Dažnos bėdos – dėl patyčių

„Paaugliai mums dažniausiai parašo tada, kai kažkas blogo jau nutiko ir jie nežino, ką daryti, – pasakoja „Vaikų linijos“ atstovė. – Vienas iš dažniausių pavojų vaikams ir paaugliams yra elektroninės patyčios. Jos būna įvairių formų, pavyzdžiui, „Facebook“ po nuotraukomis rašomi nemalonūs, įžeidžiantys komentarai. Būna, kad kažkas, pasinaudojęs svetimu vaiko vardu, pavarde, sukuria profilį ir kursto patyčias. Taip pat gajus „sekstingas“ – atvirai seksualaus turinio žinučių, apnuogintų ar nuogų kūnų nuotraukų, filmukų siuntimas. Dažnai tai daroma spontaniškai, tačiau jei jaunuolių pora susipyksta ir išsiskiria, tokios nuotraukos gali būti išplatintos ir taip gali prasidėti elektroninės patyčios. Tuomet vaikai ir paaugliai išsigąsta, pasimeta – juk draugavai, pasitikėjai, nuotrauką siuntei savo valia, o visa tai paskui patenka į elektroninę erdvę ir situacija tampa nevaldoma, neaišku, kaip reaguoti, ką daryti.“

Tokiu atveju, pasak J. Stefanovič, vaikai ir paaugliai kviečiami nelikti vieni, o pasikalbėti su suaugusiuoju, kuriuo pasitiki. „Kai vaikas išsigąsta, natūralu, jis nežino, ką daryti, nedrįsta kalbėtis. Vis tik reikia, kad šalia būtų koks nors suaugęs žmogus, su kuriuo vaikas galėtų pasitarti. Gali būti, kad pačiam suvaldyti situaciją bus per sudėtinga“, – aiškina pašnekovė.

Svarbiausia – nebijoti ieškoti pagalbos

Anot jos, jei žinoma, kas turi ir skelbia kompromituojančią nuotrauką, galima bandyti tartis su tuo žmogumi, kad nuotrauka būtų išimta. Jei vaikas matė, kuriame socialiniame tinklalapyje nuotrauka yra, galima apie tai pranešti tinklo administratoriams, pavyzdžiui, „Facebook“ galima prie nuotraukos pažymėti, kad nuotrauka netinkama. Taip pat apie žalingas nuotraukas, įvykius, komentarus galima pranešti puslapyje draugiskasinternetas.lt.

„Tačiau kartais sukontroliuoti visko neįmanoma, nuotrauka gali plačiai paplisti, tada ypač svarbu, kad šalia blogai besijaučiančio vaiko būtų žmonės, kuriais jis pasitiki ir su kuriais jis galėtų pasikalbėti, – tėvais, mokytojais, auklėtojais, mokyklos psichologu ir pan. Praktika rodo, kad vaikai dažnai bijo pasisakyti tėvams, nes jaučiasi prisidirbę, patys kalti dėl situacijos, juk patys siuntė nuotraukas. Kai vaikai pasikalba su mumis, jų pirminis išgąstis, neigiamos emocijos šiek tiek atslūgsta. Skatiname juos kalbėtis su suaugusiaisiais, nelikti vieniems su neramiomis mintimis“, – pasakoja „Vaikų linijos“ atstovė.

Gali susidurti su nusikaltėliais

J. Stefanovič sako, kad, nors su tokiais atvejais susiduria rečiau, pasitaiko, kad kreipiasi paaugliai, internete susidūrę su šantažu ar siekiu juos išnaudoti seksualiai. „Kartais vaikai pasakoja, kad susipažino su „bendraamžiu“ kokiame nors socialiniame tinkle ir tas žmogus paprašė apnuogintos nuotraukos. Kadangi kontaktas jau būna užmegztas ir vaikai jau pasitiki naujaisiais „draugais“, gali nusiųsti savo intymias nuotraukas. Tuomet „draugai“ ima grasinti – prašyti atsiųsti daugiau nuotraukų ar pinigų. Kartais vyksta paauglių viliojimas, kai siekiama juos išnaudoti seksualiai, kviečiama susitikti gyvai. Mes vaikams sakome, kad tai yra nusikaltimas ir būtina kreiptis į suaugusiuosius ir kartu su jais į policiją“, – teigia pašnekovė.

Išgąsdina žalingas turinys

„Vaikų linijos“ darbuotojai sulaukia vaikų kreipimųsi ir dėl juos išgąsdinusio, nemalonaus turinio, pavyzdžiui, pornografijos, – vaikai nori apie tai pasikalbėti. „Kartais benaršydami internete jie patys tokio turinio atranda, kartais jiems tai kas nors atsiunčia. Ypač išsigąsta jaunesnio amžiaus vaikai. Tokiu atveju, vėl gi, vaikus reikia nuraminti, o apie netinkamą turinį pranešti. Žinoma, geriausia, kai tėvai, mokytojai būna su vaikais pasikalbėję iš anksto, ką jiems daryti susidūrus su panašiais atvejais“, – sako J. Stefanovič.

Ji pasakoja, kad socialiniuose tinklalapiuose gali būti ir įvairiausių pavojingų grupių, pavyzdžiui, savęs žalojimo. Apie tokias grupes būtina pranešti „Draugiško interneto“ puslapyje.

Ar paauglys priklausomas nuo interneto?

Kartais „Vaikų linijos“ specialistai sulaukia ir klausimų dėl galimos vaikų priklausomybės nuo interneto – rečiau iš pačių vaikų, dažniau iš tėvų, kurie būna sunerimę, kad jų vaikai per daug laiko praleidžia internete ar žaisdami kompiuterinius žaidimus. Kartais vaikai nori pasitikslinti, ar ne per daug laiko praleidžia internete.

„Viskas priklauso nuo konkretaus atvejo. Galima pastebėti pasikeitusį vaiko elgesį, pavyzdžiui, jei jis atsitraukia nuo bendraklasių, o daugiau bendrauja su internetiniais draugais, labai sumažėja kitų jo veiklų, jei vienintelė popamokinė veikla yra susijusi su kompiuteriu, suprastėja mokymosi rezultatai, tai gali būti priklausomybės internetui ženklai. Mūsų esminė žinutė tėvams ta, kad, kaip bebūtų, internetas yra gyvenimo dalis, ir draudimai tik paskatins vaikų norą elgtis priešingai. Tėvai turėtų kalbėtis su vaikais ir pabandyti suprasti, kodėl, pavyzdžiui, žaidimas vaiką taip įtraukia. Gal tai vienintelė vieta, kur jis jaučiasi saugus? Gal vaikas mokykloje patiria patyčias ir kompiuteris, internetas, žaidimai yra vienintelė vieta, kur jis jaučiasi ramiai?“, – sako J. Stefanovič.

Jei vaikas vis daugiau ima žaisti arba naršyti internete, pašnekovė pataria tėvams pasiaiškinti, kokios to priežastys, koks vaiko santykis su draugais, tuomet su vaiku tartis, kad po truputį būtų mažinamas laikas prie interneto ar žaidimo. „O gal tai ne tik žaidimas? Gal vaikas žaidžia su savo klasiokais ir tai vienas jų bendravimo būdų?“, – teigia „Vaikų linijos“ atstovė.

Kaip padėti vaikams

Norint padėti vaikams apsisaugoti nuo interneto grėsmių, pašnekovė pataria pamokyti vaikus ar priminti jiems apie privatumo nustatymus. Pasak jos, nors vaikai, paaugliai labai daug naudojasi internetu, jie dažnai nežino paprasčiausių privatumo nustatymų, kad skaityti jų žinutes galėtų tik draugai, ir taip įsivelia į nemalonias situacijas.

J. Stefanovič linki tėvams kartu su vaikais nuoširdžiai domėtis technologijomis ir jų svarba vaikų gyvenime, nebausti vaikų už grėsmes, su kuriomis jie susidūrė internete, o ramiai, kantriai kalbėtis ir įsiklausyti į vaiko žodžius ir jausmus. Taip pat nedelsti ir kreiptis tolimesnės pagalbos, jeigu patys negalime padėti.

Užsakymo nr.: PT_82874859