Milijonai paukščių ir nesuskaičiuojamas ežerų kiekis
Viena iš vietų, kur turėtų nukeliauti kiekvienas gamtos mylėtojas – Šilutės rajone esanti Nemuno delta. Čia galima lankytis kiekvieną sezoną, mat skirtingi metų laikai Nemuno deltos grožį atskleidžia vis kitaip.
Jeigu žiemą 29 tūkst. hektarų ploto pievas nukloja sniegas, pavasarį jas užlieja vanduo, pritraukiantis migruojančius paukščius. Vasarą čia glaudžiasi ypatingai reti paukščiai, pasiruošę perėjimui, o rudenį Nemuno delta tampa tarsi paukščių oro uostu – iš čia jie keliauja žiemoti.
Norintiems čia apsilankyti ir pamatyti tai, kuo garsėja Nemuno delta, organizuojami įvairūs paukščių turai. Vis dėlto, renkantis, kada čia geriausia atvykti, reikėtų nuspręsti, ką labiausiai norisi pamatyti. Jeigu trokštate pamatyti migruojančius paukščius, į Nemuno deltą vertėtų atvykti kovo–balandžio mėnesiais, didžiųjų potvynių metu. Tada išsiliejęs vanduo sutraukia daug vandens paukščių, migruojančių iš savo žiemojimo vietų.
Vis tik, norintiems pamatyti perinčius paukščius, rekomenduojama atvykti balandžio mėnesio gale – tada, kai vanduo nusėda ir atsiveria didžiosios pievos, o jose peri šimtatūkstantiniai ančių būriai. Atvykusiems gegužės pradžioje gali pasisekti pamatyti tiek migruojančius, tiek perinčius paukščius.
O į Nemuno deltą atkeliavus rudenį, galima išvysti pro Lietuvą praskrendančių didžiojoje šiaurėje perinčių paukščių masę. Dienos metu danguje galima išvysti virš milijono paukščių. Nemuno deltoje galima sutikti rečiausiai sutinkamų paukščių, pavyzdžiui, mažąsias žąsis, kurių pasaulyje likę vos 100.
Išsiilgusių įspūdingų kraštovaizdžių laukia Zarasų kraštas – vieta, apdovanota daugiau nei 300 ežerų. Kai kurie jų – apgaubę Zarasų miestą, tad nenuostabu, kad gyvenvietėje apstu įvairių vandens pramogų.
Didžiojoje Zaraso ežero saloje vandens sporto entuziastų laukia bene didžiausias Lietuvoje vandenlenčių parkas – beveik 600 metrų apskritas ratas. Čia vienu metu vandenį skrosti gali net 8 žmonės. Šalia įrengtas ir batutų parkas, treniruokliai sportui.
Norintys atsikvėpti nuo miesto šurmulio, gali nukeliauti į didžiosios Zaraso ežero salos pusę – ten jų laukia žmogaus nepaliestas natūralios gamtos kampelis. Nuvykusių prie Antlieptės marių laukia įvairūs maršrutai, čia pat veiklos ras ir povandeninio sporto entuziastai.
Bene ryškiausia Zarasų krašto pažiba – apžvalgos ratas, neturintis analogų Lietuvoje. Nuo jo atsiveria kvapą gniaužianti panorama į miestą, apsuptą vandens telkinių, o laipteliais nusileidus nuo 17 metrų aukščio apžvalgos rato, galima pasivaikščioti Zaraso ežero pakrante.
Nuo šakočio–rekordininko iki apdovanoto sūrio
Jeigu grožėdamiesi gamta išalkote, vertėtų apsilankyti šalies kampeliuose, kuriuose gaminami kulinariniai šedevrai garsėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kulinarinę kelionę pradėsime Druskininkų regione – ten, kur buvo pagamintas šakotis–rekordininkas. Būdamas pusantro karto aukštesnis už Arvydą Sabonį – 3 metrų 72 centimetrų ūgio ir 86 kilogramų svorio – šakotis pateko į Gineso rekordų knygą. Iškepus šį šakotį kartu sugalvota įsteigti ir šio mėgstamo kulinarinio gaminio muziejų.
Šiandien pagrindinis muziejaus eksponatas ir yra šakotis–rekordininkas. Jis stovi tokio paties aukščio paviljone, o šalia jo galima pamatyti įvairius daiktus, skirtus šio kulinarinio šedevro gamybai, taip pat skirtingus šakočius. Čia lankytojams siūloma sudalyvauti ir parodomojoje edukacinėje šakočio kepimo programoje, kurioje pasakojama, kuo šakotis skiriasi nuo „baumkucheno“, kokį šakotį kepė mūsų protėviai ir koks buvo mėgstamiausias kunigaikštienės Barboros Radvilaitės desertas.
Vis dėlto, jeigu norite užvalgyti ko nors sūraus, vertėtų keliauti į Rokiškį – miestelį, kurį įkūrė Tyzenhauzai. Būtent čia slypi gilios sūrių gaminimo tradicijos. Čia atvykusieji turėtų patraukti į Rokiškio dvarą, kur lankytojams siūloma daugiau nei 30 edukacijų, bene populiariausia – sūrio kelias.
Sūrio kelio edukacija yra nuolat naujinama atsižvelgiant į tai, kokią produkciją siūlo „Rokiškio sūris“. Programos metu papasakojama apie pieno apdirbimo tradicijas, įvairiausius sūrius, kaip jie yra gaminami ir panašiai. Gastronomijos entuziastams čia paruošta ir kitokių pramogų – gruodžio mėnesį Rokiškio dvare galima paragauti tradicinių aukštaičių Kūčių valgių.
Tiesa, čia galima susipažinti ir su pačiu dvaru, pamatyti autentiškus kadaise čia gyvenusių grafų drabužius, išvysti grafienės miegamąjį. Vis dėlto, jeigu norite patirti daugiau dvariškų įspūdžių, kviečiama jus aplankyti dar du garsius Lietuvos dvarus.
Nuo pramogų iki poilsio sielai
Pakruojo dvaras vis dar alsuoja XIX a. gyvenimo ritmu – būtent čia galima sudalyvauti gausoje edukacijų, kurios lankytojus tarsi nukelia laiku. Bene populiariausioje programoje – „Svečiuose pas Malūnininką“ – pasakojama ne tik apie dvarą, bet ir apie malūnininko darbą bei alaus gamybą. Pakruojo dvare lankytojų taip pat laukia įdomios vietos, pavyzdžiui, bausmių rūsys, o netrukus bus siūloma apsilankyti ir gydytojo kabinete.
Dvare nuolat vyksta ir įvairūs renginiai – pirmosiomis vasaros dienomis „Šeimų šventėje“ bus laukiama vaikų ir tėvelių. Čia sugrįš ir gėlių festivalis „Vasarvidžio nakties sapnas“, kuris Pakruojo dvarą pavers gėlėčiausia vieta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Vis tik, jeigu norite pailsėti, o ne pramogauti, turėtumėte keliauti į kitą dvarą – Paliesiaus. Jame įsikūrusi vienintelė Baltijos šalyse veikianti fizinio krūvio terapijos klinika. Siekiama, kad lankytojai pajustų ryšį ne tik su gamta, bet ir savimi.
Paliesiaus klinika yra pirmoji ir vienintelė licencijuota fizinio krūvio terapijos klinika ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Čia gydoma ne vaistais, o individualiai parinktu ir tiksliai dozuojamu fiziniu krūviu. Klinikos filosofija grindžiama holistiniu principu: gydomas kūnas, vyksta kryptingas mokymas (fizinio krūvio, sveikatos, gyvenimo būdo, mitybos įgūdžių), taikomos įvairios terapijos.
Žemaitija – garsi velniais ir raganomis
Jeigu ieškote, kur nuvykti, nedvejodami rinkitės Žemaitiją – žemę, už Nemuno ribų, apie kurią rašytinis žodis sklido jau XIII a. Apdovanota įspūdinga gamta ir išsiskirianti savo kalba, ji puikiai tiks pažintiniam jūsų savaitgaliui.
Norintys susipažinti su giliausiomis lietuvių liaudies tradicijomis, keliaukite į Platelius. Čia iki šiol gyvos Užgavėnių šventimo tradicijos. Ir šiandien Plateliuose Užgavėnės švenčiamos net dvi dienas – pirmadienį žmonės mini mažąsias Užgavėnes, antradienį – didžiąsias. Tomis dienomis miestelio gatves užplūsta įvairiais personažais – velniais, ožkomis, meškomis ir kitais veikėjais persirengę žmonės.
Vis tik, jei šių metų Platelių Užgavėnių šventėje sudalyvauti nepavyko, galite atvykti į čia veikiantį muziejų, įsikūrusį miesto dvaro sodybos arklidėje.
Šiuo metu muziejaus kolekcijoje yra daugiau nei 300 Užgavėnių kaukių iš visos Žemaitijos. Čia taip pat galima užsisakyti ir teatralizuotą Užgavėnių programą, kurios metu galėsite susipažinti su šventės tradicijomis, papročiais, kulinariniu paveldu šventės metu.
Visai netoliese – vos už 30 minučių kelių nuo Platelių – jūsų laukia kitas Žemaitijos centras – Telšiai. Nors įsikūręs ant septynių kalvų, jis puikiai pritaikytas visiems atvykstantiems: ir senyvo amžiaus žmonėms, ir šeimoms su vaikais, ir negalią ar specialiuosius poreikius turintiems žmonėms. Čia įrengtas ir liftas, kuriuo galima nuo Masčio ežero pakrantės pakilti į senamiestį, taip pat galima užsisakyti ekskursijas gestų kalba.
Telšių miestas lankytojus stebina ir išskirtine architektūra ir mažosios skulptūros kūriniais. Vieni jų – meškos, kurių mieste slepiasi net 30. O viena populiariausių siūlomų pramogų yra būtent šių meškų paieškos.
Projektą „Patraukliausios Europos turizmo traukos vietovės“ (EDEN) įgyvendina nacionalinė turizmo skatinimo agentūra "Keliauk Lietuvoje", remia Europos Komisija. Daugiau informacijos apie EDEN objektus galite rasti apsilankę puslapyje eden.lithuania.travel.
Užsakymo nr.: PT_83610797