– Kokia situacija su skaidrumu ir šešėliu Lietuvos turgavietėse ir prekyvietėse? Kokie čia dažniausi pažeidimai yra fiksuojami?
Prekybos turgavietėse ir prekyvietėse sektoriuje padėtis bėgant metams, deja, negerėja. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, apie 34 proc. turgavietėse gaunamų pajamų vertinamos kaip šešėlinės. Tarp visų mokesčių inspektorių 2018 m. kontroliuotų 395 ūkio subjektų, vykdžiusių veiklą turgavietėse, galimas pajamų neapskaitymo, prekiaujant mėsa ir jos produktais turguje, mastas 2016–2018 m. didėjo nuo 6,5 mln. eurų iki 9,8 mln. eurų. Verta paminėti, kad būtent fiziniai asmenys, prekiaujantys turguose, nuslepia didžiąją dalį pajamų – 2016–2018 m. suskaičiuota nuo 3,7 mln. iki 5,5 mln. eurų.
Apibendrinę priežiūros ir kontrolės institucijų rezultatus, pastebime, kad pažeidimai kartojasi beveik kas antro turgaus prekiautojo apskaitoje. Didžioji dalis pažeidimų susiję su neišduotais elektroninių kasos aparatų kvitais, prekyba be verslo liudijimų, neįregistruota individualia veikla, prekių įgijimo patvirtinančių dokumentų neturėjimu ar pinigų neatitikimu kasose. Be parduodamos produkcijos apskaitos pažeidimų prekiautojai nesilaiko ir bendrų prekybos vietų higienos, produktų atsekamumo, ženklinimo, tinkamumo vartoti terminų bei kokybės reikalavimų.
- Kokios šešėlio mažinimo priemonės buvo iki šiol? Kodėl jos neveikė ar veikė tik iš dalies?
Iki šiol pagrindinė priemonė kovojant su šešėliu prekyvietėse ir turgavietėse buvo fiziniai patikrinimai. Tačiau kiekvienas atsakingos institucijos išvažiavimas į patikrinimą yra labai brangus valstybei ir ne visada duoda rezultatų. Popierinius, ranka pildytus žurnalus gali lengvai koreguoti ir keisti patys prekeiviai, ką jau kalbėti apie jų analizę, kuriai prireikia daug laiko.
Toks kontrolės principas veikia iš dalies, yra pakankamai sudėtingas, neveiksmingas ir nemodernus, o rezultatas tiesiog netenkino, todėl atsirado poreikis keistis. Dabar prekeiviai kiekvieną mėnesį pildo tris žurnalus, tačiau norime, kad liktų tik vienas – elektroninis. Tai būtų žymus parduodamos produkcijos apskaitos tvarkymo palengvinimas, o kontroliuojančioms institucijoms tai būtų nuotolinis įrankis, leisiantis analizuoti prekiautojų ir turgaviečių administracijų pateikiamus duomenis ir jų neatitikimus tam tikroje elektroninėje sistemoje, bei indikuojantis apie poreikį vykdyti patikrinimus vietose. Skaičiuojama, kad įdiegus elektroninę sistemą administracinė našta prekeiviams kiekvienais metai sumažėtų apie 440 tūkst. eurų.
– Kalbate apie centralizuotą turgaviečių apskaitos informacinę sistemą. Kaip ji veiks ir kaip tai pakeis įprastą prekybininkų darbą?
Sistema veiktų pagal elektroninio apskaitos žurnalo principus: turgavietės prekiautojai dienos pradžioje registruotųsi prekybos veiklai būtent tai dienai. Tai reiškia, kad iki prekybos pradžios į sistemą reikės suvesti pristatytų, prekybai skirtų maisto produktų, lydimųjų dokumentų duomenis. Darbo dienai pasibaigus reikės suvesti informaciją apie tądien parduotus maisto produktų kiekius ir gautas pajamas. Prekiautojai tai galės atlikti turgavietėje, specialiai pritaikytoje kompiuterizuotoje darbo vietoje arba per mobiliąją aplikaciją.
– Kodėl pasirinkta būtent tokia sistema?
Sprendimas įdiegti centralizuotą turgaviečių apskaitos informacinę sistemą priimtas dėl jos naudojimosi paprastumo, tinkamumo spręsti turgavietėse ir prekyvietėse parduodamos produkcijos kiekinės apyvartos klausimus, galimybes į šią sistemą „perkelti“ visus šiuo metu naudojamus popierinius apskaitos žurnalus. Tokius žurnalus numato galiojantis Žemės ūkio ministro įsakymas. Pabrėžiame, kad vietoj dabar pildomų trijų žurnalų liks tik vienas, bus supaprastinama jo forma ir ji perkeliama į skaitmeninę erdvę. Kontroliuojančių institucijų darbuotojams nebereikės prekeivių tikrinti „aklai“, jie savo darbo vietose galės analizuoti pateikiamus parduodamos produkcijos apyvartos ir gautų pajamų duomenis. Pastebėjus šių duomenų neatitikimus ar netikslumus skaičiuojant mokesčius, informacinė sistema rodys poreikį šiuos duomenis tikslinti su prekiautoju arba atlikti patikrinimą vietoje. Tokiu būdu priežiūros institucijų darbas būtų orientuotas tik į rizikingus mokesčių mokėtojus.
Šiuo atveju atsižvelgiame ir į verslo nuogąstavimus, kad dažnas sąžiningų verslininkų tikrinimas trukdo jų darbui.
– Kaip į naujoves reaguoja prekybininkai? Ar ši naujovė susilaukia palaikymo iš sąžiningų verslininkų?
Tikrai taip. Smagu, kad žmonės nori būti atviresni ir prisidėti prie geresnės valstybės kūrimo. Mes patys esame atviri, norime išgirsti pastabas, vesti argumentuotą diskusiją ir dirbti tam, kad būtų mažinamas šešėlis. Priminsiu, kad Vyriausybė ir verslas buvo sutarę dėl bendrų pastangų ir sprendimų mažinti šešėlinės ekonomikos apraiškas įvairiose ekonominės veiklos srityse. Iki šiol nesame sulaukę svarių prekybos turgavietėse ir turgavietėse sektoriaus atstovų pasiūlymų mažinti neapkaitytos ekonomikos mastus, tačiau Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos pasiūlytam projektui neargumentuotos kritikos ir prieštaravimų netrūksta, teigiant kad šioje srityje nieko keisti ir nereikia. Taigi, kritika labiau paremta emocijomis, modernių sprendimų atmetimu, o tai yra neperspektyvu. Sąžiningai dirbantiems verslininkams naujovės tikrai nepakenks, atvirkščiai – netgi palengvins jų darbą ir užtikrins sąžiningą konkurencinę aplinką.
– Kaip ši naujovė turėtų pakeisti esamą situaciją, kiek planuojate, kad ši priemonės sumažins šešėlį prekyvietėse?
Centralizuotos turgaviečių apskaitos informacinės sistemos diegimu siekiama ne tik apskaitos tvarkos pokyčių pasinaudojant skaitmeninėmis priemonėmis, bet ir didesnės prekiautojų ir turgaviečių administracijų atsakomybės ir mokestinės drausmės, detalesnio santykio su priežiūros ir kontrolės institucijomis, geresnės vartotojų teisių apsaugos - perkamų prekių kilmės, kokybės atsekamumo ir, žinoma, mažėjančio neapskaitytos ekonomikos turgavietėse masto. Pavyzdžiui, priežiūros institucijų duomenimis, galimas juridinių asmenų viso mėsos ir jo gaminių sektoriaus neapskaitytų pajamų mastas - apie 150 mln. Eur. Įdiegus aptariamą priemonę, būtų galima tikėtis reikšmingos (iki trečdalio šios sumos) dalies iš šešėlinės ekonomikos.
- Kodėl svarbu užkirsti kelią šešėlinei ekonomikai?
Darant prielaidą, kad Lietuvoje šešėlis sudaro apie 1 mlrd. eurų, įgyvendinus įvairias priemones, šešėlis reikšmingai sumažėtų, iki 200 - 300 mln. Eur padidėtų sumokamų mokesčių suma į valstybės biudžetą. Iš šių lėšų būtų galima finansuoti įvairias socialines reikmes ir kitus poreikius, kuriems labai trūksta lėšų. Be to, užkertant kelią šešėlinei ekonomikai, didinamas piliečių pasitikėjimas valstybe ir jos gebėjimu spręsti sudėtingas kompleksines problemas.
Užsakymo nr.: PT_82879975