Plastikinės eglutės – neperdirbamos

Žmonės netikras, plastikines eglutes savo šventėms puošia jau daugiau nei šešis dešimtmečius. Jos išpopuliarėjo dėl patogumo – nuo jų nekrenta spygliai ir jas galima naudoti kelerius metus iš eilės.

Vis tik, nereikia pamiršti, kad jos gaminamos iš neyrančių medžiagų – plastiko ir metalo. Tai reiškia, kad kol suirs viena eglutė nesulauksite nei jūs, nei jūsų anūkai, mat tam prireiks nuo 500 iki 1000 metų.

Gaminant netikras eglutes, medžiagos yra sumaišomos, tad jas labai sunku perdirbti – norint tai padaryti, reikėtų atskirti plastiką ir metalą. Būtent todėl jos ir nėra perdirbamos.

Plastikinės eglutės laikomos dideliu teršėju, nes viena sukuria ne mažiau nei 40 kilogramų anglies dioksido. Beveik 90 procentų jų eksportuojama iš Kinijos, jos yra gabenamos laivais – vienomis taršiausių transporto priemonių. Vadinasi, aplinkai kenkia ne tik plastikinių eglučių gamyba, bet ir jų transportavimas, kurio metu į orą pasklinda didelis kiekis taršos.

Kanados konsultacijų kompanija „Ellipsos“ atliko tyrimą dėl netikrų eglučių gamybos keliamos žalos gamtai. Remiantis jų rezultatais, plastikinė eglutė „atpirks“ gamybos metu padarytą žalą gamtai, jeigu ją naudosime 20 metų. Deja, kaip pastebi specialistai, žmonės jas keičia kur kas dažniau – kas 4–5 metus.

Gyvos eglutės nėra pavojus miškui

Eglutes auginančios ir pardavinėjančios įmonės „Holi Trees“ bendrasavininkis L. Litvinas teigia, jog Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad perkant gyvą kirstą eglutę prisidedama prie miškų nykimo. Vis dėlto, kirstų gyvų eglučių bijoti nereikėtų, mat dauguma jų yra auginamos būtent šventėms.

„Jeigu eglutė nebūtų auginama Kalėdoms, jos apskritai nebūtų pardavime. O štai, pavyzdžiui, mes, nukirtę mūsų pačių augintą eglutę, jau kitų metų pavasarį pasodiname dvi. Tad perkant kalėdinį medelį iš eglučių augintojo tikrai nedarote žalos gamtai“, – aiškina pašnekovas.

Jam antrina ir eglutes pardavinėjančios įmonės „Kalėdinis medis“ vadovas Karolis Pagonis, kad šios eglutės auginamos būtent didžiosioms metų šventėms.

„Lietuviškos eglutės auginamos specialiuose ūkiuose, tad nėra miško sistemos dalyvės, jos niekaip nėra susijusios su ekosistema. Nors dešimtmečiais buvo kertami miškai ir tai buvo problema, šiandien pardavinėjamos eglutės niekaip nėra susijusios su girių retinimu“, – pasakoja augintojas.

Pasak L. Litvino, Kalėdoms auginamos eglutės akivaizdžiai skiriasi nuo tų, kurios auga miške. Pavyzdžiui, jas auginant, kasmet prie kiekvienos eglutės prieinama po 3–4 kartus.

Kalėdų eglutė

„Mes prižiūrime, kad aplink ją neaugtų žolė. Tada jas formuojame, kerpame – darome tankesnes nei tas, kurios auga miške, rūpinamės, kad viršūnės būtų tiesios. Eglutės fermose auga daugiau mažiau idealioje aplinkoje, mat joms niekas nemaišo, pavyzdžiui, kiti medžiai. Jos gauna pakankamai saulės ir drėgmės“, – apie tai, kaip užauga lietuviškos eglutės, pasakoja pašnekovas.

Be to, skirtingai nei plastikinės eglutės, kirstinės kasdien daro teigiamą poveikį aplinkai. „Yra paskaičiuota, kad vienas hektaras eglučių per dieną sugeneruoja tokį deguonies kiekį, kurio pakanka 40-iai žmonių kvėpuoti visai dienai. Vienai eglutei užaugti reikia apie dešimties metų, tad visus tuos metus jos gamina deguonį ir daro teigiamą poveikį mūsų ekosistemai“, – aiškina jis.

Ekologiškiausias pasirinkimas – auginti mūsų šalyje

Pašnekovai pastebi, kad ne mažiau populiarus pasirinkimas Kalėdoms – iš užsienio atvežti kėniai. Kaip teigia Lukas Litvinas, nors lietuviai juos mėgsta, auginti kėnių mūsų šalyje neapsimoka dėl netinkamo klimato, tad juos tenka gabenti iš kitur.

Tiesa, šis pasirinkimas nėra toks ekologiškas kaip toje pačioje šalyje užaugintos eglutės, mat jos taip pat turi atkeliauti iš Danijos, Vokietijos, Olandijos ar kitos Europos valstybės.

„Žinoma, susidaro tam tikras kiekis išmetamo CO2, tačiau, bet kuriuo atveju, tai yra žymiai tvaresnis pasirinkimas nei plastikinė eglutė. Šį kiekį išmetamųjų dujų galima lengvai kompensuoti vieną, dvi dienas į darbą keliaujant ne automobiliu, o dviračiu ar pėsčiomis“, –sako L. Litvinas.

Ieškantiems ekologiškiausio pasirinkimo, jis rekomenduoja rinktis augalą, užaugintą Lietuvoje, mat jo nereikia toli transportuoti. Manoma, kad ypač tvarus pasirinkimas šventėms – vazoninės eglutės. Tinkamai prižiūrimos eglutės namuose gali išsilaikyti apie 2–3 mėnesius, o pavasarį – pasodintos sode.

Dar viena alternatyva – ypač populiarėjanti eglučių nuomos paslauga, kai už tam tikrą mokestį šventėms galima išsinuomoti eglutę vazone. Po švenčių jas surenka patys nuomotai, nepriklausomai nuo to, ar jos išgyveno, ar ne. Neišgyvenusias panaudoja kaip trąšą, o išgyvenusias nuomoja toliau.

Saugo mišką

Dar viena alternatyva Kalėdinėms eglutėms – šakos, kurias prieš šventes pardavinėja ar dalija miškų urėdijos. Kaip sako VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ Nemenčinės regioninio padalinio vadovė Viktorija Anikevičienė, šakos atlieka nugenėjus medžius.

„Jeigu miško neretinsime, jis užaugs labai neatsparus aplinkos sąlygoms: vėjams, sniegui. Medžiai bus ploni, pažeisti ir silpni. Tad atrinkę silpniausius medžius, miškininkai palieka daugiau erdvės plėtotis ir maitintis kitiems“, – aiškina ji.

Nors eglutes urėdijos parduoda, gruodžio 19 dieną visi žmonės galės nemokamai pasiimti šakų. Daugiau informacijos apie tai, kur galite ateiti pasiimti šakų, ieškokite Valstybinių miškų urėdijų puslapyje. Pasak V. Anikevičienės, tokių akcijų tikslas – apsaugoti mišką.

„Būna, kad kai kurie žmonės neturi pinigų nuvažiuoti ir nusipirkti šakelės ar eglutės, tad jam gali kilti mintis nelegaliai medelį iškirsti. Kad tokių atvejų nebūtų, o miškui žala būtų kuo mažesnė, sąmoningai vykdome tokias akcijas“, – priduria ji.

Nemažiau svarbu tinkamai atsisveikinti

Visi pašnekovai sutinka, kad teisingai pasirūpinti eglute po švenčių – ne mažiau svarbu nei išsirinkti teisingą Kalėdų medelį. Jie priduria, kad jos šiukštu negalima mesti į mišrių atliekų konteinerį.

V. Anikevičienė sako, kad geriausias būdas pasirūpinti po švenčių nebereikalinga eglute, ją nuvežti į į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles. Taip pat su eglutėmis galima atsisveikinti specialiose „atsisveikinimo šventės“, kurias vykdo savivaldybės, arba palikti jas tam skirtuose konteineriuose, kurie po švenčių pastatomi didesniuose miestuose. Čia surinktos eglutės panaudojamos kompostuojant arba sudeginamos kaip biokuras katilinėse.

Užsakymo nr.: PT_83005713