Paleis traukinį „Amber train“

„Užbaigus darbus Kauno geležinkelio mazge, Kaunas bus toliausias taškas iki kurio iš Pietų eis europinio standarto 1435 mm pločio geležinkelio vėžė. Toliau link Rygos ir Baltarusijos driekiasi plačiojo standarto 1520 mm vėžė, tad būsime vienintelė vieta, kur galima greitai perkrauti geležinkelio vagonus ir darbo tikrai bus daug“, - sako Arūnas Urbonas, AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ Infrastruktūros paslaugų departamento Terminalų valdymo centro vadovas.

2015 m. baigtas įrengti KIT šiuo metu išnaudoja tik nedidelę dalį savo pajėgumų, nors krovinių kiekis stabiliai auga. Jei 2016 metais perkrauta kiek daugiau kaip 500 TEU (tarptautinis sutartinis vienetas, atitinkantis vieną 20 pėdų jūrinį konteinerį), 2019 m. Kauno intermodaliniame terminale perkrauta jau 1190 TEU.

Tikimasi, jog nuo 2021-ųjų šis krovinių skaičius padidės dešimtimis kartų kol pasieks projektinį pajėgumą – 100 tūkst. TEU per metus.

„Kauno intermodalinį terminalą sujungus su Europos geležinkelių sistema paleisime „Amber train“ traukinį, kuris bus Adrijos-Skandinavijos krovinių maršruto dalis. Tuomet gabenti krovinius iš ir į Vakarų Europą per Kauną bus patogu Latvijai su Estija bei Skandinavijos valstybėms. Taip pat esame patogus taškas tranzitiniams kroviniams iš Baltarusijos, Kinijos, Kazachstano, kitų valstybių“, - pasakoja A. Urbonas.

Geležinkeliais gabens puspriekabes

Ateityje, kai bus užbaigtas tiesti europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelis, tranzitinių krovinių perkrauti į kito vėžės standarto vagonus nebereikės. Tačiau A. Urbonas neabejoja, kad darbo vis tiek pakaks. „Jau dabar plečiame savo veiklas. Jei tipiniame intermodaliniame terminale tik perkraunami jūriniai ir geležinkelio konteineriai, tai mes teikiame daugiau paslaugų. Aplink terminalą sandėliuose vystoma krovinių ant palečių pakrovimo į konteinerius (įskaitant medieną) ir iškrovimo iš jų veikla, terminalas pritaikomas puspriekabių pakrovimui į vagonus, o tai labai perspektyvi sritis vystant vežimus kombinuotu transportu“, - pasakoja A. Urbonas.

Manoma, kad krovinių puspriekabėse gabenimas traukiniais ateityje užims reikšmingą ir nuolatos augančią bendro krovinių srauto dalį. Pagal ES transporto politiką, stengiamasi krovinių gabenimą organizuoti taip, kad kelių transportas būtų naudojamas tik trumpesniems nei 300 km atstumams, o į tolimesnius taškus jie būtų gabenami traukiniais arba laivais. To siekiama dėl ekologijos ir kovojant su automagistralių apkrovimu.

Pagal tokią logistikos schema, vilkikai krovinius atvežtų iki artimiausio geležinkelių krovinių terminalo, o toliau traukiniai puspriekabes vežtų iki galutinės stotelės, iš kurios vėl vilkikais krovinys pasiektų gavėją.

„Galimybėmis pakrauti KIT puspriekabes ir reguliariu traukiniu gabenti jas iš ir į Vakarų Europą jau dabar aktyviai domisi užsienio įmonės, šiuo klausimu nuolat bendraujame su Vokietijos, Austrijos, Italijos, Prancūzijos terminalais ir logistikos kompanijomis, tad neabejojame, kad ši krovinių gabenimo sritis tikrai perspektyvi“, - sako A. Urbonas. Be to, ji autotransporto vežėjus iš konkurentų daro geležinkelio partneriais, patiriančiais naudą iš mažesnio vilkikų , vairuotojų ir kuro poreikių tam pačiam krovinių srautui pervežti.

„Rail Baltica“ darbai Kaune

KIT pastatytas Palemono geležinkelio stotyje, šalia pagrindinės Lietuvos magistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda bei magistralės „Via Baltica“. Aplink šią vietą kuriasi logistikos įmonės bei yra įsikūrusi Kauno laisvoji ekonominė zona, patogus susisiekimas su Kauno oro uostu bei Klaipėdos jūrų uostu.

KIT įrengimas kainavo 25,4 mln. eurų, beveik 85 proc. sumos finansuota ES Sanglaudos fondo lėšomis. Bendrovės „Ernst&Young“ atlikta galimybių studija ir krovinių srautų prognozės rodo, kad Kaunas KIT dėka iki 2040 m. gali tikėtis apie 7,5 mln. eurų papildomų pajamų per metus.

Kauno intermodalinis terminalas – viena iš Kauno geležinkelio mazgo infrastruktūros dalių. Šiuo metu čia vyksta aktyvūs statybos darbai, kurių metu nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemono bus nutiestas europinio standarto geležinkelis.

Iš viso Kauno geležinkelio mazgas susideda iš keturių atkarpų: Kaunas-Palemonas, Jiesia-Kaunas, Jiesia-Rokai ir Rokai-Palemonas.

Ruožas Jiesia-Kaunas baigtas rekonstruoti 2015 m. rugpjūtį, o Jiesia-Rokai – 2018 m. spalį. Kauno geležinkelio mazgo ruože Kaunas-Palemonas statybos pradėtos 2019 metų pradžioje iš šiuo metu įvykdyta jau daugiau kaip 55 proc. numatytų darbų. Dar pernai įrengti keturi tuneliai, skirti automobiliams ir pėstiesiems kirsti geležinkelio liniją, o šiemet bus nutiesta europinė geležinkelio vėžė.

Baigus visus statybos darbus Kauno geležinkelio mazgas bus vienas moderniausių geležinkelio mazgų per kurį važiuos didžioji dalis visų „Rail Baltica“ linija važiuojančių traukinių.

„Rail Baltica“ – didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastarąjį šimtmetį. Moderni greitoji „Rail Baltica“ jungtis suteiks patogią, saugią ir aplinkai nekenkiančią keleivių judėjimo alternatyvą, o geležinkelio linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Nutiesus „Rail Baltica“, keliones pradės šiuolaikiški ir modernūs elektriniai traukiniai.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.