Svarbiausiose pasaulio organizacijose ir žiniasklaidoje netyla diskusijos apie taršą ir jos įtaką klimato kaitai. Daug apie tai girdime ir Lietuvoje. Ne paslaptis, kartais kyla klausimas, ar vieno žmogaus sąmoningas vartojimas ir energijos taupymas gali turėti reikšmės pasauliniame kontekste?

„Efektyvus elektros ir šilumos vartojimas svarbus dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai padeda sumažinti sąskaitas už elektrą ir šilumą. Antra, taip svariai prisidedame prie klimato atšilimą skatinančių dujų išmetimo mažinimo. Įsipareigojimų šioje srityje turime ne tik Europos Sąjungai, bet ir ateities kartoms, mus supančiai gamtai“, – sako ESO energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė.

Tyrimai įrodė, kad klimato kaita turi tiesioginės neigiamos įtakos jau ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, ūkininkams tampa vis sunkiau užauginti produkciją, nes pasitaiko vis daugiau gamtos ekstremumų. Taip pat padaugėjo karščio bangų, kurios daro neigiamą įtaką keliams ir geležinkeliams. Baltijos jūros lygis kasmet kyla po 14 mm.

Specialistė pastebi, kad dažnai esame linkę „nurašyti“ savo pastangas taupant energiją, kaip neturinčias didelės įtakos kovai su klimato kaita. Vis dėlto A. Vaitulevičė ragina nepamiršti, kad energijos taupymas yra užkrečiamas. Išmokę taupyti namuose, savo taupymo įgūdžius pritaikysime ir darbe bei atvirkščiai. Pavyzdį matys ir, tikėtina, juo užsikrės kiti šeimos nariai ir kolegos – o būrys jau gali daug.

Apie atsakingą energijos vartojimą bei taršių energijos gamybos šaltinių keitimo energija iš atsinaujinančių išteklių svarbą ESO daug kalbasi su energijai imliomis įmonėmis, tačiau nepamiršta apie tai priminti ir savo darbuotojams. Pasak A. Vaitulevičės, įmonės viduje jau žodžių junginys „energetinis efektyvumas“ jau tapo įprastas.

„Kai su kolegomis pasibaigus susirinkimui išeiname iš patalpų, kas nors išjungdamas šviesą būtinai pasakys: „energetinis efektyvumas“. Tą patį išgirsi ir pastebėjęs, kad vandens į kaistantį arbatinuką įpilta tik porai puodelių – tiek, kiek jo bus iškart panaudota kavai. Biure taip pat puikiai žinoma, kad įjungus kondicionierių reikia uždaryti langus“, – vardindama įpročiais tapusius efektyvaus energijos vartojimo pavyzdžius džiaugėsi A. Vaitulevičė.

Pasirodo, išsiugdyti tokius įpročius (ir džiaugtis mažesnėmis sąskaitomis už energiją) nėra sudėtinga – reikia tik šiek tiek žinių ir noro.

Tad ką jau šiandien, nelaukdami naujų metų, kiekvienas galime padaryti, kad aplinka būtų švaresnė, o sąskaitos už energiją – mažesnės?

• Kai tik įmanoma, nenaudojamą elektroninę techniką reikėtų ištraukti iš elektros lizdo. Budėjimo režimu veikiantys įrenginiai (net ir į elektros tinklą įjungtas mobilaus telefono kroviklis!) nuolat naudoja elektros energiją.
• Apšvietimą reikėtų jungti tik ten, kur tuo metu yra žmonių. Jeigu įmanoma, vertėtų naudoti jungiklius su judesio jutikliu. Reaguodami į judesį ir į šviesą, šiuolaikiniai judesio jutikliai gali padėti žymiai sumažinti apšvietimo išlaidas.
• Perkant elektrinį prietaisą, vertėtų atkreipti dėmesį į du skaičius: pradinę kainą ir metines jo elektros sąnaudas. Nors energiją taupantys prietaisai gali būti brangesni, jų eksploatavimo išlaidos yra 9-25 % mažesnės nei įprastų modelių.
• Šaldytuvą rekomenduojama statyti toliau nuo orkaitės, radiatorių, viryklės ir prie pačios šalčiausios sienos. Reikėtų palikti tarpą tarp sienos ir šaldytuvo. Taip jis sunaudos mažiau energijos šaldant.
• Mažai suteptus drabužius rekomenduojama skalbti šaltame vandenyje. Tam, kad vanduo įkaistų iki 30 laipsnių, reikia keturis kartus mažiau energijos, negu kaitinant vandenį iki 60 laipsnių. Šiuolaikinės skalbimo priemonės efektyviai šalina dėmes iš drabužių ir šaltesniame vandenyje.

Taupydami energiją kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos tausojimo ir efektyvesnio namų biudžeto valdymo, tad sąmoningą energijos vartojimą, taupymą tikrai vertėtų įtraukti į kitų metų pasižadėjimų sąrašą.