Kiekvieną sezoną atrodo vis kitaip
Nemuno delta – bene labiausiai savo veidą keičiantis gamtos kampelis Lietuvoje. Žiemą 29 tūkst. hektarų ploto pievas nukloja sniegas, pavasarį jas užlieja vanduo, pritraukiantis migruojančius paukščius, vasaros pradžioje čia glaudžiasi sparnuotieji, pasiruošę perėjimui, o rudens metu čia galima išvysti milijonų paukščių jūrą, keliaujančią žiemoti.
Norintiems apsilankyti paukščių rojumi vadinamą Nemuno deltą, paukščių turus organizuojantis Marius Karlonas pataria atsižvelgti į tai, ką žmogus tikisi pamatyti.
„Nemuno delta Europoje žinoma dėl savo migracijos laikotarpio. Tai yra kovo–balandžio mėnesiai, kai būna didieji potvyniai ir patvinsta Šilutės bei Pagėgių regionų pievos. Išsiliejęs vanduo traukia daug vandens paukščių, migruojančių iš savo žiemojimo vietų Olandijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje į Sibirą ar Skandinaviją. Beveik visi paukščiai nusileidžia į Nemuno deltoje – tai yra viena iš trijų ar keturių stotelių pakeliui į Sibiro tundrą. Tokiu metu čia sutinkama šimtai milijonų vandens paukščių. Tad kovo antra pusė ir visas balandžio mėnuo yra puikus laikas atvykti tiems, kurie nori stebėti migruojančius paukščius“, – aiškina jis.
Ornitologas M. Karlonas atskleidžia, kad čia galima sutikti itin retų paukščių – pavyzdžiui, mažąsias žąsis, perinčias tik Šiaurės Norvegijoje. Jų Europoje likę tik 100.
„Atvykusiems balandžio mėnesį didžiulį įspūdį palieka šimtatūkstantiniai ančių būriai, keliasdešimt tūkstančių žąsų viename būryje – jie pakyla virš žmonių galvų, o pats dangus tarsi aptemsta“, – apie tai, ką galima išvysti Nemuno deltoje pasakoja pašnekovas.
Balandžio mėnesio gale vanduo nusėda ir atsiveria didžiosios pievos, tad Nemuno deltoje galima išvysti perinčių paukščių įvairovę – vien čia užregistruota apie 200 perinčių paukščių rūšių. Pasak ornitologo, tai – didelis skaičius, nes panašus skaičius sutinkamas visoje Lietuvoje.
„Pamatyti rečiausiai sutinkamus paukščius į Nemuno deltą keliauja žmonės iš viso pasaulio. Čia galima pamatyti ir didžiuosius erelius rėksnius, stulgius, paprastuosius griciukus ir dar visokių įvairiausių rūšių paukščių. Taip pat čia sutinkama ir perinti meldinė nendrinukė – šis paukštis peri išskirtinai tik Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje“, – kalba paukščių turus organizuojantis vyras.
Jis priduria, kad geras laikas atvykti yra gegužės pradžia, mat tokiu metu galima išvysti ir migruojančių, ir jau pradėjusių perėti paukščių.
Tiesa, ne mažiau čia verta apsilankyti ir rudens pradžioje – tada, kai paukščiai pradeda migruoti į šiltus kraštus, o Lietuva tampa migracijos koridoriumi.
„Rudenį pro mūsų šalį praskrenda didžioji šiaurėje perinčių paukščių masė, kuri yra labai koncentruota. Netoliese yra ir Ventės ragas – žiedavimo stotis. Apsilankius čia rudens metu dienos metu galima išvysti virš milijono praskrendančių paukščių“, – sako Marius Karlonas.
Pats paukščių turus organizuojantis vyras teigia, kad atvykti į Nemuno delta nori vis daugiau žmonių, o jų gidai ekskursijas profesionaliai veda tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis.
„Šiuo metu siūlome tiek grupinius, tiek privačius turus. Užsisakiusiems turus galime pasiūlyti savaitės ar ilgesnės trukmės turus, juos apgyvendinti su maitinimu. Dažniausiai sulaukiame 10–14 žmonių grupelių, tačiau galima užsisakyti ir privatų turą. Jų metu apsilankome ne tik Nemuno deltoje, bet ir išplaukiame keltu į Kuršių Neriją ar laiveliu paplaukiojame mariose, kur galima išvysti dar daugiau įvairių paukščių“, – apie turus pasakoja M. Karlonas.
Turtingas ne vien ežerais
Įspūdingas gamtos kampelis lankytojų laukia ir kitoje Lietuvos pusėje – šiaurės rytuose esantis Zarasų kraštas. Čia suskaičiuojama daugiau nei 300 ežerų, kai kurie jų – apsupę patį Zarasų miestą.
Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro projektų vadovas Ramūnas Keršys atskleidžia, kad anksčiau čia buvo dar daugiau ežerų – iki tol, kol nebuvo užtvenktos Antalieptės marios. Jis priduria, kad šiandien Zarasuose apstu vandens ir gamtos pramogų turistams, malonios veiklos ras kiekvienas.
„Zarasų krašte itin verta apsilankyti šiltuoju metų sezonu – didžiojoje Zaraso ežero saloje įrengtas ir bene didžiausias šalyje vandenlenčių parkas – beveik 600 metrų apskritas ratas, o jame vienu metu gali „skrieti“ net 8 žmonės. Šalia įrengtas batutų parkas, kur pailsėti gali tiek šeimos, tiek pavieniai asmenys. Saloje įrengti ir treniruokliai sportui“, – apie laukiančias pramogas pasakoja turizmo ir verslo informacijos centro atstovas.
Pašnekovas priduria, kad čia pat, saloje, galima ir apsistoti, o vasaromis čia vyksta didžiausi muzikos festivaliai – anksčiau gyvavusios „Roko naktys“, dabar – „Galapagai“. Tiesa, nors didžioji sala – didžiausias traukos centras, kuriame puikiai išvystyta turizmo infrastruktūra, paėjėjus į rytinę jos dalį turistai gali atsidurti žmogaus nepaliestame gamtos kampelyje.
Norintiems įdomesnių vaizdų, R. Keršys siūlo nuvykti prie Zarasų krašte esančio Drūkšio ežero – apsupta natūralios gamtos, ant paties telkinio kranto stūkso atominė elektrinė.
„Taip pat verta nuvykti prie Antlieptės marių, pasivaikščioti mūsų siūlomais maršrutais. Tam, kad būtų užtvenkta ši teritorija, buvo užlieti 26 ežerai. Iki šiol po vandeniu yra paskendę kaimai, tad ši vieta turėtų būti labai įdomi povandeninio sporto entuziastams“, – sako Ramūnas Keršys.
Vis dėlto, pašnekovo teigimu, bene didžiausia Zarasų krašto pažiba – apžvalgos ratas, neturintis analogų Lietuvoje. Nuo jo atsiveria įspūdinga panorama į miestą, apsuptą vandens telkinių, o laipteliais nusileidus nuo 17 metrų aukščio apžvalgos rato, galima pasivaikščioti Zaraso ežero pakrante.
Projektą „Patraukliausios Europos turizmo traukos vietovės“ (EDEN) įgyvendina nacionalinė turizmo skatinimo agentūra "Keliauk Lietuvoje", remia Europos Komisija. Daugiau informacijos apie EDEN objektus galite rasti apsilankę puslapyje eden.lithuania.travel.
Užsakymo nr.: PT_83534151