„Lietuvos paštas“ naudojasi geležinkeliu

„Šiuo metu kartą per savaitę Lietuvą kerta traukinys iš Kinijos, kuris per Kaliningrado sritį vyksta į Vokietiją ir atgal. Baigus Kauno geležinkelio mazgo rekonstrukciją, po kurios Kauno intermodalinis terminalas europine geležinkelio vėže bus sujungtas su Vakarų Europos geležinkelių sistema, atsiras galimybės prisivilioti dar daugiau krovinių iš kaimynių šalių, Kinijos bei kitų Azijos valstybių, kurie galės būti perkraunami ir paskirstomi Kaune“, - sako Tomas Šniras, AB „LG Cargo“ Intermodalinių krovinių grupės vadovas.

Prekės iš Kinijos nuo pernai gabenamos ne tik tranzitu, bet pasiekia ir Lietuvą. Tuo pačiu traukiniu kartą per savaitę į mūsų šalį atvyksta „Lietuvos pašto“ konteineriai su siuntomis iš Kinijos. Mūsų užsakytos siuntos iš tolimos šalies Lietuvą pasiekia per 7-9 dienas.

Vienas didžiausių iššūkių gabenant prekes iš rytų Europos ir Azijos į Vakarų Europą geležinkeliu – vėžių standartų skirtumas: Vakarų Europoje nutiesta 1435 mm pločio vėžė, o Rytų Europoje ir Azijoje galiojantis standartas – 1520 mm pločio vėžė, tad krovinius konteineriuose tenka perkrauti ant kitų platforminių vagonų.

„Kai Kauno intermodalinis terminalas bus sujungtas su Europos geležinkelio sistema, Lietuvai atsivers daugiau galimybių ne tik tranzitiniams kroviniams, bet ir eksportui bei importui iš Baltijos šalių. Planuojama, jog krovininiai traukiniai per Kauną, kur bus perkrauti nuo plačiosios į europinės vėžės vagonus, keliaus iš Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Skandinavijos šalių, taip pat bus vykdomas atgalinis tranzitas į šias šalis iš Vakarų Europos“, - pasakoja T. Šniras.

Gabens puspriekabes

Dar viena logistikos sritis, kurios populiarumą, planuojama, paskatins Kauno geležinkelio mazgo pritaikymas „Rail Baltica“ reikmėms – puspriekabių gabenimas traukiniais.

Šiuo metu planuojami du reguliarūs maršrutai iš Kauno į Vokietijos Duisburgo regioną bei Šiaurės Italiją ir atgal, dėl jų vyksta intensyvios derybos su partneriais

„Pagal dabar iš potencialių klientų surinktą poreikį planuojama, kad šiais maršrutais per savaitę gali vykti keturi reguliarūs traukiniai iš Kauno ir keturi atgaliniu maršrutu. Toks intermodalinis krovinių vežimas, kuomet bendradarbiauja kelių ir geležinkelių transportas, leidžia pasiekti geresnį energetinių išteklių panaudojimą, sumažinti CO2 pėdsaką ir didinti saugumą keliuose“, - pasakoja T. Šniras.

Darbus baigs dar šiemet

Kauno intermodalinis terminalas (KIT) pastatytas Palemono geležinkelio stotyje, šalia pagrindinės Lietuvos magistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda bei magistralės „Via Baltica“. Aplink šią vietą kuriasi logistikos įmonės bei yra įsikūrusi Kauno laisvoji ekonominė zona, patogus susisiekimas su Kauno oro uostu bei Klaipėdos jūrų uostu. Bendrovės „Ernst&Young“ atlikta galimybių studija ir krovinių srautų prognozės rodo, kad Kaunas KIT dėka iki 2040 m. gali tikėtis apie 7,5 mln. eurų papildomų pajamų per metus.

Kauno intermodalinis terminalas – viena iš Kauno geležinkelio mazgo infrastruktūros dalių. Šiuo metu čia vyksta aktyvūs statybos darbai, kurių metu nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemono bus nutiestas europinio standarto geležinkelis.

Iš viso Kauno geležinkelio mazgas susideda iš keturių atkarpų: Kaunas-Palemonas, Jiesia-Kaunas, Jiesia-Rokai ir Rokai-Palemonas.

Ruožas Jiesia-Kaunas baigtas rekonstruoti 2015 m. rugpjūtį, o Jiesia-Rokai – 2018 m. spalį. Kauno geležinkelio mazgo ruože Kaunas-Palemonas statybos pradėtos 2019 metų pradžioje iš šiuo metu įvykdyta jau daugiau kaip 55 proc. numatytų darbų. Dar pernai įrengti keturi tuneliai, skirti automobiliams ir pėstiesiems kirsti geležinkelio liniją, o šiemet bus nutiesta europinė geležinkelio vėžė.

Baigus visus statybos darbus Kauno geležinkelio mazgas bus vienas moderniausių geležinkelio mazgų per kurį važiuos didžioji dalis visų „Rail Baltica“ linija važiuojančių traukinių.

„Rail Baltica“ – didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastarąjį šimtmetį. Moderni greitoji „Rail Baltica“ jungtis suteiks patogią, saugią ir aplinkai nekenkiančią keleivių judėjimo alternatyvą, o geležinkelio linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Nutiesus „Rail Baltica“, keliones pradės šiuolaikiški ir modernūs elektriniai traukiniai.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.