Iki šiol laikosi seniausių Užgavėnių tradicijų
Gatvės, pilnos velnių, gervių, ožių, meškų ir kitokių personažų, į kiekvienas miestelio duris besibeldžiantys persirengėliai ir liepsnojanti dirbtinė moteris – „Morė“. Tokius vaizdus išvydus įprastą dieną galima ne juokais išsigąsti, tuo tarpu be jų išsiversti tradicinės lietuvių liaudies šventės metu Užgavėnių – bene neįmanoma. Šis mūsų tautiečių karnavalas jau nuo seniausių laikų buvo skirtas žiemai išvaryti ir pavasariui prisišaukti.
Šiandien giliausios Užgavėnių tradicijos tebėra puoselėjamos Žemaitijoje, tiksliau – Plateliuose. Vis dėlto, šios šventės pėdsakų galima rasti net kituose žemynuose.
„Ši šventė nuo senų laikų žinoma visoje Europoje. Net pietų Amerikoje yra Rio de Žaneiro karnavalas, nuo 1641 m. rengiamas kasmetinis sambos festivalis. Švenčiame ir Italijoje – čia vyksta Venecijos karnavalas, prasidedantis prieš Pelenų dieną. Viską vainikuoja Užgavėnių šventė“, – apie tai, kur yra švenčiama ši šventė, pasakoja Žemaitijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė Aldona Kuprelytė.
Vis dėlto, pasak jos, tiksliai pasakyti, kada Lietuvoje ar pačiuose Plateliuose pradėtos švęsti Užgavėnės, yra sunku.
„Šventė buvo gyva ir iki krikščionybės. Keitėsi personažai, formos, nyko ir Užgavėnių sakralumas – jos tapo pasaulietine, žaisminga švente. Tiesa, Plateliuose Užgavėnių tradicija niekada nebuvo nutrūkusi – net karo metais žmonės šios šventės metu eidavo persirenginėdavo įvairiais personažais“, – pasakoja A. Kuprelytė.
Ji priduria, kad Plateliuose ir šiandien Užgavėnės švenčiamos net dvi dienas – pirmadienį yra mažosios Užgavėnės, antradienį – didžiosios. Pašnekovė atskleidžia, kad iki šių dienų išlikusios išskirtinės šventės tradicijos, kurios nesvetimos visiems miestelio gyventojams.
Užgavėnių šventė Plateliuose vyksta kasmet, tad ne išimtis ir šie metai: vasario 24 dieną po Platelių miestelio sodybas vaikščios mažieji mokinukai, o nuo ankstyvo antradienio ryto gyventojų namuose lankysis kompanijos, persirengusios įvairiais personažais.
„Pavakarę visi grįš į Platelių miestelio centrą. Eisena, kurios priekyje arkliu tempiama Morė, trauks prie Platelių kultūros namų, kur bandysime iš kiemo išvaryti žiemą, tad kviečiame visus ne tik atvykti pasižiūrėti, bet ir sudalyvauti – tiesa, būtinai turėkite kaukę“, – šypsosi pašnekovė.
Vis tik, negalėsiantys dalyvauti Užgavėnių puotoje, šios ypatingos šventės dvasią Plateliuose gali pajusti ištisus metus. Čia pat – miestelio dvaro sodybos arklidėje ištisus metus veikia vienintelė Lietuvoje Užgavėnių ekspozicija.
„Šiuo metu kolekcijoje turime daugiau nei 300 Užgavėnių kaukių iš visos Žemaitijos. Čia galima užsisakyti ir teatralizuotą Užgavėnių programą, kurios metu galėsite susipažinti su šventės tradicijomis, papročiais, kulinariniu paveldu šventės metu. Taip pat parodysime, kaip pasigaminti kaukę, išmokysime dainų ir papasakosime, kodėl buvo svarbu suptis sūpynėse“, – sako Aldona Kuprelytė.
Stūksantis ant septynių kalvų – pritaikytas visiems
Susipažinus su Užgavėnių tradicijomis, šokite į automobilį ir keliaukite į Telšius – vos už 30 minučių kelio esantį Žemaitijos centrą, stūksantį ant septynių kalvų. Miestelio senamiestis nusidriekęs palei Masčio ežerą, o vaikštinėjant aplinkui lankytojus stebina išskirtinė architektūra ir mažosios skulptūros kūriniai.
„Nors mūsų miestelis stovi ant septynių kalvų, jis yra puikiai pritaikytas visiems: ir senyvo amžiaus žmonėms, ir šeimoms su vaikais, ir negalią ar specialiuosius poreikius turintiems žmonėms. Pastariesiems Telšių infrastruktūra yra išties puikiai pritaikyta – turime ir liftą, kuriuo nuo Masčio ežero pakrantės galima nesunkiai pakilti į senamiestį. Daugelis miestelio kavinių taip pat pritaikytos judėjimo negalią turintiems žmonėms. Turime ir daug mažosios architektūros, vienas jų – akliesiems Brailio raštu vaizduojama viena iš septynių miesto kalvų, Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra, Telšių kunigų seminarija ir senamiesčio gatvelės“, – pasakoja VšĮ Žemaitijos turizmo informacijos centro vadybininkė Rūta Lencevičiūtė.
Ji priduria, kad po įdomiausias Telšių vietas ekskursijas galima užsisakyti ir gestų kalba.
Šiltuoju metų sezonu Masčio ežero pakrantė itin draugiška vandens sporto entuziastams – čia veikia vandenlenčių parkas, kurio trasa – antra pagal ilgį Lietuvoje. Vis dėlto, R. Lencevičiūtės teigimu, veiklos Telšiuose netrūksta ištisus metus.
„Neseniai svečių namuose „Lavender Inn“ duris atvėrė restoranas, kur galima paragauti levandomis pagardintų patiekalų ir gėrimų. Atvykę šaltuoju metų sezonu, galite aplankyti Šatrijos kalną, kur sutemus, pasak legendų, renkasi visos Žemaitijos raganos. O keliaujančius bet kuriuo metų sezonu kviečiame ieškoti Telšių meškų – mieste jų pasislėpę net 50. Taip pat turime kelias Žemaitijos kulinarinio paveldo kavines, kur galite paragauti tradicinių regiono patiekalų. Kviečiame sudalyvauti ir garsiojo „Džiugo“ sūrio degustacijoje. Atvykusius šiltesniu metų laiku, kviečiame pasiplaukioti Masčio ežere“, – apie tai, ką galima nuveikti Telšiuose, pasakoja pašnekovė.
Galite apsilankyti ir Žemaičių muziejaus „Alka“ ekspozicijoje, kur susipažinsite su autentiška XIX a. pab.–XX a. pr. regiono kaimo aplinka bei buitimi.
Projektą „Patraukliausios Europos turizmo traukos vietovės“ (EDEN) įgyvendina nacionalinė turizmo skatinimo agentūra "Keliauk Lietuvoje", remia Europos Komisija. Daugiau informacijos apie EDEN objektus galite rasti apsilankę puslapyje eden.lithuania.travel.
Užsakymo nr.: PT_83572023