bei apsisprendimo į tolimesnį jų produktų vystymą“, – sako A. Adamonis.

„Ikiprekybinis pirkimas buvo geriausias sprendimas, nes įsivaizdavome produkto konceptą, tačiau nežinojome visų techninių detalių, kurių reikia tam, kad pasiektume norimą rezultatą. Negano to, šiame pirkime dirbo ne vienas dalyvis, tad turėjome galimybę lyginti jų teikiamas paslaugas ir kuriamą produktą, taip gaudami geriausią rezultatą“, – teigia Lietuvos banko „LBChain“ projekto vadovas.

Ikiprekybinį pirkimą pradėjome su keturiais dalyviais, iš kurių trys buvo tarptautinės įmonės, o vienas – lietuviškas startuolis. Nors, pavyzdžiui, lietuvių startuolis ir nepateko į antrąjį etapą, jis suteikė labai daug naudingos informacijos apie lokalią rinką, kai tuo metu užsienio dalyviai – analizavo tarptautinę rinką. Iš to gavome gerą rinkos suvokimą ir bendrą informaciją, nes keturi dalyviai ją rinko paraleliai“, – pasakoja A. Adamonis.

Efektyvesnis ir saugesnis gydymas – tiesioginė ikiprekybinių pirkimų nauda visuomenei

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos – dar vienas puikus ikiprekybiniame pirkime dalyvaujančios organizacijos pavyzdys. Šiandien ligoninė vysto du projektus: operacinio lauko išmaniosios padidintos spalvų skyros sistemos bei inovatyvių įtvarų gamybos technologijų kūrimą. Santaros klinikų Inovacijų ir technologijų perdavimo skyriaus vadovė Lina Žiaukienė pasakoja, kad skelbti ikiprekybinius pirkimus buvo nuspręsta, siekiant išnaudoti turimą potencialą.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

„Vykdant tokius projektus, gydytojo ir mokslininko idėja gali pavirsti inovacija bei tarnauti kitiems kolegoms šalyje ir už jos ribų. Aukštos kvalifikacijos specialistai, modernios technologijos ir įranga leidžia suteikti pažangiausią pagalbą pacientams bei plėtoti mokslą. Turime sukurti sąlygas vystytis potencialui dėl augimo, pažangos ir asmeninės motyvacijos“, – teigia L. Žiaukienė.

Pasak jos, tinkamas vizualinis identifikavimas chirurginės operacijos metu yra labai svarbus veiksnys, siekiant pagerinti chirurginio gydymo rezultatus, todėl operacinio lauko išmaniosios padidintos spalvų skyros lempos bus naudojamos atvirų operacijų metu ir leis sodrinti bei išskirti nežymiai besiskiriančius audinių atspalvius.

„Šiuolaikinės išmaniosios apšvietimo technologijos, sukurtos modernių puslaidininkinių šviesos diodų pagrindu, leidžia ne tik tiksliai perteikti spalvas, tačiau ir sodrinti norimas sritis, taip išplečiant perteikiamų spalvų gamą bei sudarant galimybę vizualiai atskirti panašaus atspalvio sritis. Tokios technologijos jau naudojamos meno dirbinių apšvietimo ir grožio industrijose, tačiau nėra pritaikytos medicininiams poreikiams. Sukurta inovatyvi operacinio lauko išmanioji padidintos audinių spalvų skyros apšvietimo sistema būtų naudojama operacijų metu, kai reikalinga padidinta spalvų skyra bei tokiu būdu būtų sumažintas cheminių žymeklių naudojimas ir chirurginių klaidų skaičius“, – aiškina Santaros klinikų atstovė.

Inovatyvių įtvarų kūrimo technologija, anot L. Žiaukienės, leistų pagaminti tvirtą, tačiau elastingą ir žmogaus kūną atitinkantį įtvarą, o dėl 3D spausdinimo technologijų įtvaras būtų formuojamas išsaugant jo tvirtumą. Be to, būtų gaminamos įvairaus dydžio ir formų angos visame įtvaro plote, jos užtikrintų gerą ventiliaciją ir leistų nuplauti galūnę. Įtvarai galėtų turėti jungtis, kurios savaime nutrūktų, tinimui pasiekus pavojingą lygį, ir apsaugotų minkštuosius audinius arba įspėtų gydytojus apie gresiančią riziką.

„Mums šie projektai ir ikiprekybiniai pirkimai – tai galimybė viešajam sektoriui, turinčiam didelį idėjinį ir mokslinį potencialą, prisidėti prie inovacijų kūrimo bei verslo įtraukimo iškeltoms idėjoms realizuoti. Taip suaktyvinama ir rinkos ekonomika. Kuo verslas bus imlesnis naujovėms, tuo jis greičiau pasibels į idėjas turinčių specialistų ir institucijų duris“, – tikina L. Žiaukienė.

Nauda Lietuvai ir jos gyventojams

Ikiprekybinio pirkimo MITA atstovė S. Stankevičiūtė pasakoja, kad Lietuva yra sukūrusi labai stiprų ikiprekybinių pirkimų kontrolės mechanizmą, kuris leidžia užtikrinti skaidrius kūrimo ir pirkimo procesus.

„Esame vienintelė valstybė ES, kurioje yra reikalingas koordinuojančios institucijos leidimas vykdyti tokius pirkimus. Leidimas išduodamas remiantis kelių skirtingų institucijų ekspertų sudarytos ekspertų grupės išvadomis. Ekspertus vertinimui parenka ne MITA darbuotojai, o ekspertų taryba. MITA atstovai privalomai dalyvauja vykstančiuose pirkimuose kaip ikiprekybinio pirkimo komisijos nariai. Po kiekvieno etapo, nešališkų ir nesusijusių ekspertų grupė atlieka ekspertinį vertinimą dėl dalyvių kitam etapui atrinkimo“, – aiškina S. Stankevičiūtė.

Anot jos, ikiprekybinių pirkimų būdu valstybė investuoja į įmones bei mokslo ir studijų institucijas. Taip yra skatinama jas kurti bei į rinką įvesti inovatyvius, moksliniais tyrimais pagrįstus, produktus. Vykdydamos ikiprekybinius pirkimus, perkančiosios organizacijos didina valstybės investicijas į MTEP ir kelia bendrąjį vidaus produktą (BVP).

Ekspertės teigimu, ikiprekybiniai pirkimai yra naudingi ne tik tiesiogiai juose dalyvaujantiems subjektams, bet ir tuomet, kai reikia spręsti visuomenėje iškilusias problemas.

„Perkančioji organizacija turi galimybę įsigyti jai reikalingo produkto, kurio dar nėra rinkoje, sukūrimą. Įmonės bei mokslo ir studijų institucijos gauna finansavimą inovatyvaus produkto kūrimui, kuris turės pirkėją ne tik Lietuvoje. Visuomenei šie pirkimai naudingi todėl, nes jų būdu kuriami produktai skirti valstybei aktualioms problemoms spręsti. Pavyzdžiui, dabartinėje situacijoje turime aiškią COVID-19 problemą, tačiau moksliškais tyrimais pagrįstų priemonių kovai su virusu kol kas nėra. Tokiu atveju, ikiprekybinis pirkimas leistų pirkti MTEP, dėl to, galbūt, atsirastų produktas, tinkamas gydyti virusą. Taip pat – anksčiau vykdytų ikiprekybinių pirkimų rezultatus galima būtų pritaikyti kovai su šia pandemija, kaip tai yra daroma Danijoje“, – aiškina S. Stankevičiūtė.