Šakotis, įrašytas į Gineso rekordų knygą
2015 m. Lietuvos vizitine kortele pripažinto šakočio šaknys galimai siekia dar XV amžių, o šiandien šis saldus konditerijos gaminys, kepamas Lietuvoje, pasaulyje neturi sau lygių analogų. Tiesa, dažnai sakoma, kad į Lietuvą šakočius atvežė vokiečiai, todėl jie kartais vadinami „Baumkuchenais“ ar „Bankuchenais“. Vis dėlto, šakočius ilgus metus kepančios įmonės UAB „Romnesa“ savininkas Romualdas Spulis teigia, kad tai toli gražu nėra tiesa.
„Dažnai sakoma, kad mūsų šakotis yra vokiškojo brolis ar pusbrolis. Tačiau jie skiriasi bene labiausiai – ir kepimo principu, ir išvaizda, ir skoniu. Lietuviškas šakotis turi ragelius, vokiškas „bankuchenas“ – ne. Patį panašiausią į mūsų kepa keliuose Prancūzijos regionuose, tačiau tokio paties tikrai nerasite. Tad kitose valstybėse kepamų panašių kepinių nevadiname šakočiais, sakome, kad tai – šakočių analogai“, – priduria jis.
R. Spulis sako, kad tradicinio šakočio istorija ir kelias – tikrai įdomus. Nors nėra išlikę daug rašytinių šaltinių, manoma, kad šio kepinio istorijos užuomazgos – labai ankstyvos.
„Šakočio kepimo principas atkeliavo iš akmens amžiaus. Tada žmonės išmoko mėsą kepti sukdami virš liepsnos, o duoną kepdavo ant įkaitintų akmenų. O sugalvoję į duonos tešlą įdėti kiaušinių, jie pradėjo tą tešlą vynioti ant iešmo, sukti duoną kaip mėsą – taip atsirado ir šiandien naudojamas būdas šakočiams kepti. Manoma, kad šį būdą Europoje paskleidė romėnai“, – apie galimas šakočio kepimo būdo ištakas pasakoja pašnekovas.
Su šakočių kepimo tradicijomis galima susipažinti atvykus į Romualdo Spulio įmonei priklausančius restoranus. Tiesa, atvykusiųjų į restoraną, esantį šalia Druskininkų, laukia ypatinga pažintis su tradiciniu konditerijos gaminiu, mat čia įrengtas vienintelis pasaulyje šakočių muziejus.
„Pagrindinis mūsų eksponatas muziejuje – šakotis – Gineso rekordininkas. Jo aukštis siekia 3 metrus 72 centimetrus, o svoris – beveik 86 kilogramus. Iškepę jį 2015 metais sumušėme aukščio rekordą, priklausiusį švedams, ir svorio, priklausiusį prancūzams. Iš tiesų, dėl jo šio milžiniško šakočio ir steigėme muziejų. Pastatėme tokio paties aukščio paviljoną, tada sunešėme įvairius daiktus, skirtingus šakočius“, – apie muziejų pasakoja R. Spulis.
Jis priduria, kad atvykusiųjų laukia edukacinės programos pačiame muziejuje, kur lankytojai galės sužinoti, kaip kepamas šakotis, kokie naudojami produktai, taip pat apie senąsias kepimo tradicijas.
Čia pat galima sudalyvauti ir parodomojoje edukacinėje šakočio kepimo programoje, kurioje lankytojams pasakojama, kuo šakotis skiriasi nuo „baumkucheno“, kokį šakotį kepė mūsų protėviai ir koks buvo mėgstamiausias kunigaikštienės Barboros Radvilaitės desertas.
Rokiškis – garsus ne tik sūriais
Iš pietų Lietuvos kelionę tęskime keliaudami į šiaurės rytus – Rokiškį. Būtent čia, Tyzenhauzų sukurtame mieste, slypi ir gilios sūrių gaminimo tradicijos. Su jomis turistai gali susipažinti atvykę į patį miesto epicentrą – Rokiškio dvarą, kuriame lankytojams siūloma virš 30 edukacijų, viena jų – sūrio kelias.
„Sūrio kelio edukacija yra nuolat naujinama atsižvelgiant į tai, kokią sūrių produkciją gamina ir siūlo „Rokiškio sūris“. Atsiradus naujam produktui, jis įtraukiamas ir į sūrio kelią. Atvykusius lankytojus pasitinka dvaro ekonomė, papasakoja apie pieno apdirbimo tradicijas, įvairiausius sūrius. Lankytojai gali pasidairyti, pamatyti senas puodynes, įrankius sviestui mušti, pramoninę sviesto mušimo mašiną. O tada jiems pasakojama, kaip yra gaminamas sūris, kurio iškart galima ir paragauti“, – apie vieną populiariausių veiklų Rokiškio dvare pasakoja miesto turizmo ir tradicinių amatų Informacijos ir koordinavimo centro turizmo vadybininkė Ingrida Kujelė.
Ji priduria, kad šią edukaciją reikia užsisakyti iš anksto, o jos rengiamos susirinkus 10–50 žmonių grupėms. Vis dėlto, dvare galima sudalyvauti ir kitose siūlomose edukacijose: arbatos valandėlėje, molio lipdyme, aukštaitiškų juostų pynime ir daugelyje kitų.
Gastronomijos entuziastams čia verta atvykti ir gruodžio mėnesį – būtent tada Rokiškio dvare galima sudalyvauti tradicinėje kūčių vakarienėje. Jos metu lankytojams patiekiami tradiciniai aukštaitiški kūčių valgiai.
Tiesa, norintiems susipažinti su Rokiškiu, miesto dvaru ir jo istorija, I. Kujelė siūlo neskubėti išvykti.
„Rokiškio dvaras yra be galo gražus architektūrinis paminklas. Sutvarkytas ir jis pats, ir statinio aplinka. Pačiame dvare veikia muziejus, kuriame lankytojų laukia kelios ekspozicijos. Visada siūlome pradėti nuo istorinės dalies, kur supažindiname su anksčiau čia gyvenusių sėlių kultūra, jų religija, taip pat tarpukario istorija – juk iš mūsų krašto yra kilę net keturi ministrai pirmininkai. O pirmajame aukšte įrengta įspūdinga dvariška ekspozicija, kurioje galima išvysti grafienės buduarą, miegamąjį. Čia eksponuojami ir autentiški grafų apdarai – ne kopijos, o tikrai kilmingiesiems priklausę drabužiai. Jie buvo išsaugoti, restauruoti, o dabar juos gali pamatyti visi apsilankę“, – apie tai, kas slepiasi už dvaro sienų, kalba pašnekovė.
Vis dėlto, jei jūsų nežavi muziejai ar tiesiog norite tęsti pažintį su Rokiškiu, Ingrida Kujelė siūlo pasivaikščioti po dvaro aplinką – jį supa dailios pievos, atnaujintas parkas. Čia pat galite užsisakyti ir teminę ekskursiją, kurios metu gidai papasakos paties parko istoriją.
„Apsilankę dvare, pasivaikščioję apylinkėse galite pėstute patraukti alėja, kurią supa vandens telkiniai. Galiausiai pasieksite Nepriklausomybės aikštę, vėliau ¬– gražuolę Šv. Mato bažnyčią. Tai yra išskirtiniai maldos namai Lietuvoje. Panašių – nelabai rasite, mat jie pasižymi ypatinga architektūra, o juos statė pats Tyzenhauzas“, – priduria I. Kujelė.
Projektą „Patraukliausios Europos turizmo traukos vietovės“ (EDEN) įgyvendina nacionalinė turizmo skatinimo agentūra "Keliauk Lietuvoje", remia Europos Komisija. Daugiau informacijos apie EDEN objektus galite rasti apsilankę puslapyje eden.lithuania.travel.
Užsakymo nr.: PT_83552495