Pagal konkurso sąlygas buvo numatyta, kad bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas, jei bendrai patvirtintų projektų investicijų lėšų suma viršys 150 mln. eurų. Vis dėlto, atsižvelgiant į dabartinius Vyriausybės prioritetus pastatų energinio efektyvumo didinimo srityje, buvo priimtas sprendimas finansuoti visus kvietime dalyvavusius projektus, kurie atitiko nustatytas sąlygas.
Išsiskiria didieji šalies miestai
Atlikto vertinimo rezultatai atskleidžia, kad pagal šį kvietimą daugiau kaip 20 proc. daugiabučių atnaujinimo projektų bus įgyvendinama didžiuosiuose šalies miestuose – Klaipėdos (36 daugiabučiai), Kauno (32) ir Vilniaus (29).
„Tai džiugina – šiuose miestuose yra ypač didelė senų daugiabučių koncentracija, iš viso siekianti net 50 proc. visų šalies renovuotinų gyvenamųjų namų“, – pabrėžia Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.
Šio kvietimo metu aktyvumu pasižymėjo ir Ukmergės rajono savivaldybė (24 paraiškos), Palangos miesto savivaldybė (21), Šilutės (20), Telšių (18) ir Jonavos (17) rajonų savivaldybės.
Ryškėja kvartalinės renovacijos nauda
Įvertinus šio kvietimo metu gautas paraiškas, BETA specialistai pastebėjo, kad vis labiau ryškėja kvartalinės renovacijos tendencija – net trečdalis patvirtintų daugiabučių modernizavimo projektų yra įtraukti į savivaldybių parengtas kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Šio tipo programas, apimančias vieno, dviejų bei daugiau miesto kvartalų atnaujinimą, yra pasirengusios ir jau įgyvendina net 39 iš 60 savivaldybių.
„Duomenys rodo, kad jau kelis metus iš eilės formuojamas naujas požiūris į pastatų energinio efektyvumo didinimą, duoda apčiuopiamus rezultatus. Vien tai, jog trečdalis paskutinio kvietimo metu gautų daugiabučių atnaujinimo projektų yra įtraukti į kvartalinės renovacijos programas, aiškiai nurodo pagrindines renovacijos kryptis ateinantiems dešimtmečiams – vis daugiau pastatų bus atnaujinami ne pavieniui, o kvartalais“, – teigia V. Serbenta.
Jo teigimu, kvartalinė renovacija turi daugiau privalumų, nei pavienė – jos metu atnaujinami ne tik visi gatvės ar net rajono daugiabučiai, tačiau ir bendros erdvės, inžinierinės sistemos. Nors visi atnaujinti projektai yra skirtingi, dažniausiai jų metu galima pakeisti seną gatvės apšvietimą ir įdiegti LED lempas, atnaujinti šilumos, vandentiekio bei nuotekų tinklus. Užbaigus renovaciją gyventojai taip pat gali džiaugtis naujomis automobilių stovėjimo aikštelėmis ar vaikų žaidimų erdvėmis, o kvartalas atrodo lyg būtų tik neseniai pastatytas.
Šiuo metu jau 39 šalies savivaldybės yra pasirengusios kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Du trečdaliai iš jų programas pasirengusios daugiau nei vienam kvartalui (Vilnius – 29, Kėdainių raj. – 10, Utenos raj. – 7, Druskininkų sav. – 6, Palanga – 5).
Vidutinis programos įgyvendinimo laikotarpis – 7 metai. Turint omenyje, kad didžioji dalis programų jau pradėtos įgyvendinti, akivaizdu, jog po 5 – 6 metų dabartinis Lietuvos renovacijos žemėlapis pasikeis iš esmės – ne tik kiekybiniais (atnaujintų daugiabučių skaičiumi), bet ir kokybiniais (sutaupytos energijos kiekiais, pasikeitusiu miesto vaizdu, išaugusia gyvenimo kokybe ir pan.) parametrais.
Pageidaujami aukštesni energinio efektyvumo rodikliai
Dar viena išryškėjusi tendencija – planuojamuose daugiabučiuose numatyti ženkliai aukštesni energinio efektyvumo rodikliai. Net 50 proc. visų paskutinio kvietimo metu gautų paraiškų projektai po renovacijos turėtų pasiekti B energinio naudingumo klasę.
Ženkliai pagerėjęs daugiabučio energinis efektyvumas suteikia ne tik finansinę naudą – jo dėka yra saugoma aplinka bei mažinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Šiuo metu net 75 proc. Europos Sąjungos (ES) pastatų yra energetiškai neefektyvūs, per metus sunaudojantys 40 proc. visos ES energijos bei į atmosferą išleidžiantys 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ypatingai padeda atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas. Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą valstybės remiamų atsinaujinančių energijos šaltinių sąrašas gan ilgas, tačiau didžioji dalis daugiabučių namų gyventojų, nusprendusių investuoti į alternatyvią energiją, dažniausiai renkasi saulės kolektorius karštam vandeniui pašildyti ir šilumos siurblius šildymui.
Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinti daugiau nei 2400 daugiabučiai arba 70 tūkst. butų, o šiuo metu įgyvendinama dar apie 1400 daugiabučių atnaujinimo projektų.
Užsakymo nr.: PT_83872901